Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. R. Žičkuvienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. liepos 7 d. teisme gautas antstolės A. R. Žičkuvienės teikimas dėl A. R. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nes skolininkas šiuo metu niekur nedirba, išmokų, iš kurių yra galimas išieškojimas, negauna, skolininko vardu registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir piniginių lėšų nerasta. Baudos išieškoti nėra galimybės. Prašo teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nuteistajam A. R. apie teismo posėdį pranešta tinkami, atsiliepimo ar kito prašymo nuteistasis nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso II skyriaus nuostatomis, baudos bausmė gali būti vykdoma savanoriškai, tai yra nuteistajam ją sumokant savanoriškai per nuosprendžiu nustatytą laikotarpį, arba to neatlikus – ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, įstatymai nenumato baudos bausmės pakeitimo į areštą, kaip to prašo prokuroras.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. R. 2 400 Eur baudos bausmė buvo paskirta 2022 m. sausio 7 d., patvarkymas vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas antstolės A. R. Žičkuvienės kontorai perduoti 2022 m. balandžio 4 d. Per beveik 3 metus trunkantį priverstinio baudos išieškojimo laikotarpį buvo išieškota tik baudos dalis - 742,12 Eur. Kaip matyti iš antstolės teikimo, nuteistasis turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Nuteistasis A. R. nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto taip pat neturi, niekur nedirba, jo atžvilgiu yra ir daugiau vykdomųjų bylų (iš viso vykdomos penkios vykdomosios bylos). Nuteistasis, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus per priverstinio baudos išieškojimo laikotarpį nedėjo jokių pastangų, kad būtų sumokėta jam paskirta bauda, su antstole nebendradarbiauja, vykdymo eiga nesidomi.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad A. R. vengia mokėti baudą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis A. R. niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad A. R. negalėtų įsidarbinti dėl sveikatos problemų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis A. R. atžvilgiu iš viso yra vykdomos 5 vykdomosios bylos, išieškojimai vykdomi nuo 2020 m. Nuo 2022 m. balandžio 4 d., kai bauda buvo perduota priverstinai vykdyti antstolei, išieškota tik nedidelė baudos dalis. Nuteistasis su antstole nebendradarbiauja, prašymų išdėstyti baudos vykdymą dalimis ar baudą pakeisti viešaisiais darbais, neteikė.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl darytina išvada, kad baudos bausmės vykdymas nėra efektyvus ir baudos bausmė gali būti keičiama į kitą bausmės rūšį.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju būtų pasiekti nuteistajam paskirtą baudos bausmę pakeičiant laisvės apribojimu ir skiriant įpareigojimus. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 47, 48, 65 straipsniuose bei BPK 352, 362 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BK 48 straipsnis nustato, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę paprastai ji skiriama su intensyvia priežiūra, tačiau tai neimperatyvi norma, todėl ji nėra privaloma. Šiuo atveju nusikalstamos veikos aplinkybės ir ją padariusio asmens pavojingumas suponuoja išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė skirtina netaikant nuteistajam intensyvios priežiūros. Šiame kontekste pažymima, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495 – Žin., 2003, Nr. 38-1733) numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1), todėl neišieškota 1 657, 88 Eur (33,16 MGL) bauda atitinka 33 laisvės apribojimo dienas. Kadangi nuteistasis baudą savo noru sumokėti vengia ir nėra galimybės ją išieškoti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda keistina į laisvės apribojimo bausmę 33 (trisdešimt trims) dienoms. Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, nuteistajam A. R. skirtini šie įpareigojimai: 1) visu laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 41, 48 straipsniai).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573.

Pažymima, jog minėtu įstatymu Nr. XIV-2573 nustatyti asmenų teisinę padėtį lengvinantys pakeitimai taikomi tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Šiuo nagrinėjamu atveju nuteistojo A. R. atžvilgiu teisminis bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs, jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl laikytina, kad minėtu įstatymu nustatyti pakeitimai įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nors ir nuteistojo A. R. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 33 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės A. R. Žičkuvienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-206-1010/2022) paskirtą ir neišieškotą 33,16 MGL (1 657,88 Eur) dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimu, 1 MGL dydžio baudą prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 33 (trisdešimt trijų) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Vykdomąją bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei A. R. Žičkuvienei.

A. R. išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.