Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą priimti UAB „A.“ ekonomiškai nenaudingus sprendimus, numanydamas bankroto ir didelės žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, 2017 m. gruodžio 30 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB „A.“ kaip direktorius, žinodamas, kad bendrovė skolinga ir neatsiskaitė su kreditoriais (8 689 Eur sudarė finansinės skolos ne kredito įstaigoms, 100 549 Eur - skolos tiekėjams, 14 006 Eur - su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, mokėtini mokesčiai – 54 410 Eur), tyčia sudarė paskolos sutartį su savimi kaip fiziniu asmeniu ir UAB „A.“ kaip juridiniu asmeniu ir išmokėjo sau UAB „A.“ lėšas - 32 600 eurų su 4 procentais metinių palūkanų iki 2024 m. gruodžio 28 d., be jokio paskolos sugrąžinimo realaus užtikrinimo. Tokiu būdu, jis tyčia blogai valdydamas bendrovę, nepaisydamas įmonės interesų bei iškeldamas savo asmeninius interesus aukščiau įmonės interesų, sąmoningai neplėtojo įmonės veiklos ir dėl jo akivaizdžiai bendrovei ir kreditoriams ekonomiškai nenaudingų sprendimų UAB „A." pinigai - 142 600 eurų sumoje nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, pajamoms gauti, atsiskaityti su kreditoriais, kas padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui ir sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo ir nulėmė UAB „A.“ bankrotą bei padarė didelės žalos bendrovės kreditoriams: VMI 55036,2 eurų, SODRA – 7 003,77 eurų, 7 fiziniams asmenims – 7 452,66 eurų, UAB „L.“ – 68 393,94 eurų, 10 juridinių asmenų – 16 039,01 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00594-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, padarymo, kuris yra nutrauktas, A. R. apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad UAB „A.„ direktoriumi tapo preliminariai nuo 2011 m., vienintelis akcininkas preliminariai nuo 2014 m., akcijas įsigijo iš R. P.. Bendrovės veikla buvo viešasis maitinimas. Bendrovė nuomavo patalpas (duomenys neskelbtini), kur ir teikė maitinimo paslaugas. Bendrovės buhalterinę apskaitą vedė UAB „D.“ ar buvo paskirtas konkretus žmogus vesti bendrovės buhalterinę apskaitą nežino. Jis pats UAB „D.“ pateikdavo visus pirminius apskaitos dokumentus, jokio dokumento pagrindžiančio dokumentų perdavimą nesurašydavo, tačiau būdavo dedamas ant gaunamų dokumentų antspaudas kada jis buvo priimtas UAB „D.“. UAB „A.“ kasininku buvo jis pats. Kai jis tapo UAB „A.“ direktoriumi, įmonės veikla iki 2016 m. buvo nuostolinga, o jau 2016 m. ir 2017 m. buvo pelninga. UAB „A.“ kasos knygą vedė ir pildė buhalteriai jis tik pasirašinėjo, o kasos operacijų žurnalą pildė pats. 2015 m. gruodžio 28 d. jis pasirašė kaip fizinis asmuo A. R. su savimi kaip UAB „A.“ direktoriumi, paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam buvo suteikta 110 000 Eur paskola. Pinigus užpildant kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėjo iš kasos. Paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2024 m. gruodžio 28 d. Jokios paskolos grąžinimo įmokos iki 2024 m. gruodžio 28 d. paskolos pasibaigimo termino UAB „A.“ mokamos nebuvo, nes paskolos grąžinimo terminas 4.1 punkte buvo numatytas 2024 m. gruodžio 28 d. Ši paskola sutartyje buvo numatyta kaip suteikta apyvartinėms lėšoms jam ir buvo panaudota asmeninėms reikmėms. Vėliau 2017 m. gruodžio 30 d. jis pasirašė kaip fizinis asmuo A. R. su savimi kaip UAB „A.“ direktoriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam buvo suteikta 32 600 Eur paskola. Pinigų dalį 24 800 Eur užpildant 2017 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėjo iš kasos, o likusius 7 800 Eur išsimokėjo tik 2018 m. balandžio 16 d. išrašant kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jam buvo suteikta paskolos dalis 7 800 Eur ir 10 690,96 Eur, kaip atsiskaitytinas avansas. Paskolos grąžinimo terminas šioje paskolos sutartyje buvo numatytas 2024 m. gruodžio 30 d., ir paskolos grąžinimas turėjo būti vykdomas ne ankščiau kaip numatytą datą t. y. 2024 m. gruodžio 30 d. Ši paskola sutartyje buvo numatyta kaip suteikta apyvartinėms lėšoms jam ir buvo panaudota asmeninėms reikmėms. Dėl šių paskolų 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriame nutarė išieškoti iš jo 142 600 Eur skolą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, sprendimas yra įsigaliojęs ir jo neapskųstas, nes paskolos iš tikrųjų nėra grąžintos. Jis mano, paskolas – 110 000 Eur ir 32 600 Eur bus galimybė išsiieškoti, nes jau dabar yra areštuotas nekilnojamas turtas esantis (duomenys neskelbtini), jam priklausantis nuosavybės teise – yra panaikintas išlaikymas iki gyvos galvos, kuris buvo skirtas D. P., nes pastaroji mirė 2018 m. rugsėjo mėn. Taip pat skola yra išieškoma iš jo atlyginimo. Dėl 2018 m. balandžio 16 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) jam išsimokėto atsiskaitytino avanso 10 690,96 Eur gali paaiškinti, kad ši suma buvo apskaičiuota bendrovės buhalterijos pagal pirminius jo pateiktus išlaidų dokumentus ir bendrovė jam buvo likusi skolingą tokią sumą, kaip atskaitingam asmeniui. Visus kasos išlaidų orderius: 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ruošė UAB „A.“ apskaitą vedanti bendrovė. Maždaug nuo 2017 m. vidurio ėmė blogėti UAB „A.“ finansinė padėtis: mažėjo apyvarta, padidėjo akcizų kainos, sumažėjo lankytojų srautas. 2017 m. dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi VMI. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, tačiau 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos aukščiausias teismas nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį panaikino. Tuomet maždaug po metų VMI vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ ir 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „A.“ bankroto bylą. Kadangi buvo paskelbtas bankrotas, reikėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą, nes dokumentus ir visą turtą reiks perduoti bankroto administratoriui, todėl tvarkant buhalterinę apskaitą ir buvo pastebėta, kad nebuvo pilnai išmokėta jam paskola pagal 2017 m. gruodžio 30 d. pasirašytą paskolos sutartį ir UAB „A.“ dar yra jam skolinga kaip atskaitingam asmeniui ir tik todėl viską patikrinusi buhalterė 2018 m. balandžio 16 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 18 490,96 Eur (7 800 Eur paskolos dalis ir 10 690,96 Eur, kaip atsiskaitytinas avansas jam). Apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) gali pasakyti tiek, kad šios patalpos prieš maždaug (duomenys neskelbtini) m. priklausė jo vadovaujamai bendrovei UAB „M.“ (akcininkai buvo trys fiziniai asmenys) vėliau pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo perleistas sūnui D. R., vėliau kiek žino sūnus šias patalpas pardavė, o dabar šias patalpas jis kaip UAB „E.“ direktorius nuomoja iš patalpų savininkų ir šiose patalpose jis vykdo veiklą. Taip pat šiose patalpose liko iš senesnių laikų jo vadovaujamos įmonės UAB „M.“ registracijos adresas, tačiau veikla nevyksta. Kokios dar įmonės yra registruotos šiose patalpose neįsivaizduoja. Šios patalpos jo sūnui buvo parduotos berods 2013 m., kai UAB „A.“ bankrotas dar nebuvo paskelbtas ir apie tai net nebuvo galvojama ir prognozuojama. Jis civiliniuose procesuose dėl UAB „A.“ paskelbto bankroto dalyvauja, niekur nesislapsto ir yra pasiekiamas, visus UAB „A.“ dokumentus ir turtą perdavęs tvarkingai bankroto administratoriui, nei turto nei dokumentų nenuslėpė ir tokių tikslų neturi ir neturėjo (t. 3, b. l. 57-73).

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino kada pardavė UAB „A.“ akcijas, nes praėjo daug laiko. Akcijas pardavė A. R.. Pasirašęs UAB „A.“ akcijų pardavimo sutartį su A. R. su įmone daugiau reikalų neturėjo. Buvo UAB „A.“ direktorius. Įmonės direktoriumi buvo nuo pradžios, maždaug (duomenys neskelbtini) m. atgal. Buvo direktoriumi, kai UAB „A.“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena kiek laiko. Galėjo direktoriumi būti, (duomenys neskelbtini) m. Iš įmonės išėjo kaip direktorius, o neužilgo pardavė ir akcijas. Nepamena už kiek pardavė įmonės akcijas, gali būti, kad už kelis tūkstančius Eur. Galėjo būti, kad buvo įmonės akcininku, nebūnant jos direktoriumi. Pats akcijų pardavimo neregistravo Registrų centre, nes negalėjo to padaryti, kadangi oficialiai nebedirbo, tą padaryti turėjo oficialus įmonės atstovas. Gali būti, kad buvo įmonės akcininku iki 2018 m. Akcijas pardavė, nes nebenorėjo toje vietoje dirbti, turėjo kitą verslo idėją. Būnant tik akcininku jokių klausimų įmonėje nesprendė. Jam dirbant įmonėje, baras nebuvo labai pelningas. Baro pelningumas priklausė nuo sezoniškumo. Be to, buvo didelė nuoma. Išeinant matė ženklus, kad baras gali atsigauti. Po to nesidomėjo, kodėl baras užsidarė. Jam būnant direktoriumi atsiskaitinėjo grynais ir banko pavedimais. Buvo vykdomi mokėjimai be tai patvirtinančių mokėjimų, pavyzdžiui, atsiskaitoma su atlikėjais, didžėjais, kurie neturėdavo autorinių sutarčių, verslo liudijimų. Kaip tokie mokėjimai atsispindėjo finansinėje atsakomybėje nežino, nes nėra buhalteris. Būdavo, kad muzikantams mokėjo grynais, į savaitę vieną – du kartus, bendra suma apie 400 Eur, po 200 Eur už vakarą maždaug. Kasininkas yra arba direktorius, arba buhalterė. Mano, kad buhalterė galėjo žinoti, jog mokama grynais pinigais, kadangi negauni pinigų, kurie yra pajamuoti. Būdavo trūkumas, tačiau manydavo, kad per pelną, per dividendus tuos trūkstamus pinigus galima grąžinti į kasą. Buhalterė jam yra sakiusi, kad kasoje nėra pinigų, bet jis tą ir taip žinojo. Jai sakydavo lygiai tą patį, t. y. kad tikisi uždirbti ir tuos trūkstamus pinigus grąžinti į kasą. Kai išėjo iš direktoriaus pareigų, skola buvo likusi, nesiėmė jokių veiksmų ją padengti, nes nebuvo iš ko tą padaryti. Matyti, kad įsiskolinimas įmonės buvo, bet dokumentų, kai buvo direktoriumi, nepildydavo, nes nėra finansininkas. Po akcijų pardavimų nesidomėjo, kaip veikė įmonė. Gali būti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai vyko jam būnant įmonės direktoriumi. Būnant įmonės direktoriumi, kiek pamena, paskolos sutarties sudaryti neteko, kad skolintis iš UAB „A.“ ir kaip atskaitingas asmuo sau prisiimti tuos pinigus. Neprisimena, kad A. R. ėmė paskolą iš įmonės būdamas direktoriumi. Neatsimena ar būnant įmonės direktoriumi, A. R. formino paimamus pinigus kaip paskolą. Neatsimena ar yra sutartis dėl paskolos su A. R..

Liudytojas Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nemokumo administratorius. Paskirtas 2018 m., nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo teismo paskirtas bankroto administratoriumi. UAB „A.“ bendravo su direktoriumi, darbuotojų nebuvo, jų nebematė ir per privalomą atidirbti laikotarpį. Įmonėje viskas buvo ardoma: buvo atiduodami priklausiniai jų savininkams. Tačiau buvo, pvz., lauko baldai, baro įranga, metaliniai plautuvai ir pan., kurie nebuvo įtraukti į įmonės balansą, kuriuos, kaip suprato, direktorius perleido patalpų savininkui. Nežino ar buvo sudarytas koks nors aktas, tačiau kadangi įmonei tai nepriklausė, jie jokių pretenzijų šiems daiktams neturėjo. Atvykęs į vietą pastebėjo, kad daiktai nepajamuoti. Daiktų vertės nesiaiškino, nėra prasmės aiškintis daiktų kainos, kurie neįtraukti į įmonės balansą, svetimo turto neapskaito. Pamena aplinkybę, kad buvo kalba su A. R., kaip direktoriumi, kad jis pabandytų tartis su kreditoriais. Jam buvo sakyta, kad tie daiktai buvo perleisti neatlygintinai UAB „L.“, galbūt dėl to jie sumažins skolą, gal taikys lengvatas, galbūt dalies skolos atsisakys. Iš A. R. žodžių, turtas buvo atiduotas, tačiau lengvatos nebuvo taikomos, skola nebuvo mažinama. A. R. pokalbyje su kreditoriais nebuvo, negali pasakyti, kaip ten viskas vyko. Vėliau viskas vyko pagal bankroto įstatyme įrašytas procedūras: buvo atleisti darbuotojai, tikrinami sandoriai. Vienintelis užkliuvęs sandoris buvo tas, kad direktorius iš kasos paėmęs pinigus paskolino juos sau. Vienintelis minėto sandorio minusas buvo tas, kad pats direktorius sudarė su savimi sutartį, t. y. sutartis iš abiejų pusių buvo pasirašyta to paties asmens. Jeigu būtų naudojęs pinigus iš įmonės sąskaitos, nebūtų kilę jokio įtarimo, nusikaltimo. Kadangi barai turi didžiulę grynųjų pinigų apyvartą, buvo teigiama, kad pinigai buvo imami grynais. Nepamena ar padavė ieškinį, ar prašė teismo įsakymo, veikiausiai, kad prašė teismo įsakymo, ta suma buvo priteista A. R.. UAB „L.“ kreditorių prisimena. Buvo porą kartų susitikę, kreditorius domėjosi šiais pinigais. Taip pat primena, kad į jų įmonę buvo atvykusi UAB „L.“ advokatė, skaitė įmonės dokumentus. Tuo metu kreditorius bandė pateikti visus dokumentus su pareiškimu policijai. Mažiausiai vieną kartą pareiškimas buvo atmestas, gal du. Tai nurodė galutinėje ataskaitoje teismui. Teismas 2020 m. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, buvo priteista skola iš A. R.. Iš pradžių abejojo, kad nieko neišieškos. Po to paaiškėjo, kad A. R. buvo sudaręs sutartį su garbingo amžiaus moterimi dėl jos išlaikymo iki gyvos galvos. Šios sutarties pagrindu ji paliko jam savo butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Bankroto proceso metu moteris mirė, butas buvo perrašytas A. R., tuomet paaiškėjo, kad jis turi sutuoktinę, butą teko atidalinti. Dalį, kuri priklausė A. R. pardavė. Tokiu būdu dalis skolos buvo išieškota. Nepamena, kas nutiko su likusia skolos dalimis. Skola arba parduota, arba nurašyta. Kaip bankroto administratorius nesikreipė dėl tyčinio bankroto civiline tvarka, nes, kiek atsimena, nebuvo požymių, kurie atitiktų tyčinio bankroto požymius. Pirmasis tyčinio bankroto požymis iškėlus bankrotą, jeigu yra vengiama atiduoti turtą, dokumentus. Šiuo atveju įmonės direktorius bendradarbiavo, viską atidavęs bankroto administratoriui iš esmės nustatytais terminais. Laiku atiduoti dokumentus, turtą dažniausiai įmonių direktoriai nespėja, nes terminas trumpas. Tai padaryti spėja tie, kurie ruošiasi bankrotui iš anksto.

Liudytojas Ž. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l. 38-41).

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo įmonės apskaitos tvarkytoja. Visus dokumentus, kuriuos atnešdavo, suvesdavo į programą. Dokumentus atnešdavo įgaliotas asmuo arba direktorius. Dokumentus pristatydavo laiku, nebuvo, kad būtų praterminuota. Jeigu ko nors trūkdavo, paskambindavo, atnešdavo. Pagrindinis kasininkas įmonėje buvo direktorius. Pinigų srautai vyko ir per banką, ir grynais. Būdavo, kad, pvz., kokį mėnesį grynais daugiau, bet daugiausiai buvo bankiniai pavedimai daromi. Įmonės grynųjų pinigų, banko sąskaitų nevaldė. Nepamena ar buvo sudarytos paskolų sutartys tarp įmonės direktoriaus ir įmonės, kadangi praėjo penkeri metai. Nesakė, kad A. R. 2018 m. iš bankomato išėmė pinigus. Jeigu nėra banke pinigų, jų paimti negalėjo. Turėjo omenyje avansinę apyskaitą. Kad nuo 2015 m. įmonė yra nemoki, direktorių informavo. Direktorius šitą žinojo. Nepamena, ką su direktoriumi apie tai kalbėjo. Direktoriaus neinformavo, kad reikia kelti bankroto bylą. Čia jau pats direktorius sprendžia. Vadovas geriau žino įstatymus negu buhalterė. Mano, kad direktorius suprato, kad reikia kelti bankroto bylą. Kai dirba su įmonėmis, apie grynus pinigus duomenų neturi. Nežino, kas su jais daroma įmonės viduje. Kasos knygą pildė ne ji. Jai atnešdavo kasos žurnalą, programiškai išrašydavo pajamų orderį, tokiu būdu automatiškai gaunasi kasos knyga. Nežino, kas pildydavo kasos žurnalą. Nematė grynais paskolintas pinigų sumas.

Liudytoja V. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų sausio mėnesio pabaigoje UAB „D.sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „A.“. Ji, kaip dirbanti UAB „D.“ buhalterė, buvo priskirta vesti šios UAB „A.“ apskaitą. Dėl apskaitos vedimo, ji dažniausiai bendraudavo su UAB „A.“ direktoriumi A. R.. Buvo sutarta žodžiu taip, kad A. R. jai pristatys pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į apskaitą, tuomet suvestus registrus už mėnesį, kartais už du mėnesius kartu su susegtais pirminiais dokumentais grąžins direktoriui A. R.. Kaip buvo sutarta, taip buvo ir dirbama. Kuomet A. R., ar kito asmens jai būdavo pateikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašomas, taip pat nieko nebūdavo surašoma, kai ji grąžindavo direktoriui registrus su pirminiais dokumentais. Jų bendradarbiavimas buvo grįstas abipusiu pasitikėjimu. UAB „A.“ pagrindiniai pinigų srautai buvo per kasą, apyvarta vyko grynaisiais pinigais. Kasos knygą buhalterine programa „Vilsofta“ vedė ji. Į programą ji įvesdavo pavadinimu „inkasacija“ pinigų sumas, pagal jai direktoriaus A. R. pristatytą kasos aparato žurnalą, kuriame yra inkasuota suprekiauta per kasos aparatą pinigų suma. Kasos aparato žurnalą vedė gal būt direktorius ar kitas asmuo, ji tiksliai nežino. Taip pat direktorius pats ranka užpildydavo ir jai pateikdavo kasos išlaidų orderius dėl išmokėtų darbuotojams darbo užmokesčio. Ji realiai grynųjų pinigų niekuomet nematė, matė tik kasos knygos pirminius dokumentus. Kasininkas bendrovėje paskirtas nebuvo, todėl už grynus pinigus buvo atsakingas direktorius. Tikslios datos nepamena, jai direktorius A. R. pateikė 2015 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį sudarytą tarp jo, kaip fizinio asmens ir UAB „A.“, kaip juridinio asmens, pagal kurią UAB „A.“ paskolina 110 000 eurų A. R.. Būtent šia sutartimi ji ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 110 000 eurų sumai, tačiau pinigų ji neišmokėjo, nes realiai ji pinigų nevaldė. Kai buvo išrašytas šis kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kasoje buvo tokia pinigų suma, priešingu atveju buhalterinė programa nebūtų jai leidusi išrašyti tokiai pinigų sumai išlaidų orderio. Taip pat jai direktorius A. R. buvo pateikęs 2017 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jo, kaip fizinio asmens ir UAB „A.“, kaip juridinio asmens, pagal kurią UAB „A.“ paskolina 32 600 eurų A. R.. Tiksliai neprisimena, tačiau tuo metu 2017 m. gruodžio 30 d. kasoje nebuvo 32 600 eurų sumos ir programa neleido šiai sumai išrašyti kasos išlaidų orderio. Tiksliai neatsimena, tada A. R., sužinojęs kasos likutį tai dienai, galėjo paprašyti išrašyti mažesnei sumai kasos išlaidų orderį, todėl ji ir išrašė 2017 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 24 800 eurų sumai. Ar tokią didžiausią sumą leido išrašyti buhalterinė programa, ar konkrečiai tokiai pinigų sumai A. R. nurodė išrašyti kasos išlaidų orderį, neatsimena. Apie tai, kad vyksta kažkokie teisminiai ginčai t. y. sprendžiamas klausimas dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo, A. R. jai nieko nepasakė. Tik kažkuriuo metu jai pasakė, kad su ja susisieks telefonu ir atvyks į bendrovę (buhalterinę) paimti bendrovės dokumentų, apie tai kad UAB „A.“ yra iškelta bankroto byla ir reikia paruošti dokumentus perdavimui bankroto administratoriui, A. R. nieko nepasakė. Vėliau, po kažkurio laiko jis paskambino jai telefonu ir pranešė, kad 2018 m. balandžio 16 d. jis atvyks paimti bendrovės UAB „A.“ visus buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent todėl UAB „A.“ kasos knyga už paskutinį 2018 metų balandžio mėnesį ir buvo suvesta iki 16 dienos. Apie 2018 m. balandžio 16 d. kasos išlaidų orderį gali pasakyti tiek, kad jis buvo išrašytas jos pačios iniciatyva apie tai informuojant patį direktorių A. R.. 2018 m. balandžio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pinigų suma 18 492,96 eurai buvo įrašyta todėl, kad pagal pristatytas pirminius apskaitos dokumentus direktorius, A. R. iš kasos aparato buvo išėmęs pinigus gautus už prekybą ir atlikęs pirkimus bendrovės naudai už tokią pinigų sumą. Būtent todėl, tokiu būdu išrašant kasos išlaidų orderį buvo apskaityti tie išimti pinigai t. y, kad bendrovė neliktų jam skolinga, ji išrašė šį išlaidų orderį kaip atskaitytiną avansą jau įvykusioms operacijoms t. y. dar prieš 2018 m. balandžio 16 d. Šiai pinigų sumai 18 492,96 eurams buvo atlikti pirkimai ir už juos A. R. neprivalo atsiskaityti, nes jis jau yra pateikęs šios sumos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, o kasos išlaidų orderyje išmokėjimo pagrindas nurodytas „Atsiskaitytinas avansas“ todėl, kad reikėjo prieš atliekant pirkimus išsimokėti avansą, o direktorius to nepadarė ir jai padaryti to neliepė. Tuo jų bendradarbiavimas pasibaigė, o A. R. liko iki šiol nesumokėjęs už buhalterines paslaugas apie 1,5 tūkst. eurų. Šiai dienai ji turi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus, kuriuos pateiks atliekamam tyrimui (t. 2, b. l. 94-96).

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. „(duomenys neskelbtini)“ beviltiškų skolų skyrelyje buvo skelbimas dėl galimybės įsigyti kreditorinį reikalavimą. Pasiūlė savo kainą, laimėjo laisvas varžytines. Tokiu būdu įsigijo kreditorinį reikalavimą į A. R.. Kreditorinį reikalavimą įsigijo už 2 000 eurų. Įsigijimo klausimą administravo bankroto administratorius, vėliau jis jam pateikė detalesnę informaciją, dokumentus. Tuomet kreipėsi į antstolį, pasitikrino ar nėra kitų išieškojimų bylų. Iš bankroto administratoriaus, jeigu neklysta, gavo A. R. kontaktus. Pastarajam pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Praėjus maždaug 2 mėnesiams, A. R. pasakė, kad apsvarstytų galimybę sudaryti taikos sutartį. Tuomet pasiūlė, kad pradžioje gautų kažkokią sumą, padiskutavo tuo klausimu. Jo mintis buvo atgauti investuotą sumą ir turėti kreditorinį reikalavimą, kad po to, pvz., mažomis dalimis jį atgautų. Su A. R. susiderėjo 2 400 eurų sumą. Sumokėjo sumą pasirašant taikos sutartį grynais pinigais. Jį tai tenkino, nes gavo, ką investavo, dar kažkiek uždirbo. Nurodė, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. prie minėtų 2 400 eurų, A. R. buvo įsipareigoję sumokėti ne mažiau kaip 2 000 eurų. Neatsimena ar taikos sutartyje buvo įrašyta, kad A. R. 2 000 eurų sumokės grynai. Su A. R. nebuvo susitarimo, kad po 100 eurų kas mėnesį jam mokės grynais ar bankiniu pavedimu.

Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 77-79).

Specialistas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo išvadą. Išvadoje buvo vertinta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos galiojančias rekomendacijos juridinio asmens nemokumo ar finansinės – ekonominės padėties nustatymas. Minėtos rekomendacijos yra patvirtintos Policijos kriminalinio tyrimo centro ekonominio tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės, pagal kurias tyrė nemokumo ar mokumo aplinkybes. Tiriamojo laikotarpio pradžioje, 2015 m. sausio 1 d., UAB „A.“ bendras skolos koeficientas, susidedantis iš trijų koeficientų, kuris naudojamas tiriant bendrovių ar bendrovės mokumą, jau buvo neigiamas, nepatenkinamas. Tačiau du kiti rodikliai, einamo likvidumo koeficientas ir kritinio likvidumo koeficientas, jie neigiamais, nepatenkinamais patapo 2015 m. gruodžio 31 d., po pirmosios paskolos A. R. suteikimo, t. y. 110 tūkst. Rodikliams patapus neigiamiems, bendrovė nuo šios datos patapo nemoki. Per visą tiriamą laikotarpį rodikliai nepagerėjo. Konstatuoja, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė tapo nemoki, tai tęsėsi iki bankroto iškėlimo datos. 2015 m. sausio 1 d. yra 110 tūkst. eurų trumpalaikiame turte, kuriame yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, o 2015 m. gruodžio 31 d. minėta pinigų suma iškeliauja į ilgalaikį turtą, kur yra finansinis turtas, ilgalaikės paskolos A. R.. Skaičiavimui imamas trumpalaikis turtas, turto suma žymiai sumažėja, automatiškai pablogino rodiklius. Trumpalaikis turtas sumažėjo 2,42 karto. To pasekoje įmonės rodikliai tapo neigiami, 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė tapo nemoki. Įmonės skolos atsispindi didžiojoje knygoje. Išvadoje UAB „A.“ skolos nurodytos. Jeigu tuos pinigus, kuriuos paskolino savo direktoriui, fiziniam asmeniui, įmonė būtų panaudojusi dengti savo turimas skolas, didžioji dalis skolų būtų padengta, nebūtų nemokumo, bankroto situacijos. Tą patvirtina 2020 m. liepos 14 d. bankroto administratoriaus informacija. Tiriamuoju laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, bet rodikliai pelningumo buvo per maži, kad kompensuotų paskolų suteikimo apsunkinimus. Tai yra priežastis, dėl kurios bendrovė tapo nemoki. Visu tiriamuoju laikotarpiu bendrovės apskaitą tvarkė apskaitos įmonė, kuri buvo sukaupusi visus įmonės apskaitos dokumentus, pvz., kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos išmokėtos paskolos, pagal paskolų sutartis, nurodant mokėjimo paskirtį, kasos knyga, kuri pateikta prie išvados priedų, iš kurių matyti, kad paskolos buvo suteiktos, kaip buvo apskaitytos. Remiantis dokumentais, paskolos buvo sumokėtos grynais pinigais. UAB „A.“ atitinkamas pinigų sumas turėjo grynais pinigais. Fiziškai tai patikrinti, tai yra, ar buvo pinigai realiai kasoje, negali. Kasos knygoje nurodoma, kad likutis po paskolos 2015 m. gruodžio 31 d., yra 7 064, 61 eurų. Vadinasi, toks likutis buvo, tai matyti buhalteriškai. Alternatyvių, sąlyginių išvadų daryti negali, konstatuoja faktą. Apskaita yra loginis dalykas, kuris remiasi ūkinėmis operacijomis. Šiuo atveju mato ūkinę operaciją, t. y. 110 tūkst. paskolą, kurią pasirašo direktorius, kuris tuo metu buvo kasininkas. Tai kad iš trumpalaikio turto 110 tūkst., patapo ilgalaikiu turtu bendram skolos koeficientui reikšmės neturėjo, tą išvadoje paminėjo, kadangi vienas iš minėtų trijų rodiklių jau buvo nepatenkinamas tiriamojo laikotarpio pradžiai. Bendram skolos koeficientui svarbu tai, kad buvęs trumpalaikis turtas patapo ilgalaikiu ir minėta 110 tūkst. suma nesikalkuliavo į einamojo likvidumo koeficiento ir kritinio likvidumo koeficiento skaičiavimus. 110 tūkst. patapus ilgalaikiu turtu, įmonė tapo nemoki. UAB „A.“ buvo pateikęs 2015-2016 m. ataskaitas Registrų centrui, kuriose minėtus 110 tūkst. buvo įtraukę į trumpalaikį turtą. Tačiau vėliau rado įmonės pateikus dokumentus 2017 m. gruodžio 31 d. - 2018 m. balandžio 17 d., bankroto datai, ši suma buvo nurodyta ilgalaikiame turte, tad, turėdamas pakankamą kvalifikaciją, 2015 -2016 m. finansinėje ataskaitoje nurodytą 110 tūkst. sumą, nurodyta trumpalaikiame turte, perkėlė į ilgalaikį turtą, nes buvo pateiktos įmonės paskolų sutartys, kad paskola suteikiama iki 2014 m. gruodžio 20-30 d., tačiau dar šiai dienai tai yra galiojančios sutartys, tad turtas, kuris yra laikomas ilgiau negu metus laiko, yra ilgalaikis turtas. Tas buvo padaryta vėliau ir įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. balandžio 18 d. Bet kurio turto esmė, jeigu jis yra likvidus, jeigu jį galima patenkinti, t. y. jeigu šioje situacijoje direktorius būtų paskolą grąžinęs, būtų pasidengusios skolos didžiąja dalimi, greičiausiai nebūtų buvę nemokumo situacijos, bankroto atvejo tai turėjo svarbų tiesioginį ryšį. Iš įmonės pozicijos, paskolos sutartys buvo neprotinga –paskolinti tokią sumą, kai visos įmonės turtas sudaro apie 150 tūkst. Eurų, juo labiau, kad paskolos sutartimis nieko nebuvo įkeista, tad įmonė prisiėmė didelę ir nepagrįstą riziką, nes skola nebuvo grąžinta. Pagal dokumentus, kasos orderį pasirašė kasininkas A. R., vadovas – A. R., pinigai išduoti A. R..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto L. S. 2022 m. birželio 27 d. išvadoje dėl UAB „A.“ tyrimo, nurodyta:

Žemesnės instancijos teismas

Išvada. Tyrimui pateiktos UAB „A.“ finansinės ataskaitos už 2017 m. yra nepateiktos Registrų Centrui, bendrovė tuo nesilaikė 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Pagal 2015 m. gegužės 14 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnio reikalavimą „Už įmonės finansinių ataskaitų <...> pateikimą <...> Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“. Pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalies nuostatą „įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Pagal 2018 m. balandžio 17 d. UAB „A.“ finansinės ataskaitos „Balansas“ duomenis bendrovė šiai datai buvo skolinga kreditoriams iš viso 177 654 Eur (iš jų: 8 689 Eur sudarė finansinės skolos ne kredito įstaigoms, 100 549 Eur - skolos tiekėjams, 14 006 Eur - su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, mokėtini mokesčiai –54 410 Eur). Kadangi tyrimo metu nėra galimybės nustatyti UAB „A.“ tiriamojo laikotarpio pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl buvo vertinami bendrovės finansinių rodiklių duomenys. Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2015 m. sausio 1 d.) UAB „A.“ bendrojo skolos koeficiento reikšmė buvo nepatenkinama, o nuo 2015 m. gruodžio 31 d. visų trijų finansinių rodiklių reikšmės buvo nepatenkinamos. 2015 -2017 m. UAB „A.“ uždirbo pelną (2015 m. - 15 596 Eur, 2016 m. - 29 177 Eur, 2017 m. – 775 Eur), tačiau šiuo laikotarpiu bendrovės abu likvidumo finansiniai rodikliai blogėjo, todėl daroma išvada, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ buvo nemoki. Tyrimo metu vertinti trys finansiniai rodikliai (įmonė laikoma nemokia, kai dviejų ar daugiau finansinių rodiklių reikšmės yra nepatenkinamos), iš kurių bendrasis skolos koeficientas buvo nepatenkinamas nuo 2015 m. sausio 1 d. (tiriamojo laikotarpio pradžios). Du (einamojo ir kritinio) likvidumo rodikliai tapo nepatenkinami nuo 2015 m. gruodžio 31 d., kai tyrimui pateiktos 2015 m. gruodžio 28 d. ilgalaikės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp UAB „A.“ ir bendrovės direktoriaus A. R., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ kasos knygos su kasos dokumentais ir apskaitos registro Bendra sąskaitų apyvarta duomenimis bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. paskolino grynaisiais pinigais bendrovės direktoriui A. R. 110 000,00 Eur. Tai turėjo neigiamą įtaką UAB „A.“ mokumui, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. 2,42 karto (82 112 Eur) sumažėjus bendrovės trumpalaikiam turtui (bendrovė apskaitė 110 000,00 Eur buhalterinės trumpalaikio turto sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ sumažėjimą ir tuo pačiu buhalterinės ilgalaikio turto sąskaitos Nr. 161-01 „Paskola darbuotojams. A. R.“ padidėjimą), einamojo ir kritinio likvidumo rodikliai tapo nepatenkinami (UAB „A.“ tapo nemokia). Neigiamą įtaką UAB „A.“ mokumui turėjo ir pagal 2017 m. gruodžio 30 d. ilgalaikės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės 2017 m. gruodžio 30 d. išmokėti bendrovės direktoriui A. R. grynaisiais pinigais 24 800,00 Eur ir 2018 m. kovo 31 d. - 7 800 Eur (šią paskolą UAB „A.“ taip pat apskaitė ilgalaikiame turte).

Žemesnės instancijos teismas

Išvada. Pagal UAB „A.“ kasos knygą su kasos dokumentais bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įformino iš viso 142 600,00 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovės direktoriui A. R.. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos CIS duomenų bazės duomenimis UAB „A.“ nepateikė VMI deklaracijos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ už 2015 m. bei deklaracijos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ už 2017 - 2018 m. (forma FR0711), kuriose turėjo deklaruoti šiuos suteiktų fiziniam asmeniui paskolų duomenis, bendrovė tuo nesilaikė 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 551 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas <...> paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais“. UAB „A.“ 2015 m. gruodžio 31 d. išmokėjo grynaisiais pinigais bendrovės direktoriui A. R. 110 000,00 Eur pagal tyrimui pateiktą 2015 m. gruodžio 28 d. ilgalaikės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai turėjo neigiamą įtaką UAB „A.“ mokumui, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. 2,42 karto (82 112 Eur) sumažėjus bendrovės trumpalaikiam turtui (bendrovė apskaitė 110 000,00 Eur buhalterinės trumpalaikio turto sąskaitos Nr. 272 „Kasa“ sumažėjimą ir tuo pačiu buhalterinės ilgalaikio turto sąskaitos Nr. 161-01 „Paskola darbuotojams. A. R.“ padidėjimą), einamojo (0,59) ir kritinio (0,40) likvidumo rodikliai tapo nepatenkinami (UAB „A.“ tapo nemokia). Neigiamą įtaką UAB „A.“ mokumui turėjo ir pagal 2017 m. gruodžio 30 d. ilgalaikės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės jos direktoriui A. R. 2017 m. gruodžio 30 d. išmokėti 24 800,00 Eur ir 2018 m. kovo 31 d. - 7 800,00 Eur (šią paskolą UAB „A.“ taip pat apskaitė ilgalaikiame turte). Įvertinus tai, kad pagal UAB „A.“ 2018 m. balandžio 17 d. finansinės ataskaitos „Balansas“ duomenis bendrovė šiai datai buvo skolinga kreditoriams iš viso 177 654 Eur, o A. R. buvo skolingas 142 600 Eur (pagal 2015 m. gruodžio 28 d. (110 000 Eur) ir 2017 m. gruodžio 30 d. (32 600 Eur) ilgalaikių paskolų sutartis) UAB „A.“, tyrimo metu daroma išvada, kad nesudarius šių paskolų sandorių UAB „A.“ galėjo iš dalies (142 600) atsiskaityti su kreditoriais (177 654) (t. 2, b. l. 31-35).

Liudytojas R. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (liudytojui mirus, jo parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu) parodė, kad UAB „L.“ veikla susijusi su patalpų nuoma, nuomoja įvairias patalpas - administracines, gyvenamąsias patalpas. Su A. R. susipažino prieš iš nuomojant A. R. patalpas, (duomenys neskelbtini). Išėjus ankstesniems nuomininkams iš patalpų (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo dekoro salonas, juos surado A. R., kuris išreiškė norą nuomotis minėtas patalpas. Su juo derybos vyko (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo butas perdarytas į administracines patalpas, kur veiklą vykdė apie 3 įmonės. Viena vykdė buhalterinės apskaitos vedimą, kurios direktorius galimai buvo A. R. sūnus D., kuris vėliau patalpas pardavė P., kurios priklausė UAB „M.“. Kitos galimai UAB „A.“, kuris turėjo barą - vyninę „T. O.“, (duomenys neskelbtini). Patalpos (duomenys neskelbtini), buvo administracinės prekybinės patalpos, kuriose negalima buvo vykdyti maitinimo ir gėrimų terikimo paslaugų. Be to name buvo gyvenamųjų butų, tačiau A. R. su savo partneriais ir jų pažintimis, sugebėjo gauti (duomenys neskelbtini) miesto tarybos pritarimą pakeisti patalpų paskirtį, nors dalis namo gyventojų buvo prieš. Kai buvo gauti visi reikiami leidimai, 2011 m. kovo 22 d. tarp UAB „A.“ UAB „L.“ buvo sudaryta patalpų, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (pridedama prie apklausos protokolo), pagal kurią UAB „A.“ išsinuomavo patalpas (duomenys neskelbtini), maitinimo ir gėrimų teikimo veiklai. Sutartis buvo sudaryta 5 metams, po to buvo pratęsta ir galiojo. 2018 m. balandžio 16 d., tai buvo paskutinė baro veiklos diena ir tą pačią dieną, t. y. A. R. paskutinę darbo dieną, kaip matyti iš kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino 18.492 Eur. Tokiu būdu buvo pasisavintos UAB „A.“ priklausančios lėšos. Apie tai, kad baras uždarytas, niekas jo neinformavo, pats sužinojo, pamatęs iškabą, kad baras uždarytas. Skola atsirado nuo 2014 m., t. y. apie 10.000 Eurų. Nuo 2014 metų iki 2018 m. UAB „A.“ pagal nuomos sutartį UAB „L.“ mokėdavo, tačiau ne visą pinigų sumą, kuri buvo nurodyta nuomos sutartyje, kuri pastoviai didėjo. UAB „A.“ iki antros bylos iškėlimo bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ liko skolinga 68 393,94 Eur. A. R. jo prašydavo nenutraukti sutarties, nes yra laikini nesklandumai, atitraukti iš įmonės lėšos, reikia baro uždarymui, be to baras turėjo licenciją veikti 22 val, ir jo manymu, baras veikė labai pelningai ir atsiskaitymai vyko tik grynais pinigais, todėl jis juo pasitikėjo ir nuomos sutaties nenutraukinėjo. Be to, 2012 m. liepos 23 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis (pridedama) su laiduotoju UAB „M.“, kuriai priklausė patalpos (duomenys neskelbtini), todėl manė, kad blogiausiu atveju, galima bus realizuoti minėtas patalpas ir padengti skolą. Taip pat tarp UAB „L.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas laikotarpio 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. balandžio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį UAB „A.“ turėjo grąžinti 68 393,94 eurų skolą, tačiau tai padaryta nebuvo. Dabartiniu metu UAB „A.“ likviduota, todėl tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas prarado savo galiojimo terminą. 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus Apygardos teismas pagal VMI pareiškimą priėmė nutarimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“. 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausias teismas panaikino bankroto bylą, kuri neskundžiama. Taip pat, kiek yra žinoma, prieš UAB „A.“ bankrutuojant, A. R. 2017 m. spalio 19 d. pardavė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 240 000 eurų. Po to D. R. įmonei buto savininkė išnuomavo minėtą butą 5 metams. Kokiomis sąlygomis buvo sudaryta nuomos sutartis, jam nėra žinoma. Byloje tai nebuvo nagrinėjama. Kitas A. R. veiksmas buvo tas, kad UAB „A.“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. balandžio 4 d. UAB „A.“ bankroto administratoriaus Ž. B. dėl UAB „A.“ skolos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 142.600 Eur priteisimo iš A. R.. Minėta skola susidarė, nes buvęs UAB „A.“ direktorius A. R. 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė paskolos sutartį su pačiu savimi A. R., kuria paskolino pastarajam asmeniui UAB „A.“ priklausančius 110 000 Eur su 4 procentų metinių palūkanų iki 2024 metų. Paskolos tikslinė paskirtis - apyvartinėms lėšoms, tačiau kur jos buvo panaudotos, jam nėra žinoma. 2017 m. gruodžio 30 d. A. R. tokiu pat būdu „pasiskolino“ iš UAB „A.“ dar 32 600 Eur. A. R. paskolos sutartis sudarė pats su savimi - pasirašė ir už UAB „A.“ ir už save. Bendra buvusio direktoriaus skola įmonei - 142 600 Eur. Įmonės skola kreditoriams - 148 943,47 Eur. Tai reiškia, jeigu buvęs įmonės direktorius nesiskolintų pinigų iš įmonės kasos, įmonė nebūtų bankrutavusi. Bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš A. R.. 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-24879-862/2018, kuriame nutarta iš buvusio UAB „A.“ vadovo išieškoti 142.600 Eur. Jo žiniomis šiuo metu antstolio yra areštuotas butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 66.033 Eur, priklausantis A. R.. Šiuo metu butas negali būti parduotas, kadangi yra žyma - išlaikyti iki gyvos galvos (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo nuomone, nors ir pardavus butą, liktų neišieškoti 76.567 Eur. Išieškojimo metu už 27 500 Eur buvo parduota A. R. priklausanti dalis buto. Kito turto buvęs UAB „A.“ vadovas neturi. Tai patvirtinta Antstolio Vitalio Milevičiaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau iš ko išieškoti iš A. R. turto nėra. Pats A. R. šiuo metu nedirba, oficialiai pajamų neturi. 2018 rugpjūčio pabaigoje, buvo susitikęs su A. R. ir bandė tartis dėl skolos grąžinimo dalimis, A. R. pareiškė, kad vyksta UAB „A.“ bankrotas ir jei gaus ką nors bendrovė, tai gaus, o jis jam daugiau neskambintų. Iš aukščiau išdėstyto, mano, kad A. R. ruošėsi tyčiniam bankrotui, tačiau kad viskas atrodytų kaip verslo nesėkmė. Nes pagal datas, visi veiksmai A. R. sueina į vientisą įvykių seką. Jis ėmė sistemingai pinigus iš bendrovės kasos, greitai pardavė UAB „M.“ turėtą turtą, (duomenys neskelbtini) ir trečias dalykas, tai kokiu būdu ir sąlygomis A. R. perleido savo sūnui D. UAB „M.“ turtą ir po to butą parduoti garbaus amžiaus P., kurie dar sudarė 5 m. nuomos sutartį su D. M. dėl patalpų nuomos, tai toks investavimo būdas jam kelią abejonių (t. 2, b. l. 62-64).

Žemesnės instancijos teismas

BUAB „A.“ bankroto administratoriaus 2018 m. birželio 28 d. veiklos ataskaitoje „Dėl įmonės sudarytų sandorių patikrinimo“ nurodyta, kad vieninteliai sandoriai, kurių nesudarius buvo galima visiškai atsiskaityti su pirmos ir antros eilės kreditoriaus ir 80 proc. padengti likusių kreditorių įsiskolinimus buvo 2015 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartis dėl 110 000 Eur bei 2017 m. gruodžio 30 d. sutartis dėl 32 600 Eur tarp UAB „A.“ ir A. R. (t. 2, b. l. 46-51).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimas dėl BUAB „A.“ pabaigos (t. 1., b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pasikeitus įstatyminiam reguliavimui, valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui kaltinimo pakeitimą (t. 3., b. l. 105-106) ir prašė teismo taikyti naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją, kaip švelninančią kaltinamojo teisinę padėtį, ir nuteisti jį pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

BK 212 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinime nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala kreditoriams, VMI prie FM įvardinta suma siekia 45 911,76 eurų. 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintame galutiniame BUAB „A.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše nurodyta VMI prie FM kreditorinių reikalavimų suma – 55036,2 Eur. Kitų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nurodytos kaltinime atitinka nutartimi patvirtintas. Kaltinimas šioje dalyje tikslintinas. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms, nes veikos kvalifikavimas nesikeičia (BPK 256 straipsnis).

Kaltinime buvo nurodyta, jog UAB „A.“ buvo iškeltas tyčinis bankrotas 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi buvo ne iškeltas, o pripažintas bankrotas tyčiniu, o tokia aplinkybė, kaip bankroto pripažinimas tyčiniu, nėra būtinasis nusikalstamos veikos pagal BK 209 straipsnį, požymis, ji šalintina iš kaltinimo, kaip perteklinė.