Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Mikšys, sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovui Kazimierui J. J., atsakovės atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl neatitinkančių tikrovės, garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal Kazimiero J. J. ieškinį atsakovei A. V., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24str.1d. numatyta, kad „ asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą“. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė A. V. 2004 metais rašė į Raseinių rajono savivaldybę dėl gautos piniginės kompensacijos už pasipriešinimo kovų metu žuvusį tėvą ir tame laiške, aprašant šeimos gyvenimą, buvo nurodyta tokie faktai: „ tačiau sugrįžome į Lietuvą 1957 metais...“, „... mano brolis vos tik prigriebdavo ją vieną, sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji viena prieis prie vežimo, bet jis jau bus tuščias, nes jis mokąs padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“, „ ... jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių J., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie buvo sušaudyti, sūnus...“, „ paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“.( b.l.5-6)Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teismui pateikė raštą, rastą po atsakovės motinos mirties, gautą iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, kuriame nurodyta: „ ... J. K., J., gim. (duomenys neskelbtini)...“, „ ... Iš Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“(b.l.115).Ieškovas K.J. J. nurodė, jog visos šios žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą. Pažymėtina, kad garbė- tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį. Orumas yra asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse, tačiau tai nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, šį vertinimą lemia visuomeninis vertinimas, tai yra visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami.Iš ieškovo aiškinimo bei byloje esančios atsakovės A. V. darbo knygelės išrašo matosi, kad J. šeima 1957 metais iš tremties Sibire sugrįžusi dar nebuvo, J. šeima pagal ieškovą iš tremties sugrįžo tik 1958 metais,be to ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta atsakovės atstovo teismui pateiktoje pažymoje.(b.l.115) Tačiau akivaizdu, kad dėl šių neteisingų atsakovės Raseinių rajono savivaldybei nurodytų žinių bei atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje esančių duomenų nenukentėjo ir negalėjo nukentėti nei teigiamas ieškovo K. J. J. asmens socialinis vertinimas, nei gera nuomonė apie ieškovą visuomenės akyse ( ieškovui susidaręs įspūdis, jog įvairių instuticijų atstovams atrodė, jog ieškovas meluoja, nurodydamas, kad ieškovo šeima iš tremties grįžo 1958 metais, yra tik subjektyvus ieškovo vertinimas), todėl ieškinio dalis, kurioje ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą teiginius, išdėstytus sakiniuose „..tačiau sugrįžome į Lietuvą 1957 metais...“, „...Iš Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, „... J. K., J. gim. (duomenys neskelbtini)...“ atmestina. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje teismui (b.l.115) tekstas nėra rašytas A. V.( tai teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovas),šią pažymą surašė nenustatytas asmuo ir ją galimai pasirašė 1991-03-19 jau mirusi ieškovo ir atsakovės motina, todėl ieškinio dalis, kurioje ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą teiginius „ J. K., J. gim. (duomenys neskelbtini)...“, „...Iš Sibiro grįžome 1957 m. mėnesio neprisimename...“, esančius šioje pažymoje, atmestina vien dėl šių nustatytų aplinkybių, tai yra šių žinių atsakovė nepaskleidė.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. J. J. paaiškino, jog tarp jo ir motinos buvo susiformavę artimi, šilti tarpusavio santykiai, todėl atsakovės A. V. rašytame laiške Raseinių rajono savivaldybėje sakiniuose, esantys teiginiai „... mano brolis vos tik prigriebdavo ją vieną, sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji prieis prie vežimo, bet jis jau bus tuščias, nes jis mokąs padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“ bei „... paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.Iš atsakovės rašyto laiško turinio akivaizdu, jog šiuose teiginiuose kalbama apie Kazimierą J. J., nes bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad atsakovė turi tik vieną brolį, be to laiške įvardinti ieškovo vardas ir pavardė. Ieškovas nurodė, kad jis niekuomet nereikalavo iš motinos turto, jai negrasino, niekuomet nenorėjo išsižadėti savo mamos ir yra jai dėkingas, kad, esant vargingoms gyvenimo sąlygoms, atidavė ieškovą į globos namus. Be to ieškovo mama visą turtą paliko visą turtą po mirties K.J. J..Atsakovės atstovas pripažino, kad Raseinių rajono savivaldybei rašytame laiške atsakovė pateikė šias žinias, tačiau A. V. tokias žinias savivaldybei pateikė vadovaudamasi motinos pasakojimu. Teismas daro išvadą, kad atsakovės paskleistos žinios apie ieškovo ir motinos tarpusavio santykius neatitinka tikrovės, tai yra atsakovė neįrodė žinių tikrumo. Visuomenėje nusistovėjusios normos, kad vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai grindžiami tarpusavio meile, pagarba, todėl laikytina, kad atsakovės paskleistos šios žinios žemina K.J. J. garbę ir orumą ir todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. J. J. paaiškino, kad niekuomet nebuvo įvaikintas, vaikystėje vieni žmonės, kurių pavardė ne J., buvo tik išreiškę norą ieškovę įvaikinti, todėl atsakovės rašytame laiške Raseinių rajono sakinyje, esantis teiginys „.. jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių J., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie buvo sušaudyti, sūnus..“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą įvaikino Jociai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog paskleistoji tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovą žemina jo garbę ir orumą, nes dėl tokios paskleistos žinios visuomenei gali susidaryti nuomonė, kad ieškovas, siekdamas kokios tai naudos, savanoriškai išsižada savo šeimos, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.1d. nurodyta, kad „ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais“. Iš byloje esančios medžiagos, kad atsakovei A. V. paskleidus tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą žeminančias žinias tiek Raseinių rajono savivaldybės pareigūnams, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tiek Pasipriešinimo ( rezistentų) teisių komisijai pablogėjo ieškovo K.J. J. reputacija, ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovui 250 Lt. Teismo nuomone priteistoji pinigų suma ir atsakovė pajėgi sumokėti ieškovui 250 Lt, nes iš byloje esančios medžiagos matosi, jog A. V. per aštuonis 2011 m. mėnesius išmokėta įvairių išmokų sumoje 7841,52 Lt.(b.l.85-86)Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos- 250 Lt- nuo šio reikalavimo pateikimo teisme, tai yra nuo 2011-11-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovas K. J. J. patyrė 1019,81 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 207 Lt žyminio mokesčio ir 812,81 Lt kelionės išlaidos, patirto išlaidos dėl užklausų į archyvus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės A. V. ieškovui K. J. J. iš dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 800 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str., 6.250 str., 6.210 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str.,269-270 str., teismas,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais K. J. J. garbę ir orumą teiginius, išdėstytus šiuose sakiniuose: „ ... mano brolis vos tik prigriebdavo ją vieną, sugebėdavo pareikalauti turto ir nieko nepešęs grasino jai, jog ji prieis prie vežimo, bet jis jau bus tuščias, nes jis mokąs padaryti ir be jos, kaip tarė, taip padarė...“; „... jis net sugebėjo pasidaryti kažkokių J., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie buvo sušaudyti, sūnus...“; „ paskelbė mamai, kad ji yra jam ne motina, kad ji yra svetima boba...“. Įpareigoti A. V., per 20 dienų po įsiteisėjimo teismo sprendimo, išsiųsti K. J. J., Pasipriešinimo dalyvių ( rezistentų) teisių komisijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui paneigimus, nurodant paneigime, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina K. J. J. garbę ir orumą. Priteisti iš A. V.,a.k(duomenys neskelbtini) K. J. J.,a.k(duomenys neskelbtini) 250 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusiose dalyse ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.