- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-237-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18118-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. Ž.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22274-944/2013 pagal K. P. ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. Ž., trečiajam asmeniui notarei R. A. dėl neatlygintinio nuosavybės grąžinimo, restitucijos taikymo, sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais nuo surašymo momento ab initio, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
K. P. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Kaišiadorių rajono DŽDT Vykdomojo komiteto liaudies švietimo skyriaus 1959 m. birželio 30 d. Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros notarės S. B. patvirtintą namų mainų sutartį, rejestro Nr. 744, pripažįstant negaliojančia nuo surašymo momento ab initio, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojo J. Y. 1997 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 04-1467, pripažįstant negaliojančiu nuo parašymo momento ab initio, panaikinti Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. A. 1997 m. gegužės 20 d. tvirtintą dovanojimo sutartį Nr. 1-2162, pripažįstant negaliojančia nuo surašymo momento ab initio, įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti teisinę registraciją N. Č., M. Ž. į ginčo statinius teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai, taikyti abipusę restituciją, neatlygintinai atiduodant K. P. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o M. Ž. neatlygintinai atiduodant gyvenamąjį namą su priklausiniu (duomenys neskelbtini), įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybę apiforminti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybe neatlygintinai atstatyti K. P. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą išviešinti nuosavybę K. P. vardu, teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai, iškeldinti M. Ž. ir kitus asmenis iš užimtų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), įsigaliojus teismo sprendimui, pavedant iškeldinimą K. P. pasirinktam antstoliui, priteisti 1 500 000 Lt patirtos neturtinės žalos K. P. solidariai atlyginti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti K. P. ieškinį ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Sprendė, kad esminis ieškinio reikalavimas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. P. tėvui priklausiusius statinius, t. y. reikalavimai, kuriais K. P. prašo taikyti abipusę restituciją ir neatlygintinai atiduoti jam ginčo pastatus, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą neatlygintinai atkurti K. P. nuosavybės teises į ginčo pastatus. Kitus reikalavimus – pripažinti negaliojančiomis sutartis, iškeldinti atsakovę M. Ž. laikė išvestiniais ir priklausomais nuo reikalavimo atkurti nuosavybės teises į ginčo statinius. Padarė išvadą, kad pirmiausia turi būti nustatyta, ar K. P. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o tik po to turėtų būti sprendžiami reikalavimai dėl sutarčių nuginčijimo ir iškeldinimo asmenų iš ginčo pastatų. Pažymėjo, kad ginčijami administraciniai aktai ir viešojo administravimo subjektų veiksmai/neveikimas lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, todėl vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažino administracinius teisinius santykius, taip pat laikė, kad aplinkybė, jog susiklostę santykiai buvo modifikuoti sudarytomis sutartimis, nepakeičia administracinio teisinio santykio dominavimo šioje byloje. Konstatavo, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Išaiškino, kad K. P. turi teisę savo teises ginti kreipdamas į Kauno apygardos administracinį teismą. Sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti reiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš atsakovų buveinės vietą, todėl jis nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu K. P. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai nesilaikyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsnių, LR Konstitucijos 5, 23, 25, 29, 30 straipsnių, 31 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesivadovauta CK 1.2, 1.5, 5.1, 5,2, 5.51, 5.67, 6.6 straipsnių, CPK 2 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis Lietuvos valstybę aktyviai ginti K. P. paveldėtą nuosavybę.
Pripažinus, kad visi K. P. reikalavimai atsakovėms yra kilę iš istorinių civilinių teisinių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir jo tėvo – K. P., P., K. P. nekonkrečiai nurodyta patikslinti jo ryšį su ginčijamos nuosavybės savininku – K. P., P.
Nė vienas K. P. civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas neišskirtas į atskirą bylą, nors kiekvienas iš jų gali būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje ir sukelti atsakovėms konkrečias civilines teisines pasekmes.
Nevertinta, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiamas atsakovėms, atsakančioms už savo juridinio asmens teisių neturinčius padalinius, veikiančius Kaune, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui.
Nenurodytas nė vienas teisinis motyvas, kodėl K. P. civilinio pobūdžio reikalavimai atsakovėms nespręstini Kauno apylinkės teisme, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, nė vienas ieškinio pagrindo ir dalyko trūkumas. Jei ieškinys yra su trūkumais, nesuteikta galimybė juos pašalinti (CPK 115 str.).
Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti K. P. ieškinį dėl jo neteismingumo bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esminis K. P. ieškinio reikalavimas yra atkurti jam nuosavybės teises į ginčo statinius. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių. K. P. reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybe neatlygintinai atstatyti K. P. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatus (unikalūs (duomenys neskelbtini)) kildinamas iš administracinių teisinių santykių, nes jis grindžiamas viešojo administravimo subjekto neveikimu, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vilkinimu išnagrinėti 1991 m. gruodžio 16 d. pretenziją dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius atkūrimo. Kiti reikalavimai – dėl namų mainų, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, iškeldinimo, neturtinės žalos priteisimo – civilinio teisinio pobūdžio. Šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Namų mainų, dovanojimo sandorių neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o neteisėtu nuosavybės atsiradimo pagrindu – neteisėtu gyvenamojo namo ir kitų pastatų nusavinimu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais nagrinėjamoje byloje pripažintini administraciniai teisiniai santykiai, lemiantys ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvius teisinius padarinius gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju K. P. ieškinį pareiškė pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles, dėl to kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai apie netinkamai ginamą jo teisę į paveldėtą nuosavybę.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nustačius, kad nors byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais nagrinėjamoje byloje pripažinus administracinius teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismui pritarus apylinkės teismo išvadai apie ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, detaliau nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių K. P. civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismingas Kauno apylinkės teismui, nes atsakovės atsako už savo juridinio asmens teisių neturinčius padalinius, veikiančius Kaune. Pagal CPK 29 straipsnį juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kadangi nei Kaišiadorių rajono savivaldybės, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurių K. P. reikalauja priteisti 1 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, buveinės nėra registruotos Kaune, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl nesuteiktos galimybės pašalinti ieškinio trūkumus. Kadangi ieškinys yra teismingas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo K. P. taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Jau minėta, kad civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai laikytini išvestiniais iš K. P. reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius atkūrimo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį.