Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui M. J., trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus I. J., ieškovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei R. Š., atsakovei V. S., atsakovės atstovei advokatei V. G. – L., išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei V. S., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. J. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus I. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su anūkais tvarkos nustatymo ir atsakovės V. S. patikslintą priešieškinį ieškovui M. J., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-08 teisme buvo gautas patikslintas ieškinys (b.t. IV, b.l. 131-138), kuriame ieškovas nurodo, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų atsakovės prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, prašo nustatyti tokią tėvo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o gavus bet kurio iš tėvų prašymą perkelti susitikimą — antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) pasiimant vaikus nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 20:30 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį, t.y. tokiu būdu pirmuoju savaitgaliu laikomos dienos: 2015 m. vasario 6 — 8 d., 2015 m. kovo 6 - 8 d., 2015 m. balandžio 3 - 5 d. ir t.t.;

2) Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:30 val. į jų gyvenamąją vietą;

3) Vaikų gimtadienius - tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena - nuo 10:00 val. iki 20:30 val., jei darbo diena - nuo 17:30 val. iki 20:30 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu: 2015 metais — su atsakove, 2016 m. - su ieškovu ir t.t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaikus gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas;

4) Iki vaikams sukaks 12 metų, vaikai su ieškovu bendrauja pusę ieškovo kasmetinių atostogų, bet nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų - nemažiau kaip 14 dienų iš eilės, ieškovo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinat po atostogų į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki ieškovo atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai ieškovas bendraus su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai — vaikų žiemos atostogų metu;

5) Vaikams (ar bet kuriam iš jų) susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir ieškovo susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią datą vaikams/vaikui pasveikus arba išnykus priežastims dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras ieškovo ir vaikų bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būtų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios;

6) Jeigu ieškovui pasiėmus vaikus jis netikėtai gautų iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturėtų galimybės aptartu laiku pasiimti vaikus, ieškovas įpareigotinas grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą atsakovei. Jei vaikai ieškovo bendravimo su vaikais metu patirtų traumą ar susirgtų, ieškovas įpareigotinas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti atsakovę ir netrukdyti jai aplankyti vaikus.

7) Jei prieš numatytą ieškovo bendravimo su vaikais laiką vienas ar abu vaikai serga, atsakovė įpareigotina suteikti pilną informaciją ieškovui apie vaikų ligos eigą, o ieškovui paliekama teisė spręsti, pasiimti vaikus ar ne.

8) Vaikams pageidaujant, su ieškovu jie praleis daugiau laiko nei bus patvirtinta bendravimo tvarka, o atsakovė įpareigotina sudaryti sąlygas vaikų papildomam bendravimui su ieškovu pagal vaikų pageidavimą;

2014-09-08 atsakovė pateikė teismui priešieškinį, o 2014-12-12 patikslintą priešieškinį (b.t. II, b.l. 133- 140; b.t. IV, b.l. 45-45-49). Nurodo, jog pagal LR CK 3.174 str., 3.175 str. ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra nagrinėjami tarp skyriumi gyvenančių tėvų. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai yra neatsiejamai susiję, todėl nurodyti klausimai turi būti išspręsti vienoje civilinėje byloje, teismo sprendimu. Kilus ginčui dėl vaikų, yra tikslinga vienoje civilinėje byloje spręsti ir vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų išlaikymo klausimą.

Pagal 2010-01-13 Sutarties 3 p. tėvai susitarė, kad vaikų P. J. ir A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama V. S.. Šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, t.y. atsakove V. S., kadangi vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina atitinka vaikų teisę sveikai augti ir vystytis, užtikrina vaikų emocinį saugumą ir stabilumą, vaikų socialinius, dorovinius, fizinius ir kitus poreikius.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. J. ir A. J. kiekvienam vaikui po 750 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išmokas iki vaikai sulauks pilnametystės. Nurodo, jog pagal 2010-01-13 Sutarties 4.2 punktą vaikų tėvas M. J. įsipareigojo kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikai sulauks pilnametystės mokėti po 600 Lt. Sutarties 4.2 punkte nurodoma, jog nuo 2012-07-01 išlaikymo sumos didinamos atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2014-01-01 M. J. vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria 1503 iki 1521 Lt. Tarp šalių ginčo dėl vaikams reikalingo (būtino) išlaikymo dydžio nėra.

Pagal 2010-01-13 sutarties 4.3.1 p. tėvas M. J. įsipareigojo kas mėnesį vaikų išlaikymui kaupti po 90 EUR kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės vaikų studijoms ir savarankiško gyvenimo pradžiai (kurios ateityje būtų išmokamos nuolatinių stipendijų ar vienkartinės išmoko forma). Atsakovės V. S. turimais duomenimis šiuo metu vykdant 2010-01-13 sutartį (4.3.1 p.) iš viso yra sukaupta 36 801,17 Lt suma, t.y.: 7491,65 EUR (25 867,17 Lt) (2014-03-03 AB Šiaulių bankas Kaupiamojo indėlio sutartis Nr. DG21I _20805S6UB); ir 10 934 Lt (indėlių AB banke „Finasta" sąrašas ir 2013-05-02, 2013-07-23, 2013-10-02, 2014-01-03 el. laiškai; 2014-04-04 el.laiškas dėl lėšų kaupimo AB banke „Finasta"). Atsižvelgiant į 2010-01-13 susitarimo 4.3.1 punktą ir siekiant prioritetiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, prašo teismo sukauptą 36 801,17 Lt sumą (7491,65 EUR ir 10 934 Lt) taip pat bankų priskaičiuotas palūkanas lygiomis dalimis pervesti į vaikų P. J. ir A. J. vardu atidarytas banko sąskaitas. Taip pat M. J. įpareigoti kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikai taps pilnamečiai į vaikų P. J. ir A. J. vardu atidarytas sąskaitas pervesti (kaupti) po 90 EUR (310,75 Lt) sumą kiekvienam vaikui, įmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimu, kuris yra vykdytinas dokumentas, nustačius 2010-01-13 sutarties 4,3.1 p. aptartą tėvo pareigą kaupti atitinkamo dydžio sumas vaikų P. J. ir A. J. studijoms bei savarankiško gyvenimo pradžiai bus užtikrinta vaikų teisė gauti tinkamą (vaikų poreikius atitinkantį) ir visavertį išlaikymą.

Nurodo, jog ieškovo teismui pateikta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų poreikių ir interesų. Kai kurie prašomi nustatyti reikalavimai (pvz. dėl įpareigojimo atsakovę kas 15 dienų ieškovui teikti ataskaitą, susijusią su vaikų auklėjimų; dėl įpareigojimo su ieškovu derinti kiekvieną vaikų gydymo būdą ir pan.) yra nepagrįsti, neteisėti, pertekliniai ir faktiškai neįgyvendinami. 2010-01-13 Susitarime M. J. ir V. S. susitarė dėl esminių bendravimo su vaikais P. J. ir A. J. sąlygų, kurių šalys nuosekliai laikėsi. Ieškovas M. J. pateikė teismui ieškinį dėl naujos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iš esmės vadovaudamasis vienintele aplinkybe - atsakovės V. S. santuoka su Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu. Atsakovė, atsižvelgdama šiuo metu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nagrinėjant šią civilinę bylą pateiktus pastebėjimus, prašo nustatyti tokią M. J., a,k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi A. J., a.k, (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį M. J. pasiima vaikus nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose.

2. M. J. darbo dienomis vieną kartą per savaitę - antradienį - pasiima vaikus 17.30 val. iš darželio (arba mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių), o sekančią dieną iki 8.00 val. nuveža atgal į darželį (arba mokyklą, atsižvelgiant į vaikų amžių). Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Jei M. J. neturi galimybės pasiimti vaikų šiame punkte nustatyta tvarka, vaikų pasiėmimas vyksta sekančią savaitę įprastu laiku.

3. M. J. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinti juos iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

4. Vaikų gimtadienius (tikrąją dieną nuo 11 val. iki 18 val. tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu - 2015 metais su V. S., 2016 metais su M. J. ir t.t.

5. Iki vaikams sueis 12 metų, vaikai su tėvu M. J. bendrauja pusę tėvo kasmetinių atostogų laiko, bet ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų - ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės, M. J. pasirinktoje ir iš anksto suderintoje su V. S., vietoje, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų j jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką M. J. įsipareigoja informuoti V. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki M. J. atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai tėvas M. J. turi teisę bendrauti su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai — vaikų žiemos atostogų metu,

6. Jeigu M. J. pasiėmus vaikus jis netikėtai gauna iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturi galimybės l p., 2 p,, 3 p. ir 4 p., 5 p. aptartu laiku praleisti laiką su vaikais, M. J. įsipareigoja vaikus grąžinti mamai V. S., parvežant į jų gyvenamąją vietą.

7. Jei vaikai pasiėmimo metu (l p., 2 p., 3 p. ir 4 p., 5 p.) patiria traumą, suserga, vaikų sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, M. J. privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti vaikų mamą V. S. ir netrukdyti susitikimui su vaikais.

8. Jei prieš pasiimant vaiką, vienas iš vaikų susirgo, M. J. pasiima tik vieną, t.y, nesergantį, vaiką. Jei serga abu vaikai, M. J. paliekama teisė spręsti, imti vaikus ir jais rūpintis arba ne.

9. V. S. turi teisę savo ir vaikų atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ne ilgesniam kaip l mėnesio laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu (el. laišku) informavusi M. J..

10. Tuo atveju, jei V. S. nuspręstų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą į kitą, V. S. ir M. J. įsipareigoja dėti maksimalias pastangas ir tarpusavio derybų bei nuolaidų būdu raštu suderinti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas tėvo ir vaikų bendravimas.

Atsakovas pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, (b.t. III, b.l. 30-36; b.t. IV, b.l. 131-137) kuriuose nurodė, jog siekiant įvertinti ar atsakovė galės užtikrinti vaikams saugią socialinę aplinką ir kartu su vaikais gyvenančio atsakovės sutuoktinio D. S. asmeninės ir dorovinės savybės nesudarys vaikams neigiamos socialinės aplinkos, prašė įpareigoti atsakovę pateikti tam tikrus duomenis apie jos sutuoktinį D. S.. Baigiamosiose kalbose nurodė, jog klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palieka spręsti teismui. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės reikalavimo priteisti po 750 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės ginčo nėra ir jis šiuo metu atspindi esančia faktinę padėtį, tačiau kadangi piniginių lėšų tvarkymas uzufrukto teise neatsiejamas nuo reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, todėl šiuo klausimu ieškovas išdėstys savo nuomonę kartu su pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kai atsakovė pateiks trūkstamus dokumentus. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodo, jog nesutinka su atsakovės prašymu nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais antradieniais nuo 17.30 val. iki trečiadienio 8.00 val. ryto ir pirmą bei trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai. Atsižvelgiant į jo darbą grafiką, jis dažnai turi išvykti į komandiruotes ir jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas nustatyti, jog pasimatymų su vaikais laikas nėra perkeliamas, ieškovui negalint pasiimti vaikų antradieniais, būtų ribojamas ir mažinamas ieškovo bendravimas su vaikais. Be to, pasimatymai su vaikais dažnai neįvyksta ne tik dėl ieškovo, bet ir atsakovės kaltės, todėl bus visos sąlygos atsakovei piktnaudžiauti savo valdžia ir kliudyti ieškovui matytis su vaikais. Ieškovas taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovės reikalavimu įpareigoti ieškovą pervesti lygiomis dalimis šiai dienai sukauptą pinigų sumą vaikų gyvenimo pradžiai ir studijoms į vaikų sąskaitas ir įpareigoti ieškovą kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui pervesti po 90 Eur sumą. Nurodo, jog Sutarties 4.3.1 punktas numato, jog ieškovo kaupiamos lėšos bus naudojamos vaikų poreikiams tenkinti jiems sulaukus pilnametystės. Šios kaupiamos lėšos nėra susijusios su kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu ir negali būti laikomos atsakovo vaikams teikiamu išlaikymu. Šiomis lėšomis sulaukę pilnametystės disponuos patys vaikai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, šiai dienai ieškovo sukauptas lėšas pervesti į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, kurias iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise galėtų tvarkyti atsakovė. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės siūlomu 8 punktu, kuriame nurodoma, jog vienam vaikui susirgus M. J. pasiima nesergantį vaiką, o susirgus abiems vaikams ieškovui leidžiama pasirinkti imti abu vaikus ar ne, o apie neįvykusį tėvo pasimatymą su vaikais nekalbama. Nesant susitikimų perkėlimo būtų pažeista tėvo ir sergančiojo vaiko teisė pasimatyti (Atsakovo atsiliepimas į patikslintą priešieškinį b.t.IV, b.l. 131.)

2014-10-03 teisme buvo gautas ir priimtas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus I. J. ieškinys atsakovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiai vaikaičiais tvarkos nustatymo. Nurodo, jog su anūkais matosi tik vaikų pasimatymų su jos sūnumi M. J. laiku (b.t. III, b.l. 16-18). Šie pasimatymai atsakovės noru yra gana reti ir trumpalaikiai, o kai kuriais atvejais išvis neįvykdavo, nes ieškovui M. J. darbo dienomis dažnai tenka išvykti į komandiruotes, o į kitas dienas pasimatymai su vaikaičiais perkeliami būdavo ne visada. Prašo nustatyti tokią, jos, I. J., bendravimo su vaikaičiais P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o negalint bet kuriam iš tėvų - M. J. ar V. S. - antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 17:30 val. iki šeštadienio 14:30 val. nepertraukiamai tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

2. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10:00 val. iki 20:30 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikai metu.

3. Tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų pakeisti dabartinę vaikų gyvenamąją vietą į kitą, esančią už Klaipėdos rajono ribų (esančią Lietuvos Respublikos ribose/užsienio valstybėje), įpareigoti atsakovę V. S. iš anksto raštu suderinti jos bendravimo su vaikaičiais tvarką tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuolatinis jos ir vaikaičių bendravimas.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog V.(J.) S.ir M. J. yra P. J., gim (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.t. I, b.l. 35, 36). M. J. ir V. S. nebuvo sudarę santuokos. V. K. (J.) (duomenys neskelbtini) Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV sudarė santuoką, kurią 2013-05-24 įregistravo Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (b.t. II, b.l. 148). 2010-01-13 tarp šalių buvo pasirašyta sutartis dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais, gyvenamosios vietos nustatymo, vardo ir pavardės suteikimo bei materialinio išlaikymo (b.t. I, b.l. 37-39). Tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus byloje I. J. yra ieškovo M. J. mama ir nepilnamečių vaikų P. J. ir A. J. močiutė (b.t. III, b.l. 21).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė V. S. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja vaikų motina. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog siekiant įvertinti ar atsakovė galės užtikrinti vaikams saugią socialinę aplinką ir ar kartu su vaikais gyvenančio atsakovės sutuoktinio D. S. asmeninės ir dorovinės savybės nesudarys vaikams neigiamos socialinės aplinkos, prašė įpareigoti atsakovę pateikti teismui pilną jos sutuoktinio D. S. asmens duomenų patikrinimo ataskaitą; sprendimą dėl D. S. santuokos nutraukimo, kuriame būtų nustatyta D. S. bendravimo su jo vaikais tvarka; pažymas iš jas įgaliotų išduoti institucijų (galimai tai yra priklausomybės ligų centras, psichikos sveikatos centras) apie D. S. esamą/nesamą priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą tose JAV valstijose, kuriose D. S. gyveno pastaruosius 10 metų iki atvykimo į Lietuvą (b.t. I, b.l. 8; b.t. III, b.l. 35; b.t. IV, b.l. 136). Pažymėtina, jog 2014-08-04 parengiamojo posėdžio metu atsakovei sutikus pateikti tam tikrus duomenis apie sutuoktinį D. S., atsakovė protokoline nutartimi buvo įpareigota pateikti šiuos duomenis (b.t. II, b.l. 119-120). Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė duomenis charakterizuojančius D. S., tačiau ieškovas nurodė, jog šie duomenys nėra pakankami. Teismas protokolinėmis nutartimi ieškovo prašymų įpareigoti atsakovę pateikti jo prašomus duomenis netenkino (b.t.IV, b.l. 6; b.t.V, b.l. 114). Ieškovas ir jo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, jog klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palieka spręsti teismui. LR CK 3.169 str. 2 d. numato, jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog teismas ieškovui bylos nagrinėjimo eigoje buvo išaiškinęs teisę byloje pateikti reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismas laiko, jog byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla susijusi su nepilnamečių vaikų interesais ir CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės, ieškovas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl atsakovės galimybės užtikrinti vaikams saugią socialinę aplinką ir ar kartu su vaikais gyvenančio atsakovės sutuoktinio D. S. asmeninės ir dorovinės savybės nesudarys vaikams neigiamos socialinės aplinkos, byloje dalyvaujantys asmenys teikė įrodymus nagrinėjamu klausimu, teismas nagrinėdamas atsakovės pateiktą reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo įvertina šalių byloje pateiktus įrodymus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog atsakovė yra ištekėjusi už JAV piliečio D. A. S. ir jam atvykus į Lietuvą, šis asmuo nuo 2013 metų pradžios gyvena kartu su šalių vaikais. Ieškovas nurodė, jog atsakovės sutuoktiniui pradėjus gyventi su vaikais, jų gyvenimo sąlygos ženkliai pablogėjo, vaikai pradėjo skųsti, kad juos D.A. S. muša, skriaudžia. Apie nederamą atsakovės sutuoktinio elgesį su vaikais telefoninių pokalbių metu ieškovui taip pat yra minėjusi ir atsakovės motina, vaikų močiutė V. K. ir senelis P. K.. Atsakovė V. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji šioje byloje pateikė visus esminius duomenis apibūdinančius jos sutuoktinį D. S., be to ir Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog vaikai priima mamos sutuoktinį D. S., jis yra tarp vaikams brangių asmenų.

Byloje pateiktame 2013-08-27 draudžiamo asmens klausimyne nurodoma, jog D. S. neturi jokių problemų su sveikata, neserga jokia chroniška liga, ilgalaikiai nevartoja jokių vaistų (b.t. II, b.l. 174-175). Taip pat yra pateikiamos D. S. draugų, kolegų S. J., D. I. B., R. W. M. charakteristikos (liudijimai) apie D. S. asmenybę (b.t.II, b.l. 153-168). Šie liudijimai yra patvirtinti notarų ir juose asmenys apie D. S. atsiliepia kaip apie žmogų su tvirtomis moralės, etikos ir šeimos vertybėmis. Nurodoma, jog D. S. gerbia įstatymus, niekada nebuvo suimtas ir nebuvo kalėjime, niekada nesigydė jokiose alkoholio ar narkotikų gydymo įstaigose ir nevartojo jokių nelegalių ar raminamojo poveikio vaistų ar medžiagų. Į bylą taip pat buvo pateiktas D. S. raštas teismui, kuriame jis nurodė, jog niekada nedalyvavo ir jam nebuvo paskirta teismo dalyvauti jokioje narkotikų ar alkoholio programoje, jam niekada nebuvo paskirtas gydymas dėl jokių psichikos sveikatos problemų. Jis yra dirbantis asmuo, gaunantis pajamas, išlaikantis save ir savo šeimą. Nurodo, jog neturi jokių kriminalinių įrašų (b.t. II, b.l. 176-177). D. S. buvo apklaustas 2014-12-16 teismo posėdžio metu, kada davęs priesaiką patvirtino jo pasirašytame rašte teismui nurodytų aplinkybių teisingumą taip pat ir tai, jog niekada anksčiau nebuvo teistas (b.t. IV, b.l. 119-122). Posėdžio metu liudytojas paaiškino, jog jis yra baigęs universitetą ir turi darbą. Savo ateitį sieja su gyvenimu Lietuvoje ir naująja šeima. Nurodė, jog su vaikais praleidžia daug laiko, P. mėgsta piešti, būti lauke, rinkti kaštonus, ji mažoji tyrinėtoja. A. mėgsta video žaidimus, kuriuos žaidžia tris kartus savaitėje po 30 min., tai dažniausiai vairavimo žaidimai, „Super Mario“, mėgsta žaisti krepšinį. Nurodė, jog vaikams jokių fizinių bausmių netaiko. Teismas neturi pagrindo netikėti asmens davusio priesaiką ir apklausto liudytoju byloje parodymų teisingumu. Ieškovas prašydamas išreikalauti išsamius duomenis apie atsakovės sutuoktinio praeitį už 10 metų nenurodė teismui aplinkybių leidžiančių manyti, jog atsakovas praeityje galėjo būti teistas, vartojo psichotropines medžiagas ar piktnaudžiavo alkoholiu. Priešingai tiek ieškovas, tiek jo atstovė bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose nurodė, jog šių įrodymų pateikimas buvo būtinas tam, kad būtų išsklaidytos ieškovui kylančios abejonės dėl atsakovės sutuoktinio asmenybės, tam kad jis įsitikintų, jog vaikams yra saugu gyventi su atsakove ir jos sutuoktiniu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių su pareiškimu dėl galimo smurto prieš vaikus. Pareiškime nurodoma, jog A. jam papasakojo, kad D. S. jį muša, "gauna nuo jo į kailį" , kad dažnai stipriai spaudžia jo kaklą ir jam labai skauda (b.t. II, b.l. 35-36). Šio prašymo tyrimas buvo nukreiptas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui. 2014-07-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui buvo pateiktas atsakymas, jog D. S. veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. požymių, kadangi nėra objektyvių įrodymų dėl mažamečio A. J. patirto fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo. 2014-07-25 yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.31-At-01384-13 (b.t. II, b.l. 117-118, b.t. III, b.l. 99-109, 120-122). Ieškovas nurodė, jog aplinkybes dėl D. S. netinkamo elgesio pokalbių su ieškovu metu taip pat nurodė atsakovės motina V. K..

Ieškovas į bylą pateikė ir teismo prašo įvertinti su atsakovės motina V. K. darytus garso įrašus, kuriuose ji dėsto savo baimes apie vaikų ir D. S. bendravimą, nurodo, "jog atsakovės sutuoktinis vaikus tampo, negalima su juo palikti, ne jam žiūrėti vaikus, jis juos tikrai muša, išveš, vaikai jo bijo". Ieškovas prašė šiuos garso įrašus byloje pripažinti įrodymais ir vertinti kartu su kitais įrodymais priimant galutinį procesinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-302/2010, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-269/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovo pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai padaryti 2013-10-17 naudojantis mobiliojo telefono garso įrašymo funkcija, tai yra iki ieškinio teismui padavimo dienos (b.t. III, b.l. 37-45, 60). Garso įrašai buvo padaryti liudytojai V. K. nežinant, šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nurodė tiek ieškovas, tiek liudytoja V. K.. Liudytojas A. K. (atsakovės brolis) nurodė, jog pokalbių su ieškovu metu, maždaug tuo laiku kai buvo padaryti garso įrašai, jis siūlė ieškovui kreiptis į teismą jei mano, kad su vaikais yra blogai elgiamasi, tačiau ieškovas atsakė, kad dar neturi surinkęs pakankamai įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu V. K. buvo apklausta liudytoja. Davusi priesaiką byloje nurodė, jog niekada nėra mačiusi kad D. S. netinkamai elgtųsi su vaikais, juos muštų, priešingai jis jais rūpinasi. Ji nurodė, jog pokalbis su ieškovu buvo, ji tikrai galėjusi pasakyti jam daug negražių dalykų apie dukters sutuoktinį, tačiau tai ji pasakė dėl ligos, depresijos, paūmėjimo, iš pykčio ir baimės, kad dukrai ištekėjus už užsieniečio ji kartu su vaikais išvyks gyventi į užsienį, nors dukra niekada nesakė, kad išvažiuos. Į D. S. žiūrėjo kaip į konkurentą, ant jo pyko, nes nesitikėjo, kad dukra susirado kitą vyrą, vyresnį, užsienietį. Dabar D. S. pažino geriau, sutaria su juo. D. S. jai sakė, kad jam Lietuvoje patinka jis nenori iš čia niekur važiuoti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b.t. IV, b.l. 88-94), liudytojo A. K. paaiškinimų nustatyta, jog V. K. serga depresiniu sindromu, 2014-10-24 konstatuoti nepatikslinti priepuoliai, depresinis epizodas, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-21 V. K. gydėsi Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale (b.t. IV, b.l. 104-106). Liudytojas A. K. nurodė, jog jo mama V. K. prieš daugiau nei 10 metų gydėsi nuo depresijos. Pažymėtina, jog V. K. parodymus byloje taip pat patvirtino vaikų darželio auklėtoja V. R.. Ji duodama parodymus teismui taip pat nurodė, jog atsakovės mama, vaikų močiutė pati jai sakė, kad yra labai susirūpinusi dėl vaikų, nes dukra išteka, labai pergyveno dėl to, jog neteko įtakos dukrai, vaikams, nes laikė, jog ji juos užaugino. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog liudytoja byloje pripažino, jog pokalbiai su ieškovu buvo, ji tikrai galėjo nurodyti tokias aplinkybes, pateikė paaiškinimus dėl šių aplinkybių, teismas pateiktus garso įrašus pripažįsta įrodymais byloje ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Įvertinus visus byloje pateiktus ir teismo aptartus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų D.A. S., V. K., P. K., A. K., V. R. parodymus teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodytos ieškovo nurodytos aplinkybės apie galimai netinkamą D. S. elgesį su vaikais.

2014-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Dėl V. S. gyvenimo sąlygų nurodoma, jog apsilankymo metu šeima kraustėsi į kitą erdvesnį butą senamiestyje, adresu - (duomenys neskelbtini). Butas yra naujos statybos name, puikiai įrengtas per du aukštus, gyvenamasis plotas apie 120 kv.m. Pirmame buto aukšte yra vonia ir tualetas, virtuvė su valgomuoju ir dar vienas atskiras kambarys su balkonu. Buto antrame aukšte yra erdvus koridorius su sienine spinta, vonia ir tualetu, bei dar du atskiri kambariai vaikams. Gyvenimo sąlygos puikios, butas erdvus ir šviesus, pritaikytas šeimai (b.t. II, b.l. 23-24). Iš 2014-08-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Dėl P. ir A. J. nustatyta, jog tarp vaikams svarbių asmenų yra tiek atskirai gyvenantis vaikų tėvas M. J., tiek vaikų mamos sutuoktinis D. S.. Bendraujant su vaikais pastebėta, jog vaikai priima mamos sutuoktinį, tiek P. tiek A. savo šeimą bando identifikuoti ir su D. S. vaikais iš ankstesnės jo santuokos, besiformuojančios naujos vaikų šeimos užuomazgas galima pastebėti ir vaikų piešiniuose (b.t. II, b.l. 114-115). Byloje apklausta liudytoja vaikų darželio auklėtoja V. R. nurodė, jog vaikai yra judrūs gyvybingi, per paskutinius metus yra padarę didelę pažangą. Kol atsakovė nebuvo ištekėjusi, vaikais labai rūpinosi močiutė, ji atvesdavo ir pasiimdavo vaikus. Dabar vaikus dažnai į darželį atveda D. S.. Jisai su vaikais bendrauja labai gražiai, mandagiai. Tėtį M. J. pirmą kartą pamatė, kai močiutė labai susirūpino savo dukters gyvenimu, jai ištekėjus. Byloje nustatyta, jog atsakovė rūpinasi vaikų auklėjimu, lavinimu jiems buvo samdoma mokytoja, kuri ateidavo į namus ir individualiai mokydavo, lavindavo vaikus. Liudytoja apklausta vaikų mokytoja I. A. nurodė, jog vaikams namuose yra sudarytos geros gyvenimo, mokymosi sąlygos. Jai mokant vaikus su jais namuose būdavo arba močiutė arba D. S.. Jis su vaikais susikalba, jiems nekyla problema susikalbėti. Liudytoju byloje apklaustas atsakovės brolis A. K., tėvas P. K. nurodė, jog nieko blogo vaikų bendravime su D. S. nepastebėjo, priešingai matosi, kad jis vaikus myli, žaidžia su jais užsiima. Vaikai su juo susikalba maišyta lietuvių anglų kalba. Aplinkybes, jog D. S. mokosi anglų kalbos patvirtina byloje pateikta 2014-04-01 Lietuvių kalbos kursų baigimo pažyma (b.t II, b.l. 52). Pažymėtina, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė duodama išvadą teisme nurodė, jog byloje ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla, tėvas neprašo nustatyti vaikų gyvenamosios vietos su juo, nes supranta, jog vaikams šiuo metu yra geriausia gyventi su motina.

CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Teismas įvertinęs visas byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo poziciją, šalių paaiškinimus duotus bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus, taip pat Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog byloje nenustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. J. ir P. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina V. S. šiuo metu prieštarautų vaikų interesams. Priešingai byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad vaikų gyvenimas su motina atitinka jų poreikius, suteikia vaikams emocinį saugumą, todėl atsakovės reikalavimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Atsakovė pateikė teismui reikalavimą priteisti iš M. J. dukros P. J. ir A. J. išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui po 217,22 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė nurodo, jog kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, yra tikslinga vienoje byloje išspręsti visus su vaikais P. J. ir A. J. susijusius klausimus, nes tik teismo sprendimu (kuris kartu yra ir vykdytinas dokumentas) nustatytas ir priteistas išlaikymas vaikams geriausiai užtikrintų mažamečių vaikų P. J. ir A. J. poreikius gauti visavertį, vaikų poreikius ir interesus atitinkantį išlaikymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog M. J. nuo 2009-02-12 iki 2014-08-28 teikė išlaikymą vaikams, paskutiniai pavedimai buvo atliekami po 1521 Lt (440 Eur). (b.t.I, b.l. 60-62, b.t. II, b.l. 151-152). Pažymėtina, jog atsakovė byloje nenurodo, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikams. Ieškovas šio atsakovės reikalavimo neginčijo, taip pat byloje nekyla ginčas ir dėl išlaikymo dydžio.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, dabartiniu metu – 300 Eur, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas vaikų išlaikymui šiuo metu skiria didesnę sumą negu puse MMA, dėl šios sumos dydžio šalys geranoriškai buvo susitarusios 2010-10-13 Sutartyje, atsakovė taip pat neginčija šios sumos ir prašo priteisti ieškovo mokamą sumą, ieškovas neprašė teismo atmesti šio atsakovės reikalavimo, todėl teismui nekyla pareiga svarstyti klausimo dėl išlaikymo dydžio, kadangi jis atitinka vaikų poreikius ir tėvo finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovės priešieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas. Kadangi iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog išlaikymas yra ieškovo teikiamas gera valia, teismas nenurodo, jog sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, bei nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o vykdomasis raštas bus išduodamas atsakovei pareiškus prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

Atsakovė taip pat prašo įsipareigoti ieškovą M. J. kas mėnesį vaikų išlaikymui kaupti po 90 EUR kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės vaikų studijoms ir savarankiško gyvenimo pradžiai (kurios ateityje būtų išmokamos nuolatinių stipendijų ar vienkartinės išmoko forma), taip pat įpareigoti ieškovą sukauptą 36 801,17 Lt sumą (7491,65 EUR ir 10 934 Lt) taip pat bankų priskaičiuotas palūkanas lygiomis dalimis pervesti į vaikų P. J. ir A. J. vardu atidarytas banko sąskaitas. Nurodo, jog teismo sprendimu, kuris yra vykdytinas dokumentas, nustačius 2010-01-13 sutarties 4,3.1 p. aptartą tėvo pareigą kaupti atitinkamo dydžio sumas vaikų P. J. ir A. J. studijoms bei savarankiško gyvenimo pradžiai bus užtikrinta vaikų teisė gauti tinkamą (vaikų poreikius atitinkantį) ir visavertį išlaikymą. Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Iš 2010-01-13 sutarties nustatyta, jog sutarties 4.2 punkte šalys susitarė dėl išlaikymo vaikams dydžio, o 4.3.1 punkte kalbama apie kaupiamąsias lėšas, kurios bus naudojamos vaikų poreikiams tenkinti jiems sulaukus pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šiuo metu vaikai yra nepilnamečiai, jų išlaikymo klausimas iki pilnametystės yra išsprendžiamas šiuo sprendimu, tenkinant atsakovės reikalavimą priteisti po 212,21 Eur kiekvienam vaikui. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, jog 2010-01-13 sutarties 4.3.1 punkte nurodytos kaupiamosios lėšos nėra susijusios su kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu, šiomis lėšomis sulaukę pilnametystės disponuos patys vaikai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiai dienai ieškovo sukauptas lėšas pervesti į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, kurias iki vaikai sulauks pilnametystės uzufrukto teise galėtų tvarkyti atsakovė.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Byloje nenustatyta faktų, jog vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams. Priešingai byloje pateikta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, jog M. J. sudaro savo vaikams labai geras gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikų poilsiui ir laisvalaikiui (b.t. III, b.l.129) byloje pateiktos pažymos apie ieškovo sveikatos stovį, kad jis yra sveikas (b.t. II, b.l.47-49; 51).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iki 2014 m. gruodžio 22 d. kol buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikai su tėvu bendravo pagal šalių pasirašytą 2010-01-13 sutartį, pagal, kurią ieškovas su vaikais matydavosi po 3 valandas antradieniais ir 6 valandas vieną sekmadienį per mėnesį. Teismas įvertinęs vaikų amžių, vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadas, taip pat vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, jog toks skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dviem vaikais yra minimalus ir turi būti keičiamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu bendravimo su nepilnamečiais vaikais variantu, nustatant bendravimo su vaikais tvarką tris dienas iš eilės (nuo penktadienio iki sekmadienio), vaikų gražinimo mamai laiku ir kad būtų nustatyta galimybė keisti/perkelti vaikų pasiėmimo laiką, bei prašo nustatyti ieškovui bendravimą su vaikais ir darbo dienomis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu be kitų reikalavimų prašo nustatyti, kad jis su vaikais bendrauja „kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o gavus bet kurio iš tėvų prašymą perkelti susitikimą — antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) pasiimant vaikus nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 20:30 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį, t.y. tokiu būdu pirmuoju savaitgaliu laikomos dienos: 2015 m. vasario 6 — 8 d., 2015 m. kovo 6 - 8 d., 2015 m. balandžio 3 - 5 d. ir t.t.; Ieškovas tokį savo reikalavimą grindžia tuo, jog bendraujant su vaikais tik nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio 18.00 val. jis neturi galimybės su vaikais išvykti papramogauti į kitą miestą kaip, pavyzdžiui aplankyti Lietuvos sostinę Vilnių, Druskininkus ar kitus miestus, bei juose esančius vaikus dominančius objektus, nes daug laiko sugaištama kelionėje, vaikai išvargsta ir kelionė netenka prasmės. Atsakovė prašo nustatyti, jog ieškovas gali su vaikais bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimant vaikus nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Jei vaikai tą dieną lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Atsakovė nurodo, jog tėvas turėtų bendrauti su vaikais tiek savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis. Tėvas turėtų prisiimti pareigą rūpintis vaikais ne tik tuomet, kai jam yra patogu (savaitgaliais), bet ir paprastomis savaitės dienomis (pasiimdamas juos po darbo ir pristatydamas į ugdymo įstaigą ir pan.). Tik tokiu būdu tėvas, kaip jis pats to pageidauja, turės galimybę nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime bei auklėjime. Atsižvelgiant į tai atsakovė prašo trumpinti ieškovo pasimatymus su vaikais savaitgaliais ir papildomai nustatyti jam teisę susimatyti su vaikais vieną kartą per savaitę - antradienį- pasiimant vaikus 17:30 val. iš ugdymo įstaigos, o sekančią dieną iki 8:00 val. nuvežti atgal į ugdymo įstaigą. Ieškovas nesutikdamas su tokiu atsakovės siūlymu nurodo, jog atsakovės siūlomas bendravimo su vaikais variantas numato ieškovui tik teorinę galimybę matytis su vaikais nes realiai bendravimo bus tik trys valandos iki vaikų miego ir atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką daugeliu atveju ribos ieškovo bendravimą su vaikais, ypač kai atsakovė prašo nustatyti, kad jei M. J. negalės pasiimti vaikų šiame punkte nustatyta tvarka vaikų pasiėmimas vyksta sekančią savaitę įprastu laiku. Iš 2014-11-03 (duomenys neskelbtini) pažymos apie M. J. komandiruotes (b.t. III, b.l. 190), paties ieškovo paaiškinimų dėl kokių priežasčių neįvyksta pasimatymai su vaikais, atsakovės pateikto grafiko kada ir kodėl neįvyko ieškovo pasimatymai su vaikais (b.t. IV, b.l. 51-54) nustatyta, jog dažnai darbo metu ieškovas išvyksta į komandiruotes, ar turi dalyvauti dalykiniuose susitikimuose, kurie tęsiasi ir po darbo valandų, todėl teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad tokios tvarkos nustatymas neužtikrins ieškovo ir vaikų nuolatinio bendravimo. Taip pat teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais dėl vaikų grąžinimo po savaitgalinio pasimatymo laiko ankstinimo, tačiau ne tiek kiek nurodo atsakovė. Vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, jie lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – darželį, todėl turi laikytis dienos režimo, nustatytu laiku eiti miegoti, kad tinkamai pailsėtų prieš savaitę, taip pat vakare būtina atlikti higienos procedūras, pavakarieniauti, todėl teismas sutinka su atsakovės nurodytu motyvu, jog vaikų grąžinimas 20:30 val. yra pervėlus ir neatitinka vaikų amžiaus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, teismas laiko, jog tikslinga nustatyti, kad vaikų grąžinimo laikas namo turi būti ankstinamas, tačiau grąžinant vaikus po susitikimų savaitgaliai teismo nuomone yra pakankama vaikus grąžinti iki 19:00 val. Atsakovė taip pat prašo nenustatyti, jog vaikų gimimo dieną negali būti ribojama kito tėvo galimybė pasveikinti vaikus gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog sąvokos pasveikinti vaikus, bendrauti, perduoti dovanas yra neapibrėžtos ir gali kilti kliūčių vykdant tokį teismo sprendimą. Įvertinus šalių elgesį proceso metu, taip pat šalių konfliktiškus santykius, teismas, siekiant išvengti tėvų ginčų ir nesutarimų, kurie daro neigiamą įtaką ir poveikį vaikams, nurodo, jog vaikų gimimo dieną negali būti ribojama tėvo ar motinos teisė telefonu pasveikinti vaikų su gimtadieniu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, tikslinga nustatyti, jog ieškovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimant vaikus nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 19:00 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą; vaikų gimtadienius - tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena - nuo 10:00 val. iki 20:00 val., jei darbo diena - nuo 17:30 val. iki 20:00 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu: 2015 metais — su atsakove, 2016 m. - su ieškovu ir t.t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaikus gimtadienio proga telefonu.

Tarp šalių kyla ginčas dėl 2015-01-07 ieškinio reikalavimų patikslinimo 2.1 punkte numatyto susitikimų perkėlimo ir 2.5 punkto. Ieškovas prašydamas nustatyti neįvykusių pasimatymų dienų kompensavimą nurodo, jog iki šiol vaikų ir tėvo neįvykusių susitikimų priežastimi buvo ne tik jo prašymai perkelti susitikimus, bet jie neįvykdavo ir dėl atsakovės valios. Ieškovo nuomone, siekiant užtikrinti maksimalią skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, eliminuoti atsakovei galimybę kliudyti tėvui bendrauti su vaikais, turėtų būti siekiama, kad neįvykę ieškovo susitikimai su vaikais būtų perkelti ir taip sudarytos sąlygos tėvui vykdyti savo pareigą auklėti vaikus, bei užtikrintas nuolatinis tėvo bendravimas su vaikais. Atsakovės įsitikinimu, dienų perkėlimas nesiderina su vaikų poreikiais, jų gyvenimo stabilumu ir vaikams įprasto gyvenimo ritmo užtikrinimu. Galimybė perkelti susitikimų (pasimatymų) laiką sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius dvynukus P. J. ir A. J.. Interesų derinimo procese (t.y. tėvo teisės bendrauti su vaikais ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos) geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvo pastangų (t.y. pastangų derinti savo darbo grafiką), įgyvendinant savo kaip tėvo teises bei pareigas, bendraujant su vaikais pagal nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Teismo posėdžiuose išklausius šalių paaiškinimus, teismas nesutinka, su ieškovo reikalavimu perkelti neįvykusius susitikimus, tėvams negalint susitikti. Bendravimo tvarka nustatoma šalių reikalavimu, todėl šalys turi laikytis šios tvarkos, jeigu nesusitaria kitaip. Sprendimo priėmimo metu vaikai yra maži, tėvo siūlomas bendravimo tvarkos keitimas nesiderina su vaikų poreikiais turėti pastovų gyvenimo ritmą, jų gyvenimo stabilumu, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos. Teismui priėmus sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo jis tampa privalomai vykdytinu dokumentu, todėl tai eliminuoja ieškovo būgštavimus, jog susitikimai su vaikais gali neįvykti dėl atsakovės kaltės. Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui su vaikais yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga, jis neturi teisės kliudyti vaikams bendrauti su tėvu. Nagrinėjamu atveju, motina turi imtis visų įmanomų priemonių, jog vaikų bendravimas su tėvu įvyktų, todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Be to atsižvelgiant į ieškovo nurodytus motyvus dėl jo darbo pobūdžio pasimatymai su vaikais nustatyti tik savaitgaliais. Pažymėtina, jog tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, jog teismas nenustato neįvykusių susitikimų su vaikais perkėlimų, siekiant sudaryti tėvui galimybę kiek galint daugiau bendrauti su vaikais, taip pat įvertinus tai, jog nustatoma tėvo bendravimo tvarka su kiekvienu iš vaiku atskirai, bei eksperto pateiktas byloje išvadas, kad vaikai gali su tėvu susitikinėti ir po vieną, teismas sutinka su atsakovės priešieškinio 8 punktu.

Teismas taip pat pripažįsta perteklinėmis ieškovo siūlomas nuostatas, numatytas 2015-01-07 ieškinio reikalavimų patikslinimo 2.9; 2.12; 2.13; 2.8 punktuose (ieškovo informavimo apie vaikų gyvenimo įvykius, reguliariai teikti išsamią informaciją vaikams susirgus apie ligos eigą, taikomus gydymo metodus, galinčias kilti sveikatos problemas kai tėvas pats turi domėtis vaikų gyvenimu, atsakovės įpareigojimo esminius sprendimus dėl vaikų priimti abipusius su ieškovu sutarimu, informacijos apibrėžti bendravimo tvarkos klausimų sprendimo tarp tėvų formą ir pan.) nes tai jau yra įtvirtintas įstatymuose, reglamentuojančiuose tėvų pareigas vaikų atžvilgiu, todėl nustatyti tokių įpareigojimų teismo sprendimu nėra būtinybės. Dėl 2.8 punkto teismas nurodo, jog šalims geranoriškai susitarus jie gali susitarti ir dėl dažnesnio ar ilgesnio bendravimo su vaikais laiko, tačiau patys vaikai dar yra per maži spręsti dėl ilgesnio ar dažnesnio bendravimo su tėvu. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms ši tvarka gali būti keičiama.

Teismas nesutinka su ieškovo reikalavimais išdėstytais 2.10 ir 2.11 punktuose ir atsakovės priešieškinyje 10 p. išdėstytu reikalavimu. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtinta, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, nurodė, jog vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą tampa perteklinis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovo reikalavimai numatyti 2.10 ir 2.11 punktuose ir atsakovės priešieškinio 10 punkte atmestini.

Atsakovė taip pat prašo nustatyti, jog ieškovas privalo su ja derinti atostogų su vaikais vietą. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas ir ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus. Šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių taisyklių, kurios pateisintų šios teisės ribojimą, todėl teismas šio atsakovės reikalavimo netenkina.

Kadangi tarp šalių nekyla ginčas dėl kitos bendravimo tvarkos nustatymo (ieškovo galutiniame 2015-01-07 ieškinio reikalavimų patikslinime 2.4 iš dalies, 2.6, punktuose, o atsakovės patikslintame priešieškinyje 5 iš dalies, 6, 7, 9 p.) (b.t. IV, b.l. 48; 137), teismas šių punktų atskirai neanalizuoja.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais, joje padarius minėtus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaikų interesus ir užtikrins tėvo bendravimą su vaikais (CK 3.175 str.2d.).

Dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimų

Tretysis asmuo nepilnamečių vaikų močiutė I. J. 2014-10-03 kreipėsi į teismą su savarankiškais reikalavimais atsakovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiai vaikaičiais tvarkos nustatymo. Nurodo, jog su vaikaičiais bendrauja tik sūnaus bendravimo su vaikais laiku, kuris yra ir taip trumpas. Atsižvelgdama į Vaikų teisių apsaugos tarnybos siūlymą prašo nustatyti tokią, jos I. J., bendravimo su vaikaičiais P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (o negalint bet kuriam iš tėvų - M. J. ar V. S. - antrąjį arba ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 17:30 val. iki šeštadienio 14:30 val. nepertraukiamai tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

2. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10:00 val. iki 20:30 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikai metu.

3. Tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų pakeisti dabartinę vaikų gyvenamąją vietą į kitą, esančią už Klaipėdos rajono ribų (esančią Lietuvos Respublikos ribose/užsienio valstybėje), įpareigoti atsakovę V. S. iš anksto raštu suderinti jos bendravimo su vaikaičiais tvarką tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuolatinis jos ir vaikaičių bendravimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tretysis asmuo I. J. 2014 08 19 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybą su prašymu tarpininkauti nustatant jai papildomą bendravimo su vaikaičiais laiką (b.t. III, b.l. 22). 2014 09 09 raštu Nr. (24.50).VT4-1507) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakyme I. J. nurodė, kad „skyrius neturi duomenų, jog vaikų bendravimas su tėvu ar artimais giminaičiais kenktų vaikų interesams, todėl esant ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, siūlo keisti šiuo metu vykdomą minimalią bendravimo su vaikais tvarką, kuri labiau atitiktų vaikų interesus, t.y. teisę maksimaliai bendrauti su tėvu ir močiute. Vaikų bendravimas su artimais giminaičiais turėtų vykti tuo pačiu laiku, skirtu bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, todėl esant minimaliai bendravimo su vaikais tvarkai, pažeidžiama ne tik vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu bet ir sumažėja galimybė vaikams bendrauti su močiute." Vadovaujantis išskirtinai vaikų interesais bei LR 3.176 str. 1 d. skyrius įpareigojo V. S. sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais (vaikų močiute), o tais atvejais, kai tėvas išvyksta į komandiruotes ir negali susitikti su vaikais, pagal šiuo metu vykdomą bendravimo tvarką, vaikų P. ir A. mama I. S. turi sudaryti sąlygas vaikams tuo metu bendrauti su savo močiute I. J. (b.t.III, b.l. 23-24). Atsakovė su trečiojo asmens ieškiniu nesutinka, bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tretysis asmuo niekada nesikreipė į ją dėl bendravimo su anūkais ir jinai niekada nedraudė I. J. su jais bendrauti. Be to, kiek jai žinoma iš vaikų pasakojimų su močiute jie susitinka bendravimu su tėčiu metu. Atsakovė nurodo, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai gavę I. J. prašymą dėl bendravimo su anūkais į ją nesikreipė ir pateikdami atsakymą neklausė jos nuomonės dėl bendravimo su anūkais tvarkos ar galimybių, taip pat nesiaiškino ar V. S. neleidžia močiutei susitikti su anūkais. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė V. S. duodama išvadą byloje nurodė, jog teikiant šį atsakymą trečiajam asmeniui jis buvo surašytas vadovaujantis trečiojo asmens ir jos sūnaus M. J. paaiškinimais, iš atsakovės V. S. paaiškinimas nebuvo paimtas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, jog su 2014 09 09 raštu Nr. (24.50).VT4-1507) adresuotu I. J., kuriame yra išdėstytas ir įpareigojimas V. S., ji būtų supažindinta arba šis raštas būtų jai išsiųstas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ir pati I. J. paaiškino teismui, jog į V. S. dėl bendravimo su anūkais nesikreipė, nes buvo tikra, kad pasimatyti su anūkais negalės. Tokias išvadas ji padarė įvertinusi tai, jog jos sūnui M. J. susitikti su vaikais yra leidžiama labai mažai ir dėl neįvykusių susitikimų perkėlimo visada kyla ginčas.

Civilinio kodekso 3.176 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus neįrodė, jog atsakovė V. S. draudžia arba nesuteikia jai, o ne jos sūnui, galimybės matytis su anūkais.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, taip pat iš byloje dalyvaujančių asmenų elgesio bylos nagrinėjimo procese, teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikų močiutė prašo nustatyti bendravimo su anūkais laiką būtent tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu, o tarp tėvų kyla ginčas dėl vaikų bendravimo su tėvu laiko ir tvarkos, teismas nagrinėja trečiojo asmens ieškinį. Be to atsakovė nesutikdama su pareikštu ieškiniu tuo pačiu pateikia savo siūlomą močiutės bendravimo su vaikais tvarkos variantą. Ji nurodo, jog vaikų močiutė I. J. yra 70 metų amžiaus moteris turinti sveikatos problemų, todėl prašo nustatyti, jog tretysis asmuo su vaikaičiais gali bendrauti tik dalyvaujant M. J.. Pažymėtina, jog tretysis asmuo savo ieškinyje nurodo, jog prašo nustatyti jos bendravimo su vaikais tvarką tėvo M. J. bendravimo su vaikaičiais metu, o ne savarankiškai ir pilnaverčiai rūpintis vaikaičiais nedalyvaujant tėvui M. J.. Iš byloje pateiktos 2014-11-03 gydytojo pažymos apie I. J. sveikatą (b.t. III, b.l.191), nustatyta, jog I. J. dirbti gali. I. J. turi licenziją verstis medicinos praktika pagal urologo profesinę kvalifikaciją (b.t. III, b.l. 194-195). 2014-11-03 duomenys iš medicinos centro (duomenys neskelbtini) patvirtina jog I. J. nuo 1999 metų iki dabar dirba medicinos centre (duomenys neskelbtini) gydytoja urologe – seksopatologe (b.t. III, b.l. 192). Tretysis asmuo byloje pateikia paaiškinimus, jog serga arterine hipertenzija – padidinto kraujospūdžio liga, hipertenzinė kardiopatija, širdies liga, lėtiniu klausos nervo uždegimas, tačiau klausa kompensuota klausos aparatu, osteochoroze, dėl autoimuninio tiroidito t.y. skydliaukės uždegimo apie kurį nurodo atsakovė gydymas yra nutrauktas, stebima laboratorinė, echoskopinė bei klinikinė remisija (b.t. III, b.l. 193). Byloje atsakovė pateikė teismo medicinos specialisto išvada Nr.0130/14 apie I. J. sveikatą pagal medicinos dokumentus, kurioje nurodoma, jog dėl nurodytų lėtinių ligų paūmėjimų I. J. neturėtų galimybės viena tinkamai ir pilnaverčiai pasirūpinti penkerių metų amžiaus vaikais dvynukais B.t. IV, b.l. 68-75). Pažymėtina, jog medicinos specialistas P. P. išvadą pateikė realiai neapžiūrėjęs ir neištyręs I. J., o tik vadovaudamasis 2014-11-03 UAB „Mano šeimos gydytojas“ medicininio pažymėjimo forma Br.046/a, todėl pateiktoje išvadoje pateiktos išvados vertintinos kritiškai. Byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, jog I. J. gali dirbti, ji dirba pagal specialybę, gydytoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, 2013 m. vidutyje yra baigusi D. K. sveikatos mokyklos kursą (b.t. IV, b.l. 113), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog I. J. dėl savo sveikatos stovio negali bendrauti su anūkais ar jais pasirūpinti. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog vaikų bendravimas su jų močiute I. J. kenktų ar prieštarautų vaikų interesams.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas neturi pagrindo netenkinti trečiojo asmens I. J. ieškinio 1 ir 2 punkte išdėstytų reikalavimų.

I. J. ieškinyje taip pat prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią su ja iš anksto raštu būtų derinami vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimai (t.y. nesuderinus naujos bendravimo tvarkos nebūtų galimybės keisti gyvenamosios vietos).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str. l d. numato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, jog vaikų tėvų (mamos ir tėvo) ir kitų artimųjų giminaičių (senelių, brolių, seserų ir pan.) valdžios turinys vaikams, teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu iš esmės skiriasi. Kaip jau buvo minėta, tik vaikų tėvai turi teisę spręsti esminius su vaiko gyvenimu, auklėjimu bei ugdymu susijusius klausimus (t.y. ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus). Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra tik vaikų tėvų tarpusavio susitarimo klausimas (LR CK 3.169 str, l d.), kuris turi būti sprendžiamas įgyvendinant tėvų valdžios lygybės principą (LR CK 3.156 str.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta trečiojo asmens 3 punkte išdėstytas reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. l d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas teikia išlaikymą vaikam, ginčas dėl išlaikymo dydžio nekilo, teismas vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d. nepriteisia šio žyminio mokesčio iš ieškovo valstybės naudai.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,70 Eur žyminis mokestis (b.t. I, b.l. 10); Ieškovas byloje taip pat turėjo 3338,43 Eur išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti, iš viso 3380,13 Eur (Teisinės paslaugos nuo 2013- m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. 1210 Lt (350,44 EUR) (b.t. I, b.l. 71-73). Teisinės paslaugos 2013 m. gruodžio 1 d. 2013 m. gruodžio 31 d. 605 Lt (175,22 EUR) (b.t. I, b.l. 74-76) teisinės paslaugos 2014-02-01 iki 2014 m. vasario 28 d. 2783,00 Lt (806,01 EUR) (b.t. I, b.l. 77-79). Už procesinių dokumentų analizavimą, konsultacijas, atsiliepimo į atsakovės V. S. priešieškinį byloje ruošimą 2420 Lt (700,88 Eur) (b.t. III, b.l. 58-59), už atstovavimą civilinėje byloje 2420 Lt (700,88 Eur) (b.t. IV, b.l. 38-39) 2015-02-02 kvitas už teisines konsultacijas, atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme 605 Eur (b.t. V, b.l. 98-99). Ieškovas pareiškė iš esmės vieną reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuris susidėjo iš 13 punktų. Įvertinus priimtą procesinį sprendimą teismas daro išvadą, jog byloje yra patenkinti 38 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1284,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 42 Eur žyminio mokesčio ir advokato išlaidos 210,26 Eur (b.t. III, b.l. 196-197), viso 252,26 Eur. Kadangi trečiojo asmens ieškinys susidėjo iš vieno reikalavimo, susidedančio iš trijų punktų, iš kurių vienas buvo netenkintas teismas daro išvadą, kad patenkinta 67 procentai trečiojo asmens reikalavimų, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės yra priteisiama 83,24 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės patirtas išlaidas byloje sudaro žyminis mokestis 42 Eur (b.t. II, b.l. 141) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti 5959,53 Eur (b.t. V, b.l. 100-111), bei 19,56 Eur už kopijų byloje darymą (b.t. II, b.l. 132), viso 6021,09 Eur. Iš advokatės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, jog už atsiliepimo į trečiojo asmens I. J. ieškinį paruošimą atsakovė sumokėjo 475,70 Eur (b.t. V, b.l. 105). Kadangi sąskaitose nėra išskirta kokias dar išlaidas atsakovė turėjo advokatui ir kurios yra susijusios su trečiojo asmens ieškinio pateikimu, teismas laiko, jog atsakovės išlaidos advokatui susijusios su trečiojo asmens pareikštu ieškiniu yra 475,70 Eur., o išlaidos susijusios su ieškovo ieškiniu yra 5483,83 Eur. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, su 4 savarankiškus reikalavimus iš kurių vienas bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas susidėjo iš 8 punktų. Kadangi buvo tenkinti du atsakovės reikalavimai, t.y. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atmestas reikalavimas įpareigoti ieškovą pervesti sukauptas lėšas ir toliau jas mokėti į vaikų sąskaitas ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas laiko, jog yra patenkinta 50 procentų atsakovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš ieškovo atsakovei priteistina 2741,91 Eur, o iš trečiojo asmens 156,98 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 144 str. 1 d., CK 3.65 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. J. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės V. S. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. S., a.k, (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui po 217,21 EUR (du šimtus septyniolika Eur dvidešimt vieną ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki dukros P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės tvarkys motina V. S., a,k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią ieškovo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimant vaikus nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 19:00 val. nepertraukiamai, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaikų amžių) ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį, t.y. tokiu būdu pirmuoju savaitgaliu laikomos dienos: 2015 m. vasario 6 — 8 d., 2015 m. kovo 6 - 8 d., 2015 m. balandžio 3 - 5 d. ir t.t.; Jei tą dieną vaikai lanko būrelius, užsiėmimus, M. J. turi nuvežti vaikus į iš anksto suderintų renginių, susitikimų, būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose;

2) Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą;

3) Vaikų gimtadienius - tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena - nuo 10:00 val. iki 20:00 val., jei darbo diena - nuo 17:30 val. iki 20:00 val.) tėvai su vaikais praleidžia rotacijos principu: 2015 metais — su atsakove, 2016 m. - su ieškovu ir t.t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių telefonu pasveikinti vaikus gimtadienio proga;

4) Iki vaikams sukaks 12 metų, vaikai su ieškovu bendrauja pusę ieškovo kasmetinių atostogų, bet nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės, o nuo 12 metų - nemažiau kaip 14 dienų iš eilės, ieškovo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinat po atostogų į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ieškovas įpareigojamas informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki ieškovo atostogų pradžios. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, papildomai ieškovas bendraus su vaikais po 3 dienas nepertraukiamai vaikų rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai — vaikų žiemos atostogų metu;

5) Jei prieš pasiimant vaiką, vienas iš vaikų susirgo, M. J. pasiima tik vieną, t.y. nesergantį vaiką. Jei serga abu vaikai, M. J. paliekama teisė spręsti, imti vaikus ir jais rūpintis arba ne.

6) Jeigu ieškovui pasiėmus vaikus jis netikėtai gautų iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturėtų galimybės aptartu laiku pasiimti vaikus, ieškovas įpareigotinas grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą atsakovei. Jei vaikai ieškovo bendravimo su vaikais metu patirtų traumą ar susirgtų, ieškovas įpareigotinas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti atsakovę ir netrukdyti jai aplankyti vaikus.

7) V. S. turi teisę savo ir vaikų atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ne ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu (elektroniniu paštu) informavusi M. J..

Trečiojo asmens I. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią I. J., bendravimo su vaikaičiais P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:30 val. iki šeštadienio 14:30 val. nepertraukiamai tėvo M. J. bendravimo su vaikais metu.

2. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10:00 val. iki 20:00 val. tėvo M. J. bendravimo su vaikai metu.

Kitoje dalyje ieškovo patikslinto ieškinio netenkinti.

Kitoje dalyje trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus ieškinio netenkinti.

Kitoje dalyje atsakovės patikslinto priešieškinio netenkinti.

Ieškovui priteisti iš atsakovės 1284,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti 83,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovo priteisti 2741,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš trečiojo asmens priteisti 156,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.