- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-447-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21073-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 20 MGL, tai yra 753,20 Eur dydžio bauda.
G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, tai yra uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius.
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš G. M. atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2017 m. gegužės 2 d. apie 17.50 val. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 90-ajame kilometre, Trakėnų k., Kalvarijos sav. vairavo krovininį automobilį „Man TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra AB SEB bankas, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2,29 promilių girtumas, o pagal specialisto išvadą kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 prom. etilo alkoholio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. M. išieškoti krovininio automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 22008,69 Eur.Skunde nurodoma, kad byloje buvo sprendžiama, ar yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą ir ar yra šio straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, kai reikia spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko. Apeliantas mano, jog nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – krovininio automobilio, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galima, bet ir būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-255/2017).Prokuroras akcentuoja, jog G. M., kurio kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio, vairavo krovininį automobilį, todėl tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017 nurodyta, kad sprendimo konfiskuoti kaltininkui priklausančią transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimą dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikšmės neturi, kadangi priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Dėl to manytina, kad analogiškai turėtų būti konfiskuotina ir transporto priemonės likutinė vertė, nepaisant to, kad ji yra didelė. Baudžiamosios poveikio priemonės tikslas ne tik galimybės kaltininkui ir toliau naudojant transporto priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas, bet ir nusikalstamos veikos padarymas ekonomiškai nenaudinga. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Teisinis reguliavimas, kuomet visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Be to, asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę būtų baudžiami griežčiau, nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą prašė atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroro skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras skunde iškėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto, tai yra automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Konstatavęs, jog automobilis „MAN TDX“, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju konfiskuotinos kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pažeistų proporcingumo principą. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo nuteistasis G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra AB SEB bankas, o valdytojas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Prokuroras, įvertinęs tai, kad G. M. neblaivus vairavo AB „SEB“ bankui priklausančią transporto priemonę, prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. M. išieškoti krovininio automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 22008,69 Eur.Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę - už šią veiką gali būti skiriama bauda iki 500 MGL, arba 19 000 Eur, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų. Nors nuteistasis kaltę pripažino visiškai, yra anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, augina du nepilnamečius vaikus, o jo gaunamas darbo užmokestis siekia 420–450 Eur, tačiau šie argumentai nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 1,82 promilėms alkoholio, alkotesteriu nustačius 2,29 promilių, tai yra artimą sunkiam apsvaigimo laipsniui, vairavo vietovėje, kur eismas intensyvus, ir tik per atsitiktinumą nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui, juolab įvertinus tai, kad transporto priemonė, kuria naudojosi nuteistasis – sunkiasvoris automobilis, kurio manevravimas sudėtingesnis, o tuo pačiu ir galimų padarinių kitiems eisme dalyvavusiems lengviesiems automobiliams rizika gerokai didesnė. Nuteistojo gynėjos apeliacinės instancijos teisme dėstomi argumentai, jog jis turi šeimą, vaikus, kuriuos išlaiko, nelaikytini esminėmis aplinkybėmis sprendžiant dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, kadangi G. M., prieš darydamas nusikalstamą veiką, galėjo ir turėjo įvertinti tai, kai išgėręs didelį kiekį alkoholio, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe bei turtu. Tačiau jis sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio sunkiasvorį automobilį. Taigi, dėl visų pasekmių yra atsakingas tik pats G. M.. Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jo šeimai bus nepakeliama finansinė našta, juolab įvertinus pakankamai nedidelį jam paskirtos baudos dydį ir jos mokėjimą išdėstant per šešis mėnesius.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš nuteistojo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai sprendė, jog šios priemonės taikymas prieštarautų proporcingumo principui. Dėl šios priežasties Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendis keistinas ir iš nuteistojo G. M. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės „MAN TDX“ vertę atitinkanti pinigų suma – 22 008,69 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Prokuroro skundą tenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio dalimi, išieškoti iš nuteistojo G. M. konfiskuotino turto – transporto priemonės „MAN TDX“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 008,69 Eur (dvidešimt du tūkstančius aštuonis eurus 69 ct).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.