Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo R. Ž. prašymu dėl paveldėjimo teisės į palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuotas asmuo A. Ž., dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad po palikėjos mirties liko turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) r. sav. Dėl Covid-19 paskelbto karantino ir suvaržytų kelionių neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą ir laiku kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės į palikimą po sūnaus motinos I. V. mirties. Nurodo, kad palikimo byla užvesta Kano rajono I-ajame notaro biure pas notarą M. L.. Kreipiasi vadovaudamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – tarnyba) raštu, kuriame nurodyta, kad tarnyboje prie 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas Kauno rajono l-ojo notaro biuro notaro M. L. pranešimas (registracijos Nr. 4GD-12272) dėl nepilnamečio įpėdinio A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisės į palikimą po jo motinos I. V., mirties (duomenys neskelbtini) d. Pažymėjo, jog nepilnamečio įpėdinio vardu veikia atstovai pagal įstatymą, kurie išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai, norint priimti ar atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros vertintini kaip neužtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimo pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali būti taikoma atsakomybė. Atkreipė dėmesį, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. yra nepilnametis vaikas, jo teisių įgyvendinimą užtikrina tėvas, nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas.

Įpareigojo per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl praleisto termino atsisakyti ar priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti ar priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. Ž. vardu, išdavimo (paaiškėjus, kad turto, kurį paveldėtų vaikas, balansas yra neigiamas, turi teisę teismo prašyti išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą). Teismo leidimas priimti palikimą arbą atsisakyti priimti palikimą yra pateikiamas notaro biurui.

Prašoma informuoti apie atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus iki 2022 m. lapkričio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po jo nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., motinos I. V. mirties (duomenys neskelbtini) d.

Pabrėžtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Iš pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio A. Ž. tėvas yra pareiškėjas R. Ž.. Nepilnamečio vaiko motina I. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro matyti, kad paveldėjimo byla, mirus I. V. yra vedama Kauno rajono l-ajame notaro biure (notaras M. L.). Nustatyta, kad tarnyboje buvo gautas Kauno rajono l-ojo notaro biuro notaro M. L. pranešimas dėl nepilnamečio įpėdinio A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisės į palikimą po jo motinos I. V., mirties (duomenys neskelbtini) d., dėl ko tarnyba pareiškėjui nustatė terminą kreiptis į teismą dėl praleisto termino atsisakyti ar priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti ar priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. Ž. vardu, išdavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra įstatyminis savo motinos įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl Covid-19 paskelbto karantino ir suvaržytų kelionių, dėl ko neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą ir laiku kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės į palikimą po sūnaus motinos mirties.

Šioje civilinėje byloje pareiškėjas, prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Be to, pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po I. V. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto: žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., tačiau duomenų apie kitą turtą ar jo suvaržymus ar palikėjos kreditorius negauta. Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra tik nurodyti duomenys apie palikėjo turtą, tačiau nenurodyti duomenys ir nepateikti įrodymai, jog palikėja neturėjo jokių skolų ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis).

Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėjas nurodė, koks turtas liko po vaiko motinos mirties, tačiau teismui gavus duomenis apie pareiškėjos turtui taikytą areštą, nesant duomenų, jog palikėja skolų ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo, vertinama, kad pareiškėjo pareikštas prašymas vaiko teisėms ir geriausiems jo interesams neprieštaraus, jeigu palikimas bus priimtas pagal turto apyrašą, nes palikimą priėmus pagal sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių išduotinas teismo leidimas pareiškėjo vardu nepilnamečiui vaikui priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d.,

pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas po patvirtintos nutarties kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.