- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-129-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28307-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- F. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., V. S., V. K., B. P., AS „Reverta“, BAB bankas Snoras, V. P., I. Š., R. M.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties pagal pareiškėjo F. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys L. K., V. S., V. K., B. P., AS „Reverta“, BAB bankas Snoras, V. P., I. Š., R. M., bankroto administratorius UAB „Audata“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Audata“ (T. 1, b. l. 2-8). Nurodė, jog 2004-06-21 AB Parex bankas ir F. K. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/302 (toliau – „Kreditavimo sutartis“), kuria bankas atskiromis dalimis suteikė iš viso 837036,29 eurų kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, o F. K. ir L. K. įsipareigojo iki 2010-12-31 grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Banko suteiktas kreditas buvo skirtas nekilnojamojo turto įsigijimui. Visas iš kredito lėšų L. K. vardu įsigytas turtas bei L. K. priklausantis 369,11 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas kreditoriaus naudai Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Pažymėjo, jog 2014-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. K. buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. 2FB-1360-821/2014). Nurodė, jog pareiškėjo F. K. pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto vystymas, įsigytuose žemės sklypuose (viename iš jų, prieš tai pakeitus paskirtį) jis planavo pastatyti gyvenamuosius namus, juos parduoti bei iš gautų lėšų padengti iš banko gautą kreditą. Šių planų įgyvendinti nepavyko dėl 2008 m. pabaigoje šalį ištikusios ekonominės krizės ir su tuo susijusio ypač didelio nekilnojamojo turto kainų kritimo. Tinkamai negalint vykdyti įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, bankas 2009-12-10 nutraukė Kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Banko išieškoma suma sudaro 721 133,40 eurų negrąžinto kredito, 110 618,34 eurų priskaičiuotų palūkanų, 133 677,07 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso 965 428,81 eurų (3 333 432,60 Lt). Nurodė, jog pareiškėjas taip pat turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Bendra pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 4 505 759,86 Lt. Nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę – Volvo 340, 1984 metų gamybos, mėnesinės pajamos sudaro 1000,00 Lt. Jokių kitų pajamų pareiškėjas neturi, galimybių ateityje gauti tokias pajamas, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais, neturi. 2009-01-27 pareiškėjas patyrė insultą, neteko 60 proc. anksčiau turėto darbingumo, buvo nustatyta II invalidumo grupė. Nuo 2010 sausio mėn. iki 2010 m. liepos buvo sutrikusi kalbos funkcija, labai smarkiai padidėjo kraujo spaudimas, pareiškėjas taip pat patyrė 8 priepuolius, todėl buvo priverstas ilgai gydytis, po to tęsti reabilitacijas. Tik 2014 m. vasarą pareiškėjo būklė stabilizavosi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ atsiliepimu prašė teismo pareiškėjo F. K. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra įvertinus byloje surinktus įrodymus (T. 1, b. l. 169-170). Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime prašė nekelti bankroto bylos pareiškėjui F. K.. Nurodė, kad bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama, nes jis turi pajamų ir iki šiol pasiturimai gyvena, savo pajamas sąmoningai slepia, siekdamas nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjui iškėlus bankroto bylą iš esmės būtų nurašyta skola jai, t. y. pareiga jai nupirkti būstą arba sumokėti jai 500.000 Lt baudos, iš ko ji galėtų nusipirkti gyvenamąjį būstą. Suinteresuotas asmuo L. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad F. K. būtų iškelta bankroto byla. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjo F. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiekta pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyra, kadangi pareiškėjo pareiškime nepateikia pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas įdėjo visas įmanomas pastangas siekiant įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atsisakyti F. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo BAB Snoras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo pateiktam prašymui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą F. K.. Konstatavo, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti daugiau nei 4500000 Lt skolinio įsipareigojimo, yra nemokus.
Dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo galimybės
Teismas įvertino pareiškėjo gaunamų pajamų ir įsiskolinimų dydį bei tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ateityje planuoja gauti didesnes pajamas, siekiant bent minimaliai atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sutuoktinė būtų įsipareigojusi prisidėti prie pareiškėjo mokumo atkūrimo, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas paneigtų tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė įtvirtindamas fizinio asmens bankroto institutą – atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju iškėlus bankroto bylą, pareiškėjo mokumas iš esmės butų nulinis, o tokiu atveju būtų paneigta fizinio asmens bankroto proceso paskirtis.
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo
Teismas sprendė, jog pareiškėjo deklaruojamos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į jauną pareiškėjo amžių, užimamas pareigas, suvokiamą atsakomybę išlaikyti šeimą, atsiskaityti su kreditoriais, vertintinos kaip neatitinkančias protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o duomenų, jog pareiškėjas būtų ėmęsis realių pastangų, protingų veiksmų, siekdamas gauti pajamų vaikams išlaikyti, taip pat išieškomai skolai padengti, nepateikė. Šios aplinkybė, įrodo, jog pareiškėjas kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės siekia išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais, todėl bankroto bylos neiškėlė (CPK 185 straipsnis). Jeigu pareiškėjas iš tiesų dėl sveikatos sutrikimų negali tinkamai vykdyti einamų įmonės vadovo pareigų ir šios priežastys sąlygojo darbo užmokesčio dydį, UAB „Baltic Logistic“ akcininko UAB „Mantikora“, atstovaujamos direktorės V. P., sprendimas skirti pareiškėją įmonės vadovu (T. 2, b. l. 140), nesuderinamas su juridinio asmens veiklos tikslais bei protingumo reikalavimais, o tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ne dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjas negauna protingo darbo užmokesčio, o dėl savo nenoro dėti protingas pastangas atsiskaityti su kreditoriais (CPK 185 straipsnis). Šios aplinkybės papildomai įrodo, jog ieškovas iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas neteisingai vertino FABĮ 1 str. 1 d. nuostatą, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad asmuo turi galėti įvykdyti mokumo planą atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimybėmis atkurti savo mokumą, turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o mokumo atkūrimo plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo sutuoktinė gauna per mėnesį 10 000 Lt pajamų, nes ji gauna nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt pajamų per mėnesį. Visos pareiškėjo prievolės atsirado iki santuokos su V. P. sudarymo, todėl nesuprantama, kodėl ji turėtų prisidėti prie pareiškėjo skolų dengimo.
2. Teismas nevertino įrodymų, jog pareiškėjas likus kelioms dienoms iki 2014-10-31 teismo posėdžio buvo paguldytas į reanimacinę palatą. Pareiškėjas nevengia darbo, o siekia gauti pajamų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo mokumas nulinis. Pagrindinis kreditorius AS „Reverta“ neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Pareiškėjas ir L. K. siekė parduoti įkeistą turtą bei atsiskaityti su banku. Iškėlus bankroto bylą L. K. numatyta parduoti žemės sklypus, gauti pinigai bus panaudoti atsiskaityti su AS „Reverta“, kadangi F. K. bei L. K. yra bendraskoliai, atitinkamai sumažės ir pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai pagrindiniam kreditoriui.
3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų sudaręs sandorius, kurie pagal LR CK 6.67 str. laikomi pažeidžiančiais kreditorių interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo, todėl preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo negalima.
4. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: pareiškėjo ir L. K. raštų AB Parex bankui kopijas, kurie turi įtakos vertinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsileipimu prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pareiškėjui nedarbingumas buvo nustatytas iki 2010-05-26 ir daugiau pratęstas nebuvo, todėl pareiškėjas yra visiškai darbingas. Nuo šio laiko pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, siekdamas integruotis į visuomenę, gauti pajamų, atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra įrodymų apie apelianto negalėjimą dirbti ir gauti protingas pajamas, apie tai, kad apeliantas siekia įsidarbinti gaunat didesnį darbo užmokestį ir taip pagerinti savo mokumą. Realizavus bendraskolės L. K. vardu registruotą turtą sumažės tik apelianto skoliniai įsipareigojimai AS „Reverta“, tačiau L. K. įgis reikalavimo teisę į apeliantą kaip solidarų skolininką. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus, tačiau nenurodė, kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik dabar, todėl šie įrodymai neturėtų būti prijungti prie bylos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. 2014 m. sausio 27 d. pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, kad apeliantas 2014 m. lapkričio mėnesį buvo išvykęs į Azerbaidžianą. Tai rodo, jog apelianto turtinė padėtis ir sveikata nėra prasta. Šių dokumentų suinteresuotas asmuo anksčiau negalėjo pateikti, nes tik 2015-01-15 teikiamų dokumentų kopijas gavo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu, o suinteresuotas asmuo V. K. 2015-01-27 prašymu pateikė naujus įrodymus. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto ir pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iškelti apeliantui F. K. bankroto bylą.
Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, jog jis būtų sudaręs sandorius, kurie pagal LR CK 6.67 str. laikomi pažeidžiančiais kreditorių interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė minėtų sandorių, nereiškia apelianto sąžiningumo.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi (T. 1, b. l. 9), dirba UAB „Baltic Logistic“ vadovu, 2014-07-01 gautos pajamos sudarė apie 125,00 Lt, 2014-08-01 gauta – 1792,00 Lt, 2014-09-01 gauta – 1000,00 Lt, 2014-10-01 – 2014-12-31 gauta – 1035 Lt (neatskaičius mokesčių). Apeliantui nuo 2009-05-27 iki 2010-05-26 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (T. 1, b. l. 32-33), apeliantas turi sveikatos sutrikimų (T. 2, b.l 175), tačiau duomenų, jog būtų nedarbingas nuo 2010-05-26 apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto deklaruojamos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į jauną pareiškėjo amžių, užimamas pareigas, suvokiamą atsakomybę išlaikyti šeimą, atsiskaityti su kreditoriais, vertinos kaip neatitinkančias protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o duomenų, jog pareiškėjas nuo būtų ėmęsis realių pastangų, protingų veiksmų, siekdamas gauti pajamų vaikams išlaikyti, taip pat išieškomai skolai padengti, nepateikė. Tai rodo, jog pareiškėjas siekia išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Be to, pareiškėjas duodamas paaiškinimus nurodė, jog neieško geriau apmokamo darbo, kadangi turi sveikatos sutrikimų. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti apelianto nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.