- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-730-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01571-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginant viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras teismui pateikė prašymą, kurio prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017-07-05 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, paliekant galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017-06-02 sprendimą. Nurodė, kad minėta 2017-07-05 nutartis prieštarauja 2017-06-02 sprendime, kuriuo buvo patenkintas bankrutuojančios UAB „Agrodurpės“ ieškinys bei iš atsakovo M. L. priteista 26 355,42 Eur be pagrindo įgytų lėšų, nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms. Teigė, kad patvirtinta taikos sutartimi ieškovė bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsisakė ženklios dalies jos naudai priteistos sumos, sutikdama, kad atsakovas sumoka ieškovei 8 000 Eur vietoje teismo priteistų 26 355,42 Eur ir palūkanų. Mano, jog minėto turinio taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes ja buvo pažeista bendrovės kreditorių teisė gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-16 nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.
3. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-158-620/2017 buvo iškelta pagal bankrutuojančios UAB „Agrodurpės“ administratoriaus UAB „Administravimas LT“ ieškinį atsakovui M. L. dėl 26 355,42 Eur be pagrindo įgytų bendrovės lėšų priteisimo. Nurodė, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog bankroto administratorius, susipažinęs su bankrutuojančios bendrovės finansiniais dokumentais, nustatė, kad iš bendrovės sąskaitos, 2011-09-07 - 2014-04-15 laikotarpiu, bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovui M. L., kuris 2010-11-02 - 2014-06-20 buvo bendrovės darbuotoju, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, be jokio teisinio pagrindo buvo pervesta 26 355,42 Eur (91 000 Lt). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-06-02 sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo M. L. bendrovės naudai priteisė 26 355,42 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad sprendimui neįsiteisėjus, 2017-07-03 teisme buvo gautas administratoriaus prašymas patvirtinti civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašyme nurodė, kad šalys taikos sutartimi visiškai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-07-05 nutartimi prašymą tenkino, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo sutarta, jog atsakovas M. L. sumoka ieškovei bankrutuojančiai UAB „Agrodurpės“ 8 000 Eur, panaikino 2017-06-02 sprendimą, o civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas ginčo šalims bet kurioje proceso stadijoje suteikia teisę ginčą užbaigti taikos sutartimi. Nurodė, kad teismui pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 yra nurodyta, kad šalys abipusių nuolaidų būdu pasiekė bendrą susitarimą bei sudarė taikos sutartį civilinėje byloje. Konstatavo, kad taikos sutartis yra pilnai įvykdyta – atsakovas yra sumokėjęs bankrutuojančiai UAB „Agrodurpės“ 8000 Eur, kurie yra išskirstyti administruojant bankrutuojančios bendrovės lėšas. Nurodė, kad tai, jog ieškovė laiko atsakovą jai visiškai neskolingu, įrodo Liteko sistemoje esamų bylų Nr. e2VP-1707-1059/2017, Nr. e2VP-2687-620/2018 duomenys, nes ieškovės prašymu M. L. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atkreipė dėmesį, kad 2017-07-05 nutartimi ne tik patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, bet yra panaikintas ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai, pagal bendrąsias CPK taisykles, todėl atsiranda tikimybė, kad naujos sudėties teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti kitokį, nei buvo priimtas, sprendimą. Tai, kad panašaus pobūdžio bylose ieškovės ieškiniai atmesti, nurodė ir ieškovės atstovė, aiškindama, kodėl ieškovas nutarė abipusių nuolaidų būdu su atsakovu sudaryti taikos sutartį.
6. Konstatavo, kad 2017-07-03 sudarytą taikos sutartį yra pasirašęs bankroto administratorius, UAB „Administravimas Lt“ direktorius V. G., kuris, kaip bankroto administratorius, pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalį gina ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad būtent jam suteikta teisė vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, spręsti, kas yra naudingiausia įmonei ir įmonės kreditoriams.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, jau esant priimtam, bet dar neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, pasinaudojo teise ginčą su atsakovu baigti taikiai, susitardama dėl dalies ieškiniu prašytos priteistos sumos sumokėjimo (5 000 Eur) skubiai, kitos dalies mokėjimą nustatant periodinėmis įmokomis. Vertindamas ieškovės atstovės nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-07-05 nutartimi nepagrįstai būtų konstatavęs ir padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą, pripažindamas, kad šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
8. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Sprendė, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, būdamas įsitikinęs, kad bankroto administratorius, sudarydamas taikos sutartį, padarė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, turi teisę reikšti ieškinį bankroto administratoriui, kuris įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017.
10. Tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes nepagrįstai nagrinėjo naujų įrodymų ir aplinkybių reikšmę visų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir tai lėmė neteisėtos nutarties atsisakyti atnaujinti procesą priėmimą.
11. Nurodo pirmosios instancijos teismui teiktame pareiškime atnaujinti procesą išdėstytus argumentus ir faktines aplinkybes bei tvirtina, jog taikos sutartimi ieškovė, bankrutuojanti UAB „Agrodurpės“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsisakė ženklios dalies jos naudai priteistos sumos ir taip sumažino galimybes valstybei, kaip pagrindiniam kreditoriui, susigrąžinti dalį lėšų, kurias jai skolinga bendrovė, todėl sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas maksimaliai patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimus. Neginčija, kad taikos sutarčiai galioja sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys. Tačiau tvirtina, kad šalių veiksmus kontroliuojantis teismas negali tvirtinti taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t.y., bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Nurodo, kad bankroto administratoriui suteikta teisė spręsti, kas yra naudingiausia įmonei ir įmonės kreditoriams, tačiau ši teisė neeliminuoja teismo pareigos vykdyti šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolės.
12. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo nurodyto pagrindo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, kurios leidžia abejoti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumu ir pagrįstumu, o vertino ir iš esmės pasisakė dėl naujai šalių teikiamų argumentų, įrodymų, t.y., prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje iš esmės įvertino įrodymus (aplinkybes), kuriais remiantis galėjo būti priimta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-05 nutartis, pasisakė jų pakankamumo ir pagrįstumo aspektu, kas reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
13. Nurodo, kad teismo argumentai, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, būdamas įsitikinęs, kad bankroto administratorius, sudarydamas taikos sutartį, padarė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, turi teisę reikšti ieškinį bankroto administratoriui, yra teisiškai nepagrįsti, nes esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, vienintelė galimybė, kuria prokuroras turi teisę pasinaudoti, yra pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. L. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas vieninteliu motyvu - patvirtinus taikos sutartį bankrutuojanti bendrovė gavo mažesnį reikalavimo patenkinimą, nei galėjo gauti, jeigu jos naudai priimtas sprendimas būtų įsiteisėjęs.
15. Tvirtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas pagrįstai tyrė ir nustatė, kad teismui tvirtinant tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai ir nepadaryti aiški ir esminė teisės taikymo klaida. Vien argumentas, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl mažesnio reikalavimo patenkinimo nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek sudarytos taikos sutarties, tiek ir teismo nutarties ją patvirtinti, nedaro neteisėtomis ir prieštaraujančiomis viešajam interesui.
16. Nurodo, kad jis sutiko sudaryti taikos sutartį ir įsipareigojo dalį lėšų grąžinti ieškovei tik tada, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovės naudai. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas teoriškai galėjo būti ir kitoks - priimtas jo naudai, tačiau, įvertinęs bylos perspektyvas, bylinėjimosi laiką, galimas teisines išlaidas nusprendė, kad protingiau ir teisingiau yra sutikti padengti dalį reikalavimo, nei toliau bylinėtis. Teigia, kad teismui taikos sutartimi patvirtinus jo pareigą sumokėti tik dalį ieškovės reikalavimo, o ne visą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tariamai padaryta teisės taikymo klaida yra aiški ir netgi esminė, nes kokia apimtimi pareikšto reikalavimo patenkinimas yra pakankamas bankrutuojančiai įmonei, sprendžia bankroto administratorius, o ne teismas.
17. Tvirtina, kad prašymo atnaujinti procesą patenkinimas sukurtų precedentą, pagal kurį bet kokia taikos sutartis, kuria nėra 100 procentų patenkinti bankrutuojančios bendrovės reikalavimai, generalinio prokuroro iniciatyva gali būti peržiūrima ir toks precedentas iš esmės panaikintų galimybę civiliniuose ginčuose sudaryti taikos sutartis su bankrutuojančiomis įmonėmis. Tvirtina, kad proceso atnaujinimas jau užbaigtoje byloje yra nenaudingas nei ieškovei, nei jos kreditoriams, nes atnaujinus procesą ir panaikinus sudarytą taikos sutartį, ieškovė privalės grąžinti jam tai, ką yra gavusi pagal taikos sutartį (t.y. 8 000 Eur), o civilinė byla vėl bus nagrinėjama iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginant viešąjį interesą, atskiruoju skundu, be to, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatos nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
21. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka - teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys - reglamentuojami CPK 370 straipsnyje. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kuris sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai). Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje pagal įstatymą nenumatytas.
22. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y., patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Todėl tik nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų. Dėl paminėto, asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y., nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašė teismą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 bei panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-05 nutartį, kuria buvo patvirtinta bankrutuojančios UAB „Agrodurpės“ ir M. L. 2017-07-03 sudaryta taikos sutartis, paliekant galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimą, kuriuo bankrutuojančios įmonės ieškinys buvo tenkintas pilna apimtimi. Prašymą pareiškėjas motyvavo iš esmės ta aplinkybe, jog taikos sutarties sąlygos, kuriomis bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsisakė ženklios dalies įmonės naudai priteistos sumos, prieštaravo viešajam interesui, pažeidė bendrovės kreditorių teisę gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bankroto byloje, t.y., CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje procesas minėtu pagrindu gali būti atnaujintas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti aiški, t. y., gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-403/2008; Nr. 3K-3-121/2011). Taigi, siekiant atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teismas, pagal aukščiau nurodyto CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nustatyti ar yra pagrindas atnaujinti byloje procesą pareiškėjo prašyme nurodytu pagrindu.
26. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė, įstatymo nustatytose ribose, laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra susijęs su ginčo šalies pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis, tačiau ginčo šalių teisė susitarti tvirtinti sutartį nėra absoliuti, nes bet kuriuo atveju šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pagal CPK 42 straipsnio nuostatas teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
27. Civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 pagal bankrutuojančios UAB „Agrodurpės“ ieškinį atsakovui M. L. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo nustatyta, kad bankroto administratorius 2017-07-03 teismui pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Kadangi ieškovė UAB „Agrodurpės“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl, pagal šios įmonės pareikštus ieškinius bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Įvertinus minėtą aplinkybę, sprendžiant klausimą dėl tokio subjekto sudarytos taikos sutarties patvirtinimo galimybės, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąjį, bet ir specialųjį teisinį reglamentavimą, t.y., į Įmonių bankroto įstatymo normas.
28. Įmonei iškėlus bankroto bylą, teismas paskiria bankroto administratorių, todėl bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, kaip civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9 p.). Administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ir ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius ar imdamasis teisinių veiksmų žalos atlyginimo ieškiniams pareikšti ir skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą ir kt.. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
29. Kadangi bankroto administratorius atstovauja bendrovę ir jos kreditorius, yra geriausiai susipažinęs su bankrutuojančios įmonės dokumentais, todėl tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį. Tačiau, bankroto administratoriui pateikus prašymą patvirtinti taikos sutartį, teismas turi įvertinti taikos sutarties sąlygas, patikrinti ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešam interesui, imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Ar šalims baigiant bylą sudarant taikos sutartį nėra pažeidžiamas viešas interesas atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, todėl nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties teismas neturi tvirtinti.
30. Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-06-02 tenkino bankrutuojančios įmonės ieškinį ir iš buvusio įmonės darbuotojo M. L. priteisė 26 355,42 Eur, konstatavęs, kad 2011-09-07 - 2014-04-15 laikotarpiu minėtas lėšas atsakovas įgijo be pagrindo. Iš administratoriaus teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalys ginčą išsprendė taikiai, susitardamos, kad atsakovas M. L. sumokės 8 000 Eur, kurių dalį (5 000 Eur) atsakovas įsipareigojo sumokėti per tris kalendorines dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, o likusią sumą per 12 mėnesių (civilinė byla Nr. e2-158-620/2017, b.l. 138). Taigi, taikos sutartimi šalys pačios sprendė dėl taikos sutarties turinio, t.y., nusistatė savitarpio teises ir pareigas. Tvirtindamas pateiktą taikos sutartį teismas konstatavo, jog taikos sutartis neprieštarauja viešam interesui, imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta išvada, nes patvirtinta taikos sutartimi nepaneigtos 2017-06-02 sprendimu nustatytos aplinkybės bei išvados, kad atsakovas M. L. be pagrindo įgijo lėšas. Nors sprendimu priteistų be pagrindo įgytų lėšų suma taikos sutartimi yra ženkliai sumažinta, tačiau sprendžiant ar taikos sutartis nepažeidžia bendrovės kreditorių interesų būtina įvertinti, kad atsakovas M. L. nesutiko su ieškiniu, teikdamas, kad jam lėšos pervestos pagrįstai. Todėl, įvertinus atsakovo argumentus, kuriais jis ginčijo pareikštą ieškinį, t. y., galimą ieškinio atmetimo pilnai ar iš dalies perspektyvą bei aplinkybę, kad galutinio teismo sprendimo priėmimas užtruktų neapibrėžtą laikotarpį, darytina išvada, kad atsakovo įsipareigojimas ieškovei sumokėti 8 000 Eur sumą, o didesnę jos dalį (5 000 Eur) per tris kalendorines dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Minėta išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad taikos sutartimi nustatyta lėšų sumą įsipareigota grąžinti operatyviai, kas įgalina nedelsiant realiai bendrovei atgauti dalį lėšų, išvengti priverstinio išieškojimo bei neatmestina, jog tuo pačiu sudaro salygas sutrumpinti įmonės bankroto procedūrų terminą, sumažinti bankroto administravimo išlaidas. Be to, neatmestina, kad atsisakius sudaryti taikos sutartį ieškovė gali patirti ir žymiai didesnius praradimus, susijusius su visišku reikalavimų atmetimu ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Dėl paminėto, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog teismo patvirtinta taikos sutartis sumažino bankrutuojančios įmonės kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
31. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017-07-05 nutartimi tvirtindamas taikos sutartį, nepagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pasisakė dėl naujai šalių teikiamų argumentų, įrodymų, tai yra praleido vieną iš prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadiją ir nepriėmęs nutarties dėl proceso (ne) atnaujinimo iš esmės išsprendė bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nusprendė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai numato CPK 370 straipsnio 2 dalies nuostatos, bei šalims nustatė terminą atsiliepimams į pareikštą prašymą pateikti. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad minėtame teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, tačiau jokie nauji įrodymai ir pan. tiriami nebuvo, kas leistų spręsti apie pakartotinį bylos nagrinėjimą. Vien skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies suformulavimas – ne atsisakyti atnaujinti procesą, o prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, įvertinus nutarties motyvų kontekstą, savaime nesudaro pagrindo spręsti buvus procesinės teisės pažeidimą.
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
34. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.