Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3139-1118/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (teisinių paslaugų sutartis) priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 26 d. ieškovė UAB „Besmegeniai“ (sutarties sudarymo metu – L. P. individuali įmonė „Kompiuterinis langas“) ir atsakovas sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.; nustatyta buto nuomos kaina 100 Eur su PVM, mokama kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos; sutartas 0,02 proc. delspinigių dydis nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną.

18. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartį Nr. 2019/04/30-1 dėl to paties buto ir nustatė nuomos terminą nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už tą patį 100 Eur mokestį su PVM, mokamą kas mėnesį; sutartas 0,2 proc. delspinigių dydis nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. 2019 m. spalio 31 d. pasibaigus sutarties galiojimui, šalių susitarimu sutartis pratęsta iki 2020 m. balandžio 30 d.

19. Nustatyta, kad pasibaigus pratęstai sutarčiai, atsakovas ieškovei patalpų neperdavė. 2020 m. gegužės 5 d. surašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas su skaitiklių parodymais.

20. Į bylą pateiktos ieškovės išrašytos sąskaitos: 2019-11-29 Nr. BESM2019255 (100 Eur), 2019-12-12 Nr. SANKOMP2019/02-1 (55 Eur), 2019-12-31 Nr. BESM201916 (100 Eur), 2020-01-31 Nr. BESM202023 (129,77 Eur), 2020-02-28 Nr. BESM202047 (135,24 Eur), 2020-03-31 Nr. BESM202054 (100 Eur), 2020-04-30 Nr. BESM202080 (20,06 Eur). Į bylą pateiktos 2020-04-30 delspinigių sąskaita (27,24 Eur), 2020-05-18 delspinigių sąskaita (16,35 Eur), 2020 m. gegužės 18 d. neapmokėtų skolų suvestinė, iš kurios nustatyta, jog atsakovas liko skolingas ieškovei 519,91 Eur sumą.

21. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 15624, pagal kurią buvo tiekiamos paslaugos atsakovo išnuomotoms patalpoms. Ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui elektroninių ryšių paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse buvo numatyta, kad klientui neatsiskaičius Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka, klientas moka 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Taisyklių 43 punktas). 2016 m. rugpjūčio 25 d. prašymu atsakovas prašė nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. sutartį nutraukti.

22. Į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo sąskaita už rugsėjo mėnesį, kurios suma 48,97 Eur; skolos kortelė, iš kurios nustatyta, kad 2016-04-30 priskaičiuota suma 0,00 Eur, 2016-05-31 priskaičiuota suma 4,26 Eur, 2016-06-30 priskaičiuota suma 4,78 Eur, 2016-07-31 priskaičiuota suma 4,18 Eur, 2016-08-31 priskaičiuota suma 7,21 Eur, 2016-09-30 priskaičiuota suma 4,98 Eur, iš viso 25,41 Eur; 2016-06-16 mokėta suma 8,54 Eur; apskaičiuoti delspinigiai, kurių suma 35,42 Eur.

Dėl ginčo esmės

23. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo 519,91 Eur skolos už nuomą, 16,35 Eur delspinigių, 42,37 Eur skolos už televizijos paslaugas, 15,25 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 519,91 Eur skolos už nuomą ir 16,35 Eur delspinigių, paskaičiuotų 0,02 proc. norma už 180 dienų, bei reikalavimas dėl 42,37 Eur skolos už televizijos paslaugas priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatymo nustatytu terminu nepateikė, ieškovė sprendimo už akių šioje dalyje neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimo už akių šioje dalyje pagrįstumo neanalizuoja ir dėl to nepasisako.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 15,25 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 42,37 Eur skolos už televizijos paslaugas sumos, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus už 180 dienų. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl jie mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažino iki 3,81 Eur ((42,37 Eur x 0,05 proc.) x 180 d. = 3,81 Eur).

27. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

28. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

30. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų, teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

31. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo, nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai.

32. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos). Teismas pažymėjo, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus, o nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 = 73 proc.). Pasisakydamas dėl netesybų mažinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, jis turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui; ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais; delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ilgą laiką negrąžina skolos, dėl to ieškovė patiria nuostolių, nes tokių skolininkų yra ir daugiau; kiekviena nedidelė skola išauga į bendrą didelę skolą, kuri suponuoja tai, jog ieškovė patiria nuostolių bei gali pritrūkti apyvartinių lėšų, nes pati turi mokėti mokesčius ir atlyginimą darbuotojams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl patiriamų nuostolių pagrįsti, jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skirtumą tarp nuostolių ir prašomų priteisti netesybų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio ieškovės nuostolius, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis, į tai, kad prievolė iš dalis yra įvykdyta, turėjo pagrindą prašomas priteisti netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles.

35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių sumažinimo pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

36. Minėta, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės ieškinį atmetė.

37. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 17 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., numato, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje (1 dalis). Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms pareigoms (2 dalis).

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog advokatas M. K. iki (duomenys neskelbtini) ėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo pareigas ((duomenys neskelbtini) atleistas iš teisėjo pareigų savo noru). Teismas pažymėjo, kad advokatas M. K. negali atstovauti ieškovę teisme, kuriame advokatas dirbo teisėju, todėl sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato M. K. paslaugas nepriteistinos.

39. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad jos išlaidas sudarė tik procesinio dokumento projekto parengimas, o ne atstovavimo teisme išlaidos. Ieškovės vertinimu, tai, kad advokatas negali atstovauti ar sąmoningai neatstovauja teisme, kai apsiribojama tik procesinių dokumentų parengimu, yra dvi skirtingos situacijos. Ieškovė pažymėjo, jog su advokatu yra sudarytos dvi sutartys: 2020 m. vasario 24 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 2004 (kuri teikiama kartu su apeliacinius skundu) ir 2020 m. vasario 24 d. atstovavimo sutartis. Pagal teisinių paslaugų sutartį advokatas neatstovauja ieškovės Telšių apylinkės teisme iki 2021 m. sausio 17 d. Ieškovė nurodė, kad advokato išlaidos už vidinius ieškovės ir advokato santykius yra būtinos, pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.20 punktuose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.

40. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2020 m. vasario 24 d. tarp ieškovės iš advokato M. K. sudaryta atstovavimo sutartis, kuria advokatui M. K. buvo pavesta atstovauti UAB „Besmegeniai“ interesus. Teismui buvo pateikta 2020 m. gegužės 28 d. sąskaita – faktūra, išrašyta už civilinį ieškinį E. L., kurios suma 100 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikta 2020 m. vasario 24 d. tarp ieškovės ir advokato M. K. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios objektas – teisinių paslaugų teikimas (teisinis situacijų įvertinimas, teisinės konsultacijos žodžiu ir raštu, veiklos dokumentų rengimas, teismo procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas visų instancijų teismuose, raštų / atsakymų, pretenzijų regimas ir pan.).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

42. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisės gali atsirasti tuo pačiu pagrindu kaip ir atstovavimo teisinis santykis, pavyzdžiui, kai atstovavimo pagrindas yra įstatymas ar administracinis aktas, tačiau kitais atvejais santykiams su trečiaisiais asmenimis reikalingas papildomas juridinis faktas – įgaliojimas. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017).

43. CPK 56 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be kitų asmenų, gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, paties juridinio asmens darbuotojai (CPK 56 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime; trečioji šio straipsnio dalis nurodo, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atlyginimas už procesinio dokumento (ieškinio) parengimą buvo sumokėtas subjektui, negalinčiam atstovauti fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, sprendžia, jog advokatui M. K. sumokėtas atlyginimas negali būti ieškovei priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti šių išlaidų atlyginimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog iš skundžiamo ir kitų teismo procesinių sprendimų ieškovės atžvilgiu akivaizdu, kad teismas yra šališkas bei nusistatęs prieš ieškovę ir jos atstovą ir priima vienodus sprendimus, nepriteisdamas ieškovei išlaidų už procesinių dokumentų projektų rengimą, yra deklaratyvūs bei atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.