Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-08-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-17366-1169/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
2YT-17366-1169/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12733-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
J. G., A. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17366-1169/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12733-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., A. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja N. K. 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio savo sutuoktinio S. K. (S. K.) palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. K., kuriam kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas esantis (duomenys neskelbtini), su garažu. N. K. ir S. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). S. K. testamento sudaręs nebuvo, po jo mirties per 3 mėnesius niekas iš galimų įstatyminių įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja nurodo, jog po sutuoktinio S. K. mirties ji priėmė jo palikimą, nes faktiškai iš karto po jo mirties paveldimą turtą (žemės sklypą su statiniais – sodo pastatu, sandėliu ir kiemo statiniais, butą su garažu) pradėjo valdyti. Pareiškėja vasaros metu faktiškai gyvena šiame žemės sklype esančiame name, vasaras čia leisdavo ir kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. Šaltuoju metų laiku pareiškėja gyvena paveldimame bute. Pareiškėja apmoka paveldimam turtui tenkančius mokesčius, sąskaitas už komunalines paslaugas (elektrą), rūpinasi šio turto priežiūra. Tai, kad pareiškėja N. K. nedelsiant po S. K. mirties perėmė mirusio sutuoktinio turtą ir pradėjo jį valdyti, patvirtina vaikai A. K. ir J. G.. Vaikai į palikimą nepretenduoja pasirašydami tai patvirtinantį pareiškimą. Paaiškindama, kodėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties ir laidotuvių pablogėjo jos sveikata. Taip pat pareiškėja nurodo nežinojusi apie trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys A. K. ir J. G. nurodė, teismui, jog sutinka, kad jų motina N. K. priimtų visą jų tėvo S. K. palikimą.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atsiliepime į pareiškimą prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

8. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja N. K. yra S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Sutuoktiniai N. K. ir S. K., būdami santuokoje, susilaukė dviejų vaikų J. G. ir A. K.. Po S. K. mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad po S. K. mirties liko jam bendrosios nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

9. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo N. K. nurodė, kad nedelsiant po S. K. mirties paveldimą turtą pradėjo valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, t. y. po sutuoktinio mirties ir toliau paveldimu turtu naudojosi kaip savo gyvenamąja vieta, apmokėjo šiam turtui tenkančius mokesčius, sąskaitas už komunalines paslaugas, rūpinosi sklypo bei pastatų priežiūra. Tai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau apmokėdavo sąskaitas už jų nekilnojamajam turtui teikimas komunalines paslaugas patvirtina ir į bylą pateikti mokėjimo kvitai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nurodo, jog su sutuoktiniu paveldimu turtu naudojosi kaip savo gyvenamosiomis vietomis, o sutuoktiniui mirus, N. K. ir toliau naudojosi nurodytu turtu kaip savo gyvenamąją vieta. Tai rodo, jog pareiškėja akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Visa tai rodo, kad N. K. aktyviais veiksmais per 3 mėnesių terminą po S. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti po sutuoktinio mirties likusį palikimą.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad N. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. po sutuoktinio S. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti S. K. įpėdinės pareiškėjos N. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. K. (S. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti S. K. (S. K.) įpėdinės pareiškėjos N. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė