Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. E. L. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, - kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, - siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2024 m. birželio 19 d. sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis J. L., gim. Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas nusprendęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog: pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis; pareiškėjo senelis J. L., gim. Lietuvoje, iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę; pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, pareiškimo netenkino (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus apie senelio išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., Migracijos departamentas 2024 m. spalio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo naikinti Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimo.

8. Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipiasi, nes nėra kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo (pareiškėjo) senelis J. L. (taip pat žinomas kaip J. L.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

9. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

10. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

11. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

12. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

13. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

14. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

15. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

16. Konkrečiu atveju, byloje esantys dokumentai patvirtina: Kanadoje (duomenys neskelbtini) išduotame R. E. L. gimimo liudijime, tėvais įrašyti A. C., gimimo vieta (duomenys neskelbtini) ir J. L., gimimo vieta - (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kalnakasybos pažymėjime, išduotame Ontario (Kanada), nurodyta, kad J. L. yra (duomenys neskelbtini). Taigi, gimimo metai galimi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini); pilietybė – Lietuvos. Lietuvos Respublikos užsienio pase (su viza į Kanadą), išduotame (duomenys neskelbtini) P. L. nurodoma, kad P. L. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš Vokietijos Federacijos archyvo 1937 m. keleivių sąrašo (išrašas) matyti, kad J. L., lytis – vyras, pilietybė – Lietuvos, nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išvyko į Austin. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. (P1-7340) P2-13682 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė P. ir J. (iki santuokos M.) L. sūnus, vardu J. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. R4-3842 „Dėl duomenų apie J. L. pateikimo“ ir 1937 m. liepos 31 d. kelionės sutarties Nr. 1319, matyti, kad: J. L., (duomenys neskelbtini), V., (duomenys neskelbtini) ir J., (duomenys neskelbtini) (taigi, gimimo metai tikėtina (duomenys neskelbtini), 1937 m. rugpjūčio 5 d. keliavo „Berlin“ laivu iš Bremeno iki Halifax (Kanada).

17. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, tačiau tai neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

18. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. R4-3840, matyti, kad archyve saugomuose fonduose nėra dokumentų, jog P. (P.) L. (L., L.) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. R4-3841 matyti, kad nėra duomenų, jog J. (J., J., J.) L. (L.), L.) gyveno Lietuvoje bei turėjo arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-416 „Dėl vardo ir pavardės variantų“ nurodyta, kad J. ir J. yra to paties vyriško vardo atitikmenys lietuvių ir anglų kalbose; <...> įrašas L. ne tik raidėmis be diakritikų, tačiau, tikėtina, dar ir iškraipytas L.- pakeitus L.- (prielaida – dėl rašytinių raidžių u ir n galimo panašumo), bet vis dar su lietuviška vyriškosios giminės galūne – (duomenys neskelbtini). Tokiais konkrečiais atvejais, kaip L. (L.) ir L., pavardes laikyti kaip variantus galima <...> L. – tikėtinas trumpinys iš L., pasirinktas dėl patogumo, anglakalbėje visuomenėje nesant poreikio išlaikyti slaviškos kilmės tėvavardinėms pavardėms būdingą formatą - (duomenys neskelbtini) ir lietuvišką galūnę - (duomenys neskelbtini) <...>“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2023 m. spalio 17 d. rašte Nr. S1-342 „Dėl vardo variantų“ nurodyta, kad „P. ir P. yra to paties vyriško vardo variantai skirtingose kalbose“. Be to, į bylą pateiktame Vokietijos federacijos keleivių sąraše tiesiogiai nurodyta pareiškėjos senelio pilietybė – Lietuvos. Tokio pobūdžio dokumentas laikytinas tinkamu asmens turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymu pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 d. 4 p., 2023 m. kovo 9 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, konstatavo (35 p.): „<…> atsižvelgiant į pirmiau aptartas tarpukario laikotarpio teisės aktų nuostatas bei pirmiau pateiktus išaiškinimus darytina išvada <…>, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas (Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1929 m. rugpjūčio mėnesio keleivių, vykusių laivu iš Jungtinės Karalystės į PAR uostą, sąrašo kopija) pagrindė tikėtiną aplinkybę, kad pareiškėjos senelis, išvykdamas iš Lietuvos 1929 metais, būdamas pilnametis, turėjo Lietuvos pilietybę, nes sutiktina su teismų išvada, kad priešingu atveju pareiškėjos senelis oficialiai ne tik nebūtų galėjęs išvykti iš Lietuvos, bet ir keliauti laivu Jungtinės Karalystės (Pasų įstatymo 5 straipsnis)“.

19. Teismo vertinimu, teik Lietuvos, tiek ir užsienio valstybėse išduotuose dokumentuose, taigi, įvairiuose skirtinguose rašytiniuose šaltiniuose, užfiksuoti duomenys identifikuoja tą patį asmenį – pareiškėjo senelį, gimusį (duomenys neskelbtini) ir išvykusį nuolatiniam gyvenimui į Kanadą iki 1990 m. kovo 11 d.. Todėl byloje esančių įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjos senelis J. L. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis J. L. (taip pat žinomas kaip J. L.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo J. E. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. E. L. senelis J. L. (taip pat žinomas kaip J. L.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.