Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Rizikos cesija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl prašymo apklausti liudytojus žodiniame bylos nagrinėjime

29. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti ieškovės nurodomus liudytojus. Byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka ieškovės nurodomam klausimui išspręsti, todėl nėra pagrindo tenkinti tokio ieškovės prašymo.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

31. Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „Enerstena“ (draudėją) ir atsakovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudiką) siejo draudimo teisiniai santykiai – 2016 m. spalio 1 d. šalys buvo sudariusios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

32. Šalys 2017 m. spalio 27 d. atnaujino bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškovei išduotas atnaujintas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Paminėta draudimo sutartimi šalys sutarė, kad ieškovės apdraudžiamos veiklos yra: Statybos darbai; Pramoninių katilų, kondensacinių ekonomaizerių ir kitos technologinės katilinių įrangos gamyba ir montavimas; Technologinės įrangos energetika ir pramonei projektavimas, gamyba, montavimas, remontas ir aptarnavimas (draudimo liudijimų 2.1 punktai); draudimas taikomas retroaktyviai nuo 2012 m. spalio 27 d.; veiklos ir produkto civilinė atsakomybė vieno draudžiamojo įvykio atveju yra apdrausta 1 000 000 Eur sumai.

33. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 26 d. atnaujino bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškovei išduotas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta draudimo apauga galiojo nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. spalio 26 d.

34. Ieškovės ir atsakovės draudimo sutartys buvo sudarinėjamos (atnaujinamos) per tarpininkę – trečiąjį asmenį UADBB „Rizikos Cesija“.

35. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Enerstena“ ir Švedijos įmonė Midroc 2016 m. kovo 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti ir sumontuoti Midroc du baigtus kondensato ekonomaizerius, atlikti reikalingus bandymus ir mokymus. Galutinis viso projekto užsakovas – Danijos Karalystėje veikianti bendrovė „Silkeborg Vare A/S“ (Silkeborg).

36. Nustatyta, kad dėl ekonomaizerio defekto kilo ginčas tarp ieškovės ir Midroc, vyko derybos, kurios baigėsi UAB „Enerstena“ ir Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašytu Susitarimu, pagal kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti Midroc 546 000 Eur sumą.

37. Ieškovės draudimo brokeriai 2019 m. sausio 4 d. informavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apie draudiminį įvykį. Atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Sprendimas priimtas remiantis 2017 m. spalio 27 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kurios sąlygos nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime ((duomenys neskelbtini)) bei bendrosios civilinės atsakomybės taisyklėse, galiojančiose nuo 2016 m. sausio 1 d. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad įvykis nedraudžiamasis, nes: 1) ieškovė, sudarydama Draudimo sutartį, neatskleidė atsakovei visų žinomų aplinkybių (apie nustatytus ekonomaizerių trūkumus); 2) ieškovė nepranešė atsakovei apie užsakovo reikalavimus ieškovei atlyginti žalą ir be atsakovės žinios ir sutikimo sudarė Susitarimą; 3) atsakomybė už žalą, susijusią su draudėjo ar trečiosios šalies išlaidomis šalinant produkto trūkumus, nėra draudžiamasis įvykis; 4) atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl baudų, delspinigių ir panašių mokėjimų, nėra draudžiamas įvykis; 5) ieškovė atsakovei pateikė klaidinančią informaciją.

38. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo išmokėti ieškovei draudimo išmoką.

39. Apeliantės (atsakovės) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teigimu, ieškovė, 2017 m. spalio 27 d. pratęsdama / atnaujindama draudimo sutartį, nesuteikė jokios informacijos apie iš užsakovo gautus pranešimus dėl ekonomaizerių defektų. Jeigu būtų žinojusi apie ieškovės sumontuotų ekonomaizerių defektus, draudimo riziką būtų vertinusi kitaip. Nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti draudimo išmoką, teigia, kad ekonomaizerių defektų atsiradimo priežastis (ar ekonomaizerių defektų atsiradimą lėmė Vortex shedding efektas, ar kažkokia kita priežastis) neturi esminės reikšmės. Remdamasi Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 4.1.27 punktu ir Taisyklių Specialiosios dalies Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių įtraukimas“ 2.1.10 punktu, teigia, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

Dėl draudėjo (ne)įvykdytos pareigos informuoti draudiką apie ekonomaizerio trūkumus

40. CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

41. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 2 dalis).

42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimo sutartis, kaip rizikos sutartis, yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei); dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

43. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, 2017 metais teikdama ieškovei pasiūlymą dėl bendrosios civilinės atsakomybės, nurodė, jog pasiūlymas teikiamas su sąlygas, kad draudėjas per paskutinius 5 metus žalų neturėjo ir jam nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių tokie reikalavimai galėtų būti pareikšti. Ieškovė atsakovės pateiktą pasiūlymą akceptavo, 2017 m. spalio 27 d. sudarydama (atnaujindama) draudimo sutartį. Draudimo taisyklių, galiojančių nuo 2016 m. sausio 1 d., 9.2 punkte nustatyta, kad norėdamas sudaryti sutartį draudėjas privalo pateikti draudikui informaciją apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai bei galimos žalos dydžiui.

44. Taigi nagrinėjamoje byloje teisingam ginčo dėl draudimo išmokos priteisimo išsprendimui visų pirma būtina nustatyta, ar ieškovei, iki 2017 m. spalio 27 d. pratęsiant (atnaujinant) draudimo sutartį, buvo žinomos aplinkybės apie ekonomaizerio trūkumus ir ar jos buvo esminės draudimo įvykio atsitikimo rizikai.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, bylos duomenis, nesutinka su apeliante, kad ieškovė, 2017 m. spalio 27 d. atnaujindama (pratęsdama) draudimo sutartį, pažeidė bendradarbiavimo pareigą informuoti apie ekonomaizerio trūkumus.

46. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad pirmieji ekonomaizerių defektai buvo nustatyti dar 2016 m. lapkričio 1 d., t. y. ekonomaizerių korpuso pažeidimai identifikuoti 2016 m. lapkričio 1 d., montavimo metu atsiradę pajungimo vamzdžių neatitikimai nustatyti 2017 m. balandžio 4 d., pratekėjimai nuo aprasojimo šalinimo plokštės pastebėti 2017 m. spalio 19 d. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne bet kokio defekto atsiradimas yra reikšmingas draudimo santykių aspektu, o tik tas, kuris turi esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai bei galimos žalos dydžiui. Priešingai nei teigia apeliantė, visus prieš tai paminėtus defektus (ekonomaizerio korpuso pažeidimus, pajungimo vamzdžių neatitikimus, pratekėjimus) šalino pati ieškovė ir atlyginti išlaidų iš draudimo bendrovės neprašė, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokie paminėti defektai nebuvo esminiai ir neturėjo įtakos draudimo rizikai. Nagrinėjamam atvejui aktualūs tie ekonomaizerio defektai, kurie nulėmė nuostolių atsiradimą ir dėl kurių ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, t. y. tie defektai, kurie buvo susiję su ribų neatitinkančiomis vibracijomis dėl, kaip vėliau paaiškėjo, netinkamo ieškovės projektinio sprendimo.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmasis Midroc pranešimas apie vibracijas buvo gautas 2017 m. gruodžio 4 d. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, buvo siekiama nustatyti triukšmo ir vibracijų priežastis – 2017 m. gruodžio 7 d. užsakovo užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurį atliko Uhre &Nybaek ApS, tačiau pašalinus tyrimo ataskaitoje nurodytas priežastis, vibracijos nesumažėjo. Nustatyta, kad tik 2018 m. vasario 23-26 d. Kauno technologijos universiteto profesoriui habil. dr. V. B. atlikus ekonomaizerio tyrimus ir surašius ataskaitą buvo galutinai nustatyta, kad triukšmo lygis ir vibracijos ekonomaizeryje sukeltos indukcinių vibracijų (Vortex shedding efektas), kurias nulėmė ieškovės galimai netinkamas projektinis sprendimas.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės-liepos mėn. buvo vykdomi defektų šalinimo darbai, 2018 m. spalio 22 d. Midroc vibracijoms matuoti pasamdė Ramboll Group A/S, 2018 m. lapkričio 6-23 d. ekonomaizeryje sumontuotos papildomos plokštės, kurios sumažino srauto vibracijas iki norminių ribų. Dėl paminėtos projektavimo klaidos tarp ieškovės UAB „Enerstena“ ir užsakovės Midroc kilo ginčas. Pirmosios Midroc pretenzijos dėl nuostolių, įvardijant konkrečias reikalaujamas sumas, buvo pareikštos 2018 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė ir Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašė Susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti Midroc 546 000 Eur nuostolių.

49. Taigi paminėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. spalio 27 d. draudimo sutarties atnaujinimo (pratęsimo) metu ieškovei negalėjo būti ir nebuvo žinoma apie projektavimo klaidą, nulėmusią Vortex shedding efektą ir sukėlusią nuostolius. Kaip minėta, pirmasis pranešimas iš užsakovės apie padidėjusias vibracijas buvo gautas tik 2017 m. gruodžio 4 d., tuo tarpu apie projektavimo klaidą, t. y. kad vibracijas sukėlė dėl netinkamo ieškovės projektinio sprendimo atsiradęs Vortex shedding efektas, kuris ir buvo nuostolių pagrindinė kilimo priežastis, tapo žinoma tik 2018 m. vasario mėn. pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad ieškovei dar prieš 2017 m. spalio 27 d. draudimo sutarties sudarymą (atnaujinimą) buvo žinoma apie ekonomaizerio trūkumus, nulėmusius nuostolių atsiradimą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė žinojo apie esmines aplinkybes, draudžiamąjį įvykį ir trečiojo asmens nuostolius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė pažeidė Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 2.5, 3.5 ir 9.2 punktų nuostatas.

50. Nustačius, kad ieškovė, 2017 m. spalio 27 d. sudarydama (pratęsdama) draudimo sutartį, nepažeidė CK 6.993 straipsnyje ir Taisyklių 2.5, 3.5 ir 9.2 punktuose nustatytos pareigos informuoti draudiką apie esminius ekonomaizerio defektus, turėjusius esminės įtakos draudimo rizikai, toliau vertinami apeliantės skundo argumentai dėl įvyko pripažinimo (ne)draudžiamuoju.

Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos dydžio

51. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar ieškovės reikalauta ir pirmosios instancijos teismo priteista 100 000 Eur draudimo išmoka už atsiradusią žalą, kurią UAB „Enerstena“ sumokėjo užsakovui Midroc pagal 2018 m. gruodžio 20 d. Susitarimą, patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės patirti nuostoliai apima Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių atlyginimą įtraukimas“ objektą – civilinę atsakomybę atlyginti trečiųjų asmenų patirtus grynuosius finansinius nuostolius (Papildomų draudimo sąlygų 1.1 punktas) ir, remdamasis Draudimo sutarties 5.13 punktu, nustatančiu, kad papildomai taikoma Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių sąlyga Nr. 16 Civilinė atsakomybė dėl grynų finansinių nuostolių atlyginimo, sublimitas draudimo sumoje 100 000 Eur vienam įvykiui ir visam sutarties laikotarpiui, tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei 100 000 Eur sumą.

54. Remiantis Taisyklių Bendrosios dalies 4.1.27 punktu, prie nedraudžiamųjų įvykių priskiriama žala, susijusi su prievole sumokėti netesybas, delspinigius, baudas, nuobaudas arba kito panašaus pobūdžio sankcijas ar baudžiamojo pobūdžio nuostolius. Taisyklių Specialiosios dalies Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių įtraukimas“ 2.1.10 punkte nustatyta, kad draudikas neapdraudžia apdraustojo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl baudų už padarytą žalą, baudinių nuostolių ar kitų baudų, delspinigių ir panašių mokėjimų.

55. Ieškovės UAB „Enerstena“ ir Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. Susitarimo 1.5 punkte nurodyta, kad projekto vykdymo metu Midroc patyrė mažiausiai 356 000 Eur dydžio nuostolius dėl kondensacinių ekonomaizerių konstrukcinių ir projektavimo klaidų, sukėlusių sūkurinės srovės reiškinį, vandens nutekėjimą ir vibraciją. Susitarimo 1.6 punkte nurodyta, kad Midroc atliko remonto darbus, siekiant pašalinti UAB „Enerstena“ darbo trūkumus. Paminėtoje Sutartyje nurodyta, kad UAB „Enerstena“ įsipareigojo sumokėti 546 000 Eur dydžio atlyginimą (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovė 300 000 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 27 d.; ši suma priklauso papildomoms išlaidoms ir žalos, kurias Midroc sumokėjo Silkeborg dėl kondensacinių ekonomaizerių sukeltų vibracijos problemų ir, atitinkamai, susidariusio nepriimtinai aukšto triukšmo lygio, kuris galiausiai tapo pavėluoto įrangos sukomplektavimo priežastimi (Susitarimo 2.2 punktas).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių argumentus, tiek paminėto ieškovės ir Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašyto Susitarimo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog ieškovės sumokėtos 300 000 Eur lėšos Midroc yra delspinigiai, baudos ar panašūs mokėjimai, o ne užsakovui atlyginti nuostoliai, susiję su ekonomaizerio defekto, atsiradusio dėl ieškovės projektavimo klaidos, šalinimu, papildomais montavimo darbais, medžiagų įsigijimu ir pan. Pažymėtina, kad nei viena Susitarimo sąlyga nenustato, kad ieškovės užsakovei (Midroc) sumokėtos lėšos laikytinos baudomis ar delspinigiais. Tai, kad ieškovės reikalauta ir pirmosios instancijos teismo priteista 100 000 Eur suma yra netesybos, priešingai nei teigia apeliantė, vienareikšmiškai nepatvirtina ir ieškovės susirašinėjimas el. paštu su užsakovu. Iš byloje esančio ieškovės ir užsakovo Midroc susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad vyko nuolatinės derybos ir ginčai dėl sumos, pačios sumos dydis kito, tačiau nei viename iš el. laiškų nėra nurodyta, kad Susitarime nurodyta ir ieškovės sumokėta suma yra užsakovei Midroc atlygintinos netesybos.

57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė argumentų dėl neva sumokėtų netesybų nepagrindė jokiais neginčijamais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl pripažinti, kad ieškovės sumokėta suma užsakovei Midroc yra netesybos, kurios priskirtinos prie nedraudžiamųjų įvykių pagal Taisyklių Bendrosios dalies 4.1.27 punktą ir Taisyklių Specialiosios dalies Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių įtraukimas“ 2.1.10 punktą, nėra pagrindo.

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės patirti nuostoliai apima Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių atlyginimą įtraukimas“ objektą ir, remdamasis Draudimo sutarties 5.13 punktu, priteisęs ieškovei iš atsakovės 100 000 Eur dydžio draudimo išmoką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl ieškovės pareigos pranešti apie įvykusį draudiminį įvykį

59. Apeliantės teigimu, Taisyklėse buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintos pareigos, kurių ieškovė privalėjo laikytis tam, kad draudžiamojo įvykio atveju įgytų teisę gauti draudimo išmoką. Ieškovė Taisyklėse nustatytų pareigų nesilaikė, nes apie ekonomaizerių defektus, gautas pretenzijas ir su Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. paskubomis pasirašytą Susitarimą atsakovę informavo tik 2019 m. sausio 4 d.

60. Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 9.8 punktas nustato, kad draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) kalendorines dienas raštu pranešti draudikui apie visus aplinkybių, galinčių turėti įtakos draudžiamojo įvykio ir/ar žalos draudimo objektui atsiradimui bei galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui), pasikeitimus. Paminėtų Taisyklių 11.1 punktas nustato, kad jei atsitinka įvykis, dėl kurio gali būti pareikštas ar yra reiškiamas reikalavimas, apdraustasis ir (ar) draudėjas (ir (ar) naudos gavėjas) privalo: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) darbo dienas, apie įvykį raštu pranešti draudikui (11.1.3 punktas); vykdyti draudiko (jo atstovų) nurodymus, laikytis rekomendacijų, suteikti jam informaciją ir reikiamus įgaliojimus (11.1.4 punktas); suteikti draudikui arba jo atstovui galimybę nevaržomai tirti, visokeriopai padėti draudikui ar jo atstovui nustatyti įvykio priežastis ir aplinkybes bei nustatyti nuostolio dydį, teikti reikalaujamus su tuo susijusius dokumentus (11.1.5 punktus); bendradarbiauti su draudiku, siekiant įvertinti reikalavimo pagrįstumą ir dydį (11.1.6 punktus); suteikti draudikui visus įgaliojimus derėtis su trečiuoju asmeniu, pareiškusiu reikalavimą (-us), dalyvauti teisminiame ir neteisminiame ginčo nagrinėjime ir sudaryti taikų susitarimą (sutartį) (11.1.8 punktus); bendradarbiauti, siekiant taikaus ginčo sprendimo (11.1.9 punktas).

61. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pirmąjį pranešimą apie ribų neatitinkančias vibracijas ieškovė iš Midroc gavo 2017 m. gruodžio 4 d., tačiau galutinai pasitvirtinusi prielaida, jog triukšmo lygis ir vibracijos ekonomaizeryje buvo sukeltos indukcinių vibracijų, kurias nulėmė ieškovės netinkamas projektinis sprendimas, buvo padaryta 2018 m. vasario 23-26 d., profesoriui habil. dr. V. B. atlikus ekonomaizerio tyrimus ir surašius ataskaitą. Pirmosios Midroc pretenzijos dėl nuostolių, įvardijant konkrečias reikalaujamas sumas, buvo pareikštos 2018 m. rugpjūčio mėn. Kaip minėta, tarp ieškovės ir užsakovės buvo kilęs ginčas, vyko derybos, kurios baigėsi UAB „Enerstena“ ir Midroc 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašytu Susitarimu, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti užsakovei 546 000 Eur nuostolių. Nepaisant to, apie draudiminį įvykį ieškovė atsakovę informavo tik 2019 m. sausio 4 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pažeidė Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 9.8 ir 11.1 punktų sąlygas laiku informuoti draudimo bendrovę apie kilusį draudiminį įvykį, apribojo draudiko teisę dalyvauti tiriant ir nustatant įvykio priežastis, nustatant nuostolių dydį ir pagrįstumą, derėtis su trečiuoju asmeniu, pareiškusiu reikalavimą, siekiant taikaus ginčo sprendimo ir pan.

62. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paminėti ieškovės Draudimo sutarties pažeidimai negali būti teisėtas pagrindas visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016, 19 punktas). Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018, 36 punktas ir kt.).

63. Nagrinėjamu atvejų teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad, įvertinus prieš tai paminėtus ieškovės padarytų Draudimo sutarties taisyklių pažeidimus, atsisakymas mokėti draudimo išmoką už įvykusį draudiminį įvykį neatitiktų proporcingumo principo. Nors, kaip minėta, ieškovė, pažeidusi Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 9.8 ir 11.1 punktų sąlygas laiku informuoti draudimo bendrovę apie kilusį draudiminį įvykį, apribojo draudiko teisę dalyvauti kilusio ginčo nagrinėjime, derėtis su trečiuoju asmeniu (Midroc), pareiškusiu reikalavimą ir nustatyti nuostolio dydį bei jo pagrįstumą, tačiau, kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra jokių duomenų ir atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės Susitarimu nustatyti mokėtini nuostoliai Midroc būtų neteisingi.

64. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė turi teisę į draudimo išmoką, atsisakyti ją mokėti dėl prieš tai paminėtų Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 9.8, 11.1 punktų pažeidimo nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovės patirti nuostoliai apima Papildomos draudimo sąlygos Nr. 16 „Civilinės atsakomybės dėl grynųjų finansinių nuostolių atlyginimą įtraukimas“ objektą ir, remdamasis Draudimo sutarties 5.13 punktu, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

66. Apeliantės teigimu, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 11 046 Eur dydžio palūkanas ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovei pateikus nesutikimo su šiais reikalavimais atsikirtimus, ieškovė, pateikusi dubliką, sumažino prašomų priteisti palūkanų sumą iki 8 285 Eur, o prašomas priteisti procesines palūkanas sumažino iki 6 proc. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

67. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Nustatyta, kad ieškinys buvo apmokėtas 4 410 Eur žyminiu mokesčiu, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 16 543,78 Eur, atsakovės – 11 894,30 Eur, trečiojo asmens UADBB „Rizikos cesija“ – 2 427,56 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė ieškovei UAB „Enerstena“ iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 455,30 Eur žyminio mokesčio ir 5 459,44 Eur advokato pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei 7 969,18 Eur advokato pagalbos išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui UADBB „Rizikos cesija“ iš atsakovės 810,99 Eur advokato pagalbos išlaidų.

69. Nustatyta, kad pradinio ieškinio suma buvo 311 046 Eur (300 000 Eur draudimo išmoka ir 11 046 Eur palūkanos). Vėliau ieškovei sumažinus palūkanų sumą, ieškinio suma sudarė 308 285 Eur (300 000 Eur draudimo išmoka ir 8 285 Eur palūkanos). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 100 000 Eur draudimo išmokos ir 2 762 Eur palūkanų, iš viso 102 762 Eur, t. y. iš esmės patenkino 33 proc. ieškinio reikalavimų (skaičiuojant nuo 311 046 Eur ieškinio sumos, patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 33 proc., o skaičiuojant nuo sumažintos 308 285 Eur ieškinio sumos, patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 33,33 proc.).

70. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Apeliantės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

72. Ieškovė UAB „Enerstena“ ir trečiasis asmuo UADBB „Rizikos cesija“, pateikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2021 m. gegužės 7 d. teisinių paslaugų detalizacija ir 2021 m. gegužės 10 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, o byloje esanti 2021 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. birželio 17 d. Swedbank, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 287,38 Eur advokato pagalbos išlaidų.

73. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

74. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Enerstena“ ir trečiojo asmens UADBB „Rizikos cesija“ išlaidos už advokatų pagalbą buvo patirtos 2021 m. gegužės-birželio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės UAB „Enerstena“ prašomos priteisti 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidos ir trečiojo asmens UADBB „Rizikos cesija“ prašomos priteisti 287,38 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimus į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Rizikos cesija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 287,38 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).