Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos R. I. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla D. S. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, D. S. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 14 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“;

– konfiskuoti automobilio „Hyundai Tuscon ix35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą –10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. 2023 m. gegužės 13 d., apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Hyundai Tuscon ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią AB „Šiaulių bankas“, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

– panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, skiriant D. S. laiduotoja R. I., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato;

– D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MG (3 750 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 50 MGL (2 500 Eur) baudą;

– kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

2.10. Taip pat pažymima, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, aktualiu bylai laikotarpiu D. S. vairuoto automobilio rinkos vertė su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) buvo 20 480 eurų. Dėl visų įvykusių pasekmių yra atsakingas tik pats D. S., kuris yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje sprendimas, motyvuojant nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir kaltinamojo turtine situacija, konfiskuoti valstybės naudai tik dalį vertės atitinkančią pinigų sumą (10 000 eurų) yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo teigti, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (20 480 eurų) išieškojimas D. S. būtų nepakeliama finansinė našta bei, kad tai pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Taip pat pažymima, kad D. S. jokių duomenų apie savo galimas sveikatos problemas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismo konfiskuoti iš D. S. automobilio „Hyundai Tuscon ix35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio AB „Šiaulių bankas“, visą vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 480 eurų valstybės naudai.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jo gynėjas su skundu nesutiko, prašė atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinis skundas atmetamas

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokurorės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde kelia D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą teigdama, kad nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygų, tai yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos, o D. S. laiduotoja R. I. nesugebės jam daryti teigiamo poveikio. Prokurorė taip pat nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos taikymo apimtimi, prašo iš nuteistojo išieškoti ne dalį, būtent kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei laiduotojos tinkamumo yra teisingi ir pagrįsti.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

8. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu yra visos įstatyme nustatytos sąlygos D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė nemano, kad skundžiamu nuosprendžiu taikius laidavimo institutą bus pasiekti bausmės tikslai ir taip bus įvykdytas teisingumas. Jos vertinimu, kaltinamasis D. S. BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo sąlygas atitinka tik formaliai, tuo tarpu bylos duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

12. Nustatyta, kad D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad kaltininkas nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vertinant atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. asmenybę svarbu paminėti, kad byloje nustatytos tokios aplinkybės, jog jis praeityje (1991 m.) buvo teistas vieną kartą, teistumas šiuo metu yra išnykęs (laikomas neteistu), duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu inicijuotų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos padarymo nėra. Baudžiamojoje byloje esantis administracinių nusižengimo registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus patvirtina apeliaciniame skunde prokurorės nurodomas aplinkybes, kad D. S. administracine tvarka buvo baustas du kartus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą. Tai yra jis baustas už tai, kad 2020 m. birželio 30 d. jis nustatytą leistiną greitį jis viršijo 16 km/h ir 2021 m. spalio 6 d. leistiną greitį jis viršijo 12 km/h (įvertinus paklaidą). Teisėjų kolegija vertina, kad šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo esme nelaikytini šiurkščiais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šie du pažeidimai padaryti per netrumpą penkerių metų laikotarpį. Paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, sumokėtos 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gegužės 25 d., todėl veikos padarymo metu (veika padaryta 2023 m. gegužės 13 d.) viena iš nuobaudų buvo išnykusi, šiuo metu yra išnykusios abi šios nuobaudos, todėl D. S. laikomas nebaustu. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. S. yra dirbantis, šeiminė padėtis – išsituokęs. Iš bylos duomenų matyti, kad laiduotoja paskirta R. I. yra jo sugyventinė. Duomenų, kad praeityje D. S. būtų buvęs baustas / teistas už vairavimą esant neblaiviam nenustatyta. Veikos padarymo metu žala niekam nebuvo padaryta.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste vien tik baustumo administracine tvarka faktas, įvertinus, kad per penkerių metų laikotarpį buvo padaryti du nešiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, paneigia faktą, kad D. S. nesilaiko įstatymų (yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas) ir nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Kolegijos nuomone, iš byloje esančių asmenį charakterizuojančių duomenų visumos negalima konstatuoti, jog D. S. yra būdingas priešingas teisei elgesys. Iš jo duotų paaiškinimų ikiteisminiame tyrime matyti, kad būdamas neblaivus jis tiesiog intuityviai sėdo už automobilio vairo sulaukęs telefoninio skambučio iš savo bendrovės vadovės R. I., kad jis turi atvykti darbo reikalais (suskleisti skėčius) į restoraną, nors, jo manymu, jis realiai to daryti neturėjo ir, kaip dabar supranta, privalėjo informuoti R. I., kad jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų ir šiuo konkrečiu momentu vairuoti negali. Minėtas aplinkybes atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, apgailestavo dėl tokio savo neatsakingo elgesio, pasižadėjo, kad tokie dalykai daugiau nebepasikartos. D. S. charakterizuojančių duomenų visuma, o taip pat jo pasiryžimas daugiau nebedaryti panašaus pobūdžio veiksmų, tai yra nevairuoti esant neblaiviam, aukštesniam teismui leidžia daryti išvadą, jog D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14. Prokurorės skunde taip pat pernelyg sureikšminamas ir D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam kyla, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti, D. S. buvo nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Kadangi nustatytas neblaivumo laipsnis 0,28 promilėmis viršijo minėtą promilių ribą, todėl akivaizdu, kad D. S. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde prokurorės minima 0,40 promilių riba (past. – šiuo metu ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), kurią, prokurorės vertinimu, šiuo atveju D. S. viršijo daugiau nei 4 kartus, yra siejama ne su baudžiamąja, o su administracine asmens atsakomybe. Šiuo atveju asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o baudžiamuoju įstatymu nustatyta 1,51 promilių riba buvo viršyta ne itin ženklai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti duomenys, susiję su D. S. nustatytu neblaivumu, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu netaikyti laidavimo instituto. Juo labiau, kaip minėta, D. S. praeityje nė karto nebuvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą ir pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas D. S. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte būtinos sąlygos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laiduotojos tinkamumo

16. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojos tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl R. I. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam D. S.. Su tokia prokurorės pozicija apygardos teismas nesutinka.

17. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

18. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

19. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl R. I. laiko tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. I. pateikė prašymą perduoti D. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, patikino, jog ji gali įtakoti D. S. elgesį, sprendimus, jie gyvena kartu, palaiko glaudžius ryšius kaip šeima. Teisiamajame posėdyje D. S. patvirtino, kad jie su R. I. gyvena kaip sugyventiniai apie 7–8 metus, jis mano, kad R. I. jam gali daryti gerą įtaką. Apylinkės teismas, apibendrinęs D. S. ir R. I. paaiškinimus, duotus teisme, padarė išvadą, kad jie yra artimi, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, bendraujantys, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. R. I. neteista, prieš ketverius metus bausta administracine tvarka (2018 m. jai kaip įmonės vadovei taikyta administracinė atsakomybė už higienos normų pažeidimą), bauda sumokėta. Neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. I. duotų parodymų matyti, kad ji D. S. elgesio nepateisina, vertina jį blogai (jei ji būtų žinojusi, jog jis yra girtas, tikrai nebūtų leidusi naudotis automobiliu), taip pat nurodė, jog ji nesuprato, kad D. S. yra girtas, nei kai jis atvyko, nei važiuojant, nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Svarbu yra tai, kad laiduotoja R. I. neneigė pačio nusikalstamos veikos padarymo fakto, o D. S. elgesio neteisino. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas D. S. taip pat patvirtino, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos bei mano, kad R. I. jam gali daryti gerą įtaką. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kuriais abejojama dėl R. I. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų atsižvelgus į tai, kad ji nurodė nesupratusi, jog D. S. vairuoja neblaivus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad girtumas D. S. buvo nustatytas vėlai vakare, apie 23.25 val., iš jo paaiškinimų matyti, kad alkoholį jis buvo vartojęs prieš pat atvykstant, tad R. I. galėjo ir nepastebėti jos atvykusio parvežti D. S. girtumo požymių. Taip pat išlieka nepaneigta ir jos nurodoma aplinkybė, jog ji važiuojant nejautė nuo D. S. sklindančio alkoholio kvapo.

20. Be to, prokurorė abejoja laiduotojos tinkamumu nurodydama, kad ta aplinkybė, jog D. S. atvyko parvežti R. I. iš darbo jos neinformavęs apie tai, jog yra vartojęs alkoholio, kas, prokurorės vertinimu, patvirtina, kad D. S. ir R. I. nors ir yra sugyventiniai, tačiau nėra tiek artimi ir atviri vienas kitam, todėl minėti duomenys prokurorei kelia pagrįstų abejonių, kad laiduotoja R. I. ateityje turės įtakos D. S. priimamiems sprendimams ar atliekamiems veiksmams. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju išlieka nepaneigta ir tai, jog aplinkybė, kad D. S. neišdrįso prisipažinti jį paprašiusiai parvežti R. I. (su kuria, kaip matyti, jį sieja ne tik šeimyniniai, bet ir darbiniai santykiai), jog yra vartojęs alkoholio, patvirtina būtent tai, kad galima R. I. neigiama reakcija į tai jam buvo labai svarbi, kad ji jam yra autoritetas. Teisėjų kolegija atkreipia prokurorės dėmesį į tai, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių laiduotoją charakterizuoja teigiamai, D. S. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada daugiau nenusikalsti, tuo tarpu R. I. nepateisina jo blogo elgesio ir patikino galinti jam padėti.

21. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad R. I., kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o apylinkės teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką D. S. pakankamai argumentuotos. Prokurorė apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl paviršutiniško laiduotojos tinkamumo įvertinimo ir jos, kaip laiduotojos, galimybės daryti teigiamą įtaką savo D. S. tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

22. Baudžiamojoje byloje nustačius BK 40 straipsnio 1-3 dalyse būtinas sąlygas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, susiję su bausmės paskyrimu D. S., nenagrinėjami.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

23. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

24. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio „Hyundai Tuscon ix35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 10 000,00 (dešimties tūkstančių) eurų, išieškojimas.

25. Prokurorė nesutinka su tokia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtimi, prašo pakeisti nuosprendį šioje dalyje ir išieškoti iš D. S. konfiskuotino turto – automobilio „Hyundai Tuscon ix35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 480,00 Eur valstybės naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl visų įvykusių pasekmių yra atsakingas tik pats D. S., kuris yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje sprendimas, motyvuojant nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir kaltinamojo turtine situacija, konfiskuoti valstybės naudai tik dalį vertės atitinkančią pinigų sumą (10 000 eurų) yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo teigti, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (20 480 eurų) išieškojimas D. S. būtų nepakeliama finansinė našta bei, kad tai pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Taip pat pažymima, kad D. S. jokių duomenų apie savo galimas sveikatos problemas pirmosios instancijos teismui nepateikė.

26. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

27. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Hyundai Tuscon 1.6 T-GDI Fresh“, gamybos periodas 2018–2021 m., pagaminimo metai 2019, kuras – benzinas, kėbulo tipas – visureigis, kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) yra 20 480,00 eurų (1 t., b. l. 62).

28. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018,2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į tai, kad automobilis apeliantui nepriklauso (nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), į D. S. finansinę padėtį (nors jis dirba, tačiau jokio savo vardu registruoto turto neturi, be to, turi sveikatos problemų), įvertino D. S. charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nėra sistemingas piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas D. S. būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jo teises daugiau, negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti.

30. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, jo finansinę padėtį, į jo sveikatos būklę (pažymėtina, kad aplinkybė dėl galimo sveikatos problemų turėjimo išlieka nepaneigta), konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju, turi būti konfiskuojama ne visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o tik dalis – 10 000,00 Eur, tokiu būdu nustatė tik pusę galimos konfiskuotinos sumos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga bei neteisinga siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.