Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4504-345/2016 pagal ieškovės UAB „4 DEBT” ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų supaprastintame atvirajame konkurse „Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų viešasis pirkimas” panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Konkurso sąlygų 3.1.7 punkto nuostatos nėra adaptuotos vienam konkrečiam tiekėjui UAB „Sauda“, kuris ir dabar atsakovui teikia analogiško pobūdžio paslaugas. Konkurso sąlygų 3.1.7 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, dirbtinai riboja sąžiningą konkurenciją, automatiškai eliminuoja daugelio tiekėjų dalyvavimą pirkime bei sudaro sąlygas nesąžiningam tiekėjų varžymuisi. Minėtas kvalifikacinis reikalavimas nėra minimalus bei proporcingas Pirkimo objektui. Pagal Konkurso sąlygų 13.8.2 punktą bendra sutarties kaina 36 mėnesių laikotarpiui negali viršyti 592 076,88 Eur su PVM sumos, kas patvirtina, kad ir bendra pasiūlymo kaina taip pat turi būti apskaičiuota ir pateikta 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas kvalifikacinį reikalavimą dėl tiekėjo finansinio pajėgumo privalo suformuluoti nesiejant jo tiesiogiai su pasiūlymo verte, ypač šiuo atveju, kai yra nurodyta maksimaliai galima Sutarties kaina. 2013 m. atsakovo organizuotame viešajame konkurse, kuriame buvo pirktos analogiškos paslaugos, tiekėjų finansinių pajėgumų užtikrinimui buvo keliami reikalavimai, susiję su faktiniais ir realiais finansiniais pajėgumais: „Tiekėjo pastarųjų 3 finansinių metų arba per laiką nuo Tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 finansinius metus) grynojo pelno reikšmė turi būti teigiama“. Toks reikalavimas turėtų būti nustatytas ir ginčo atveju. Be to, atsakovas nepagrįstai prašo tiekėjų pateikti bendrą pasiūlymo kainą 36 mėnesių laikotarpiui. Konkurso sąlygų 13.11 punkte nurodyta, kad: „Prievolių įvykdymo terminai 12 (dvylika) mėnesių su galimybe Tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos rašytiniu susitarimu pratęsti sutartį dar 12 (dvylikai) mėnesių. Bendra sutarties trukmė, įskaitant visus pratęsimus ir Perkančiosios organizacijos įsipareigojimus, negali būti ilgesnė kaip 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai skaičiuojant nuo pradinės sutarties įsigaliojimo dienos“, kas suponuoja išvadą, jog Konkursą laimėjęs tiekėjas viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti vos vienerius metus, todėl atitinkamai ir pats pasiūlymas turi būti teikiamas bendrą pasiūlymo kainą apskaičiuojant vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašomoje prie bylos prijungti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje šios bylos ginčo klausimais nėra pasisakyta ir negalėjo būti pasisakyta, kadangi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 1S-4 „Dėl Viešųjų pirkimų bei viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 35 punkto nuostatas viešųjų pirkimų vertinimai pagal pranešimus yra atliekami tik tuo atveju, jeigu tuo pačiu klausimu teismui nėra pateiktas ieškinys. Viešųjų pirkimų tarnyba minėtoje išvadoje nustatė tam tikrus pažeidimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir pateikė pastabas, į kurias perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti ateityje, todėl minėtą išvadą atsisakytina prijungti prie bylos kaip įrodymą, neturintį įtakos šalių ginčo išsprendimui. Tuo tarpu išrašai iš „googlemaps“ ir „maps“ paieškos sistemų bei iš tinklapio www.lakd.lt/lt.php/atstumai/526 prijungtini prie bylos medžiagos. Nors šie rašytiniai ir galėjo būti pateikti anksčiau, tačiau, įvertinus tai, kad jie yra tiesiogiai susiję su vienu iš nagrinėjamoje byloje sprendžiamų klausimų ir tai, kad jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (atsakovė dėl šių įrodymų turinio galėjo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juos būtų tikslinga prijungti prie bylos ir vertinti kaip rašytinius įrodymus visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą

CPK 423³ straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas. Kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas, įstatymuose nenumatyta, kad vienos iš šalių nuomonės pateikimas dėl kompetentingos institucijos išvados gavimo, įpareigoja teismą įtraukti instituciją į procesą ir reikalauti teikti išvadą byloje, todėl, teisėjų kolegija mano, kad spręsti dėl būtinumo gauti kompetentingos institucijos išvadą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, yra teismo teisė, o ne pareiga. Pastebėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose bylose analogišku klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1609/2013; 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-899-464/2015). Be to, pastebėtina, kad apeliantė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo neįtraukus Viešųjų pirkimų tarnybos į bylą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neveikimo, pasireiškusio neįtraukiant į bylą Viešųjų pirkimų tarnybos, yra nepagrįsti.

Dėl Konkurso sąlygų 3.1.7 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad perkančioji organizacija nepagrįstai bendrą pasiūlymo kainą sieja su 36 mėnesių (3 metų) laikotarpiu. Pirkimo sąlygų 13.11 punkte yra aiškiai nustatyta, kad prievolės įvykdymo terminas yra 12 mėnesių su galimybe tiekėjo ir perkančiosios organizacijos rašytiniu susitarimu šį terminą pratęsti iki 36 mėnesių, skaičiuojant nuo pradinės sutarties įsigaliojimo dienos. Vadinasi, bendra sutarties trukmė gali būti 36 mėnesiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal susiklosčiusią praktiką sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų viešojo pirkimo sutartis tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sutarimu ir būna pratęsiama maksimaliam laikotarpiui (atskirojo skundo medžiaga b.l. 102-112, 125, 126). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovu, kad pagrįsta yra vertinimo tikslais pasirinkti būtent maksimalų terminą, kadangi pagal maksimalius kiekius pateiktas pasiūlymas geriausiai atspindi mažos kainos vertinimo kriterijų.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad perkančioji organizacija nereikalauja konkrečios srities (pasaugos ar transportavimo) pajamų, reikalavimas yra suformuluotas taip, kad tiekėjai gali pateikti visų vykdomų veiklų pajamas, kas praplečia tiekėjų galimybes atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą. Tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Apeliantei nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad Pirkimo sąlygų 3.1.7 punktas buvo parengtas konkrečiam tiekėjui, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėto punkto nuostatos atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų nuostatas, apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl Pirkimo sąlygų 10.4 punkte nustatytos tiekėjo pasiūlymo bendros kainos apskaičiavimo formulės

Ieškovės teigimu, dėl objektyvumo ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos transporto priemonių pervežimas iš ankstesnio paslaugos tiekėjo privalo būti nurodomas atskiroje pirkimo dalyje tokiu būdu išvengiant įtakos bendrai pasiūlymo kainai. Ieškovė minėtą Pirkimo sąlygų 10.4 punktą laiko diskriminaciniu ir proteguojančiu tiekėją UAB „Sauda“, kuri dabar atsakovei teikia sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugas, kadangi dabartinė paslaugos tiekėja, jeigu ji teiktų pasiūlymą ginčo Pirkimui, nepatirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonių pervežimu, kas sąlygoja tai, jog ji gali pateikti mažesnę bendrą pasiūlymo kainą. Atskirsdamas į minėtą ieškovės argumentą, atsakovas nurodo, kad sulaikytų transporto priemonių pervežimas iš dabartinių saugojimo vietų į naujas saugojimo vietas yra viena iš perkamo objekto sudėtinių dalių, todėl, neįtraukus šios paslaugos į pasiūlymo kainą, pasiūlymų vertinimas taptų neobjektyvus. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtų šalių argumentų pagrįstumą, palaikė atsakovo poziciją, nurodydamas, kad nors ir sutinka, kad transporto priemonių pervežimo kaina yra vienas iš rodiklių, lemiančių bendrą pasiūlymo kainą, tačiau pažymėjo, jog pasiūlymų vertinimas yra neatsiejamas nuo visų tiekėjų patiriamų sąnaudų, būtinų perkamoms paslaugoms suteikti, įvertinimo, bei pasiūlė tiekėjams numatyti minimalius transporto priemonių pervežimo kaštus.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kurie laikytini pamatinėmis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatomis. Taigi perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą ir lygiateisiškumą. Šis visuotinai pripažįstamas imperatyvas paprastai reiškia perkančiosios organizacijos pareigą imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurios galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu. Tiekėjų lygiateisiškumas (nediskriminavimas) užtikrinamas adekvačiomis pirkimo objektui ir sutarčiai įvykdyti reikalingomis sąlygomis, pasireiškiančiomis minimaliais dalyvių kvalifikacijos reikalavimais, nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekėjų galimybės konkuruoti tarpusavyje. Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimui reikšmingas ne tik tiesioginio (de jure), bet ir netiesioginio (de facto) jo pasireiškimo prasme. Atsižvelgdamas į tai, teismas gali konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą ne tik tada, kai nustato skirtingą tapačių reiškinių vertinimą (arba vienodą skirtingų), bet ir tada, kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto lemia skirtingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodomi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1809/2012 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, kadangi minėtoje byloje nors ir buvo keliamas klausimas dėl saugomų transporto priemonių pervežimo iš dabartinių jų saugojimo vietų į naujas saugojimo vietas įkainio įtakos bendrai pasiūlymo kainai, tačiau bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulė buvo kitokia, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl transportavimo paslaugų kainos išskyrimo į atskirą dedamąją ar įtraukimo į bendrus paslaugos įkainius ir apimtis tikslingumo, apskritai nevertindamas galimybės sulaikytų transporto priemonių pervežimo paslaugą išskirti į atskirą pirkimo dalį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į tiekėjų lygiateisiškumo principą, darytina išvada, kad Pirkimo sąlygų 10.4 punkto nuostata keistina, pašalinant iš jos tiekėjus diskriminuojančius reikalavimus tam, kad tiekėjams būtų suteiktos vienodos galimybės pateikti savo pasiūlymus, taip užtikrinant efektyvią jų konkurenciją.

Dėl pirkimo skaidymo į atskiras dalis

Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad Pirkimas neskaidomas į dalis, t. y. atsakovas ginčo paslaugas perka visoje Lietuvos Respublikoje, o ne atskirose jos dalyse. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo neskaidydamas į atskiras dalis diskriminuoja tiekėjus ir riboja konkurenciją, kadangi nėra jokių aiškių ir pagrįstų pagrindų, dėl kurių ginčo Pirkimas galėtų būti vykdomas neskaidant į dalis pagal sulaikymo regionus (teritorines muitines), Pirkimas turėtų būti suskaidytas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad Pirkimo skaidymas į kiek įmanoma mažesnes dalis prieštarautų protingumo principui, reikštų dirbtinį pirkimo objekto skaidymą bei tiekėjų patogumo kriterijaus suabsoliutinimą. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į perkamos paslaugos specifiškumą, sutiko su atsakovu, kada nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamai svarbios priežastys neskaidyti pirkimo į atskiras dalis pagal regionus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju perkama viena sudėtinė paslauga – sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslauga visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Muitinės sulaikytos transporto priemonės saugojimas nėra apibrėžtas ir susietas su konkrečia teritorija ar vieta. Ieškovė kelia klausimą dėl vienos sudėtinės paslaugos skaidymo į atskiras dalis pagal sulaikymo regionus.

Nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai aišku nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Atsižvelgdamas į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).Vėlesnėse nutartyse šiuo klausimu formuodamas praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015, Nr. 3K-3-84-248/2015). Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto skaidymas į dalis pagal sulaikymo regionus apsunkintų sklandų ir operatyvų transportavimo ir saugojimo paslaugų teikimą racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas, kas ir sudaro pakankamą pagrindą ginčo Pirkimo neskaidyti į smulkesnes dalis. Suskaidžius Pirkimo objektą į dalis pagal sulaikymo regionus, kiekvienas tiekėjas sudarydamas sutartį turėtų prisiimti įsipareigojimą esant poreikiui vykdyti sulaikytų transporto priemonių transportavimą ne tik savo regione, tačiau ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pavyzdžiui, vykdant užsakymą nugabenti Klaipėdoje sulaikytą transporto priemonę ekspertizei atlikti į Vilnių, tiekėjas, vykdantis veiklą Klaipėdoje, savo atsakomybe ir rizika privalėtų šią transporto priemonę nugabenti į Vilnių, o, atlikus ekspertizę, turėtų vėl transporto priemonę transportuoti iš Vilniaus į savo transporto priemonių saugojimo aikštelę Klaipėdoje. Tuo tarpu Pirkimo neskaidymo atveju, atlikus ekspertizę, transporto priemonė galėtų būti pristatyta į saugojimo aikštelę Vilniuje, ir pan. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta būtų sutikti ir su atsakovo argumentu, kad, suskaidžius Pirkimą į atskiras dalis pagal regionus, perkančioji organizacija sutartyje su tiekėju turėtų nurodyti šios sutarties įgyvendinimui skiriamą finansavimą, kurio nebūtų galima viršyti net ir tuo atveju, jei tam tikrame regione dėl tam tikrų nenuspėjamų priežasčių ženkliai išaugtų sulaikomų transporto priemonių kiekiai, o kitame regione sumažėtų, kas taip pat apsunkintų sklandų perkančiosios organizacijos tikslų, kurių yra siekiama ginčo pirkimu, įgyvendinimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą pagrindą neišskaidyti ginčo Pirkimo objekto, kadangi Pirkimo objekto skaidymas pagal regionus turėtų neigiamos įtakos saugomų transporto priemonių pervežimo į naujas saugojimo vietas ir pasaugos paslaugų efektyviam teikimui taip pat prieštarautų racionalaus lėšų panaudojimo principui.

Nors ir sutiktina su apeliante, kad Pirkimo neskaidymas pagal regionus atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti tam tikriems smulkesniems tiekėjams, tačiau nagrinėjamo klausimo atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pirkimo sąlygos numato galimybę pasiūlymą teikti subjektų grupei arba pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio ryšiai juo sieja (Pirkimo sąlygų 3.2 – 3.5 punktai), kas suponuoja išvadą, jog Pirkime turi galimybę dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie gali pasiūlyti transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugą tik tam tikrame regione ar regionuose, arba iš vis gali pasiūlyti tik transportavimo arba tik saugojimo paslaugas konkrečiame regione. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Pirkimo sąlygos, suteikiančios galimybę pasiūlymą teikti subjektų grupei arba pasitelkiant kitų ūkio subjektų pajėgumais, užtikrina sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra tik vienas potencialus tiekėjas, galinti pasiūlyti transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad ginčo Pirkimo neskaidymas į atskiras dalis pagal regionus pažeistų tiekėjų konkurenciją ir užkirstų kelią smulkiesiems tiekėjams dalyvauti Pirkime. Be to, pastebėtina, jog nors ieškovė ir tvirtina, kad ankstesni analogiški pirkimai buvo sėkmingai vykdomi išskaidant į dalis pagal teritorinį principą, tačiau nepateikia absoliučiai jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Pirkimo skaidymu.

Dėl Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafos „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ tikslinimo

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės grafa „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ yra tikslintina, kadangi esami duomenys neleidžia apskaičiuoti paslaugos kainos dėl nekonkrečiai nurodytos transporto priemonės sulaikymo vietos. Nesutikdamas su šiuo ieškovės teiginiu, atsakovas nurodo, kad po 2016 m. balandžio 4 d. Muitinės departamento rašte Nr. (22.10)3B-3730 pateiktų paaiškinimų, susijusių su atstumų skaičiavimais, jokių neaiškumų tiekėjams šiuo klausimu neturėtų kilti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (22.10)3B-3730 pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad visi tiekėjai atstumus turėtų apskaičiuoti naudodamiesi tais pačiais atsakovo minėtame rašte nurodytais instrumentais, todėl ieškovės argumentus dėl Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafos „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ tikslinimo atmetė kaip nepagrįstus.

Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas.

Kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju tiekėjo pasiūlymo kaina C apskaičiuojama pagal formulę – C = (c1+c2)x3+c3, kurioje prie preliminarios metinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo kainos (c1) pridedama preliminari metinė sulaikytų transporto priemonių pasaugos kaina (c2) bei padauginama iš galimos bendros sutarties trukmės (3 metai) pridedant preliminarią saugomų sulaikytų transporto priemonių pervežimo kainą (c3) (Pirkimo sąlygų 10.4 p.). Formulėje c1 yra preliminari metinė sulaikytų transporto priemonių transportavimo kaina, kurią norint apskaičiuoti reikia įvertinti atstumus nuo transporto priemonių sulaikymo ar kitos transporto priemonių paėmimo vietos. Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafoje „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ yra pateikti sulaikymo ar kitos transporto priemonės paėmimo vietos adresai, pvz. „Kelias 103, Vilniaus r.“, Kelias A3 Medininkų sen., Vilniaus r.“ ir t.t. 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (22.10)3B-3730 atsakovas tiekėjams paaiškino, kad atstumus nuo kelio postų iki artimiausiu miestų galima rasti interneto svetainėje www.lakd.lt/lt.php/atstumai/526, be to, nurodė, kad galima naudotis „maps” ir „googlemaps” paieškos sistemomis, o kelio postai yra to paties pavadinimo pasienio punktų teritorijose (b.l. 85). Nors visiems tiekėjams ir buvo nurodyti tie patys instrumentai, kuriais naudojantis turėtų būti apskaičiuoti atstumai, tačiau iš ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. išrašų iš „googlemaps“ ir „maps“ paieškos sistemų bei iš tinklapio www.lakd.lt/lt.php/atstumai/526, matyti, kad minėtos paieškos sistemos arba apskritai neranda atsakovo nurodytų adresų, arba pateikia kelis maršrutus su skirtingu kilometražu, arba skirtingos paieškos sistemos pateikia skirtingus atstumus nuo sulaikymo vietos iki teikėjo turimos saugojimo aikštelės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovo nurodytose paieškos sistemose yra akivaizdžių netikslumų dėl atstumo apskaičiavimo, neleidžiančių tiksliai apskaičiuoti pasiūlymo kainos, tuo tarpu atsakovas tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad Konkurso sąlygų 4 priedo lentelėje nustatyta atstumų nuo transporto priemonių sulaikymo ar kitos transporto priemonių paėmimo vietos iki jų saugojimo vietos apskaičiavimo metodika sudaro vienodas sąlygas visiems tiekėjams. Be to, sutiktina su ieškove, kad būtų tikslinga Pirkimo sąlygose nurodyti ne tik konkrečią paieškos sistemą, kuria turi naudotis visi tiekėjai, norėdami nustatyti atstumą nuo sulaikymo vietos iki saugojimo aikštelės, bet ir nurodyti konkretų adresą, kadangi dabartiniai duomenys, pvz. „Kelias 103, Vilniaus r.“, nėra pakankamai informatyvūs, o tai gali sąlygoti galimybę tiekėjams manipuliuoti duomenimis apskaičiuojant vieną iš pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių, turinčią ženklią įtaką bendrai pasiūlymo kainai, bei nesusipratimus perkančiajai organizacijai vertinant tiekėjų, skaičiavusių preliminarias transporto priemonių transportavimo kainas naudojantis skirtingomis paieškos sistemomis, pasiūlymus.

Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovas yra nurodęs aiškią atstumų, reikšmingų pasiūlymo kainai apskaičiuoti, nustatymo metodiką, todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, visiškai atmesdamas ieškinį, bylą išsprendė neteisingai. Įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisini pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (22.10)3B-4047 dalyje dėl atsisakymo pakeisti Konkurso sąlygų 10.4 punktą ir atsisakymo patikslinti Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafą „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia arba panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą, turi būti atitinkamai perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra naikinamas ir toje dalyje ieškinys yra tenkinamas, daro išvadą, kad ieškovė įgyją teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atlyginimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro tik jos už ieškinį sumokėtas 289 Eur žyminis mokestis (b.l. 11). Įvertinus tai, kad buvo tenkinta tik pusė ieškinyje suformuluotų reikalavimų, ieškovei priteistina 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovas apie pirmos instancijos teisme patirtas išlaidas jokių įrodymų teismui pateikęs nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą bei į tai, kad ieškovė nepateikė kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 144,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (22.10)3B-4047 dalyje dėl atsisakymo pakeisti Konkurso sąlygų 10.4 punktą ir atsisakymo patikslinti Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafą „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas“ panaikinti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (22.10)3B-4047 dalyje dėl atsisakymo pakeisti Konkurso sąlygų 10.4 punktą ir atsisakymo patikslinti Konkurso sąlygų 4 priedo lentelės grafą „Sulaikymo ar kitos TP paėmimo vietos adresas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „4 DEBT“ (j.a.k. 302719008) iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188656838) 144,50 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.“.

Priteisti ieškovei UAB „4 DEBT“ (j.a.k. 302719008) iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188656838) 144,50 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.