- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1780-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00540-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Baltic Research“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos plieno sistemos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje Nr. eB2-189-253/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi patenkintas kreditorių AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ prašymas atstatydinti UAB „Lexforis“ iš bankroto administratorės pareigų. 2016 m. spalio 16 d. teismo nutartimi bankroto administratore paskirta R. P. (toliau – bankroto administratorė). Kreditorės AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Nurodė, kad pareiškėjos yra trečiosios eilės kreditorės, bendrai turinčios daugiau negu pusę visų kreditorių reikalavimų į BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“. Kreditorių nuomone, bankroto administratorė nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, neužtikrina visų kreditorių interesų vienodo atstovavimo, nesiima priemonių debitinėms skoloms atgauti, neteikia informacijos, supainiojo savo asmeninius ir atstovaujamos įmonės interesus. Dėl netinkamo administratorės darbo bankroto procesas realiai yra sustojęs, bankrutavusi įmonė įtraukiama vis į naujus teisminius ginčus su kreditoriais vietoje to, kad būtų imamasi priemonių skoloms atgauti bei dengti kreditinius reikalavimus.Atsiliepime į kreditorių prašymą bankroto administratorė prašė jį atmesti. Bankroto administratorės nuomone, kreditorių prašymas yra nepagrįstas, tendencingas, neatitinkantis tikrovės, surašytas nesąžiningai manipuliuojant duomenimis bei iškraipant informaciją. Prašymas dėl administratorės atstatydinimo iš esmės identiškas ankstesniam bankroto administratorės UAB „Lexforis“ atstatydinimo prašymui, pakoreguotas pagal situaciją ir „pastiprintas“ nechronologine schema, turinčia iliustruoti administratorės asmeninius interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė kreditorių AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių prašymas grindžiamas netinkamai vykdomomis bankroto administratorės pareigomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14, 15, 16 ir 23 punktuose ir 6 dalyje.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorių nurodomame ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nedetalizuojama, kam ir kokiais terminais bankroto administratorius turi pateikti sudarytus (metinių ir tarpinių) finansinių ataskaitų rinkinius. Teismas, atsižvelgęs į ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15, 16 punktų nuostatas, taip pat į Bankroto departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintų Įmonės bankroto ataskaitų pildymo rekomendacijų nuostatas, darė išvadą, kad finansinių ataskaitų rinkiniai visų pirma turėtų būti pateikiami Bankroto departamentui. Teismas sutiko su administratorės pozicija, kad ĮBĮ nereglamentuoja termino kreditorių susirinkimui dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo sušaukti, o kreditorių nurodyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio l dalis nustato eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, bet ne bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo terminą. Teismas nustatė, kad kreditorėms buvo pateiktas bankroto administratorės sudarytas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2016 m., pateikti paaiškinimai į jų paklausimus, 2017 m. gegužės 30 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, į darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl finansinių ataskaitų už 2016 metus tvirtinimo“. Balsuodami raštu prieš finansinių ataskaitų už 2016 m. patvirtinimą, kreditorės priežasčių nenurodė, jokių pastabų dėl balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos už 2016 m. nepateikė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad kreditorės neįrodė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimo.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, konstatavo, kad bankroto administratorė pagrįstai ėmėsi veiksmų iš pradžių išanalizuoti visas PEAB SVERIGE, AB skolos susidarymo aplinkybes, išsiaiškinti skolininkės poziciją, bylinėjimosi vietą, bylinėjimosi kaštus ir kt., todėl vien tik ieškinio pareiškimo PEAB SVERIGE, AB, faktas, neįvertinus minėtų aplinkybių, būtų paviršutiniškas ir neracionalus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ypač bylos dalį, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir joje kreditorių atstovų užimtą poziciją, kad lėšos K. S. buvo mokamos pagrįstai, nes tuo metu vyko restruktūrizacija ir K. S. konsultacijos buvo naudingos ir reikalingos, darė išvadą, kad bankroto administratorė turėjo pagrindą neginčyti minėto sandorio. Teismas taip pat nurodė, kad, esant neįsiteisėjusioms nutartims dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nėra jokio teisinio pagrindo šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimas 7-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, naujai paskirta bankroto administratorė, įvertinusi neatliktų darbų apimtį, tiek 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimui, tiek vėliau teismui teikė sąmatą, dėl kurios iki šiol vyksta teisminiai ginčai, todėl sutiko su administratorės atsiliepime nurodytais argumentais, kad esant susidariusiai faktinei situacijai nėra kito būdo atstatydintos administratorės UAB „Lexforis“ neatliktiems darbams įvertinti kaip tik nustačius, už kokią sumą naujoji bankroto administratorė privalės šiuos darbus atlikti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės argumentus dėl poreikio bankroto procese naudotis advokatų paslaugomis, o pareiškėjoms nenurodžius, jog advokatams yra mokamas nepagrįstai didelis atlyginimas, nepateikus duomenų, kad kiti advokatai atstovautų įmonei už žymiai mažesnį atlyginimą nei mokamas dabar, nenustačius, kad keli advokatai dalyvautų tose pačiose bylose, nepritarė kreditorių pozicijai, kad administratorė neracionaliai naudoja įmonės lėšas ar kitaip pažeidžia kreditorių teises. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad bankroto administratorė nepažeidė pareigų, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 23 punktuose.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors kreditorės nurodo, jog bankroto administratorė neteikė prašomos informacijos apie siūlomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tačiau pačių kreditorių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad į visus jų paklausimus bankroto administratorė atsakė. Aplinkybė, kad atsakymai netenkino kreditorių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad informacija nebuvo teikiama. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors bankroto administratorė atsiliepime ir nurodė, jog 2016 m. gruodžio 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriams buvo pateikta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., kuri apėmė ir kreditorių susirinkimo pirmininkui teiktiną informaciją, o susirinkimui nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos ir nenaudojant įmonės lėšų, nebuvo ir teiktinos informacijos, tačiau su tokia administratorės pozicija teismas nesutinka. Įvertinęs ĮBĮ nuostatas, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratorei, teismas daro išvadą, kad administratorės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nevykdyti kreditorių susirinkimo valios. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad 2017 m. kovo mėnesį bankroto administratorė pateikė kreditorių susirinkimo pirmininkui informaciją ta apimtimi, kokia yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimu, todėl darė išvadą, kad šis formalus pažeidimas nesudaro pagrindo pakeisti bankroto administratorę.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių nurodytas bankroto administratorės sąsajas su UAB „Inkomlita“ ir kitu bankroto administratoriumi P. P., sutiko su administratorės atsiliepime nurodytais argumentais, kad kreditorių argumentai yra neįrodyti ir deklaratyvūs, nes UAB „Inkomlita“ reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar iki bankroto administratorės paskyrimo.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bankroto administratorė nurodė ir pagrindė, jog savo lėšomis apmokėjo būtinas išlaidas (VĮ Registrų centrui, bankams, antstolei ir kt.), kad nesustotų bankroto procesas. Kreditorės neįrodinėjo, jog bankroto administratorės turėtos išlaidos nesusijusios su bankroto administravimu. Bankroto procese administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia, todėl teismas darė išvadą, kad bankroto administratorė ĮBĮ nuostatų nepažeidė.Teismas, įvertinęs tiek kreditorių prašyme keliamus klausimus dėl bankroto administratorės netinkamo pareigų atlikimo, tiek visą bylos medžiagą, konstatavo, kad nors ir buvo nustatytas formalus bankroto administratorės veiksmų neatitikimas vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą dėl informacijos teikimo, tačiau kreditorėms tinkamais ir pakankamais įrodymais nepagrindus kitų savo teiginių, darė išvadą, kad šis formalus pažeidimas nesuponuoja teismo pareigos pakeisti bankroto administratorę.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorės AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti bankroto administratorę ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirti kitą bankroto administratorių, leisti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendžiant klausimą, iki kada bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi patvirtinti finansines ataskaitas, netaikytinas ABĮ. Bankrutuojančios įmonės finansinių ataskaitų formai bei turiniui ABĮ ir ĮBĮ nenumato specialių reikalavimų, todėl darytina išvada, jog tokios ataskaitos turi būti teikiamos ABĮ 24 straipsnyje ir 58 straipsnyje nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijas šiuo atveju atlieka kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorė neužtikrino, kad BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ finansinės ataskaitos už 2016 m. būtų laiku pateiktos Juridinių asmenų registrui. Administratorė ir toliau nesiima jokių veiksmų, kad siūlytas ataskaitų projektas būtų pataisytas pagal kreditorių pastabas ir pateiktas pakartotiniam svarstymui. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, esą kreditorės, nepritardamos pateiktam nutarimo tvirtinti finansines ataskaitas projektui, nenurodė nepritarimo priežasčių, jokių pastabų nepateikė. Priešingai, apeliantės pateikė susirašinėjimą su bankroto administratore, iš kurio matyti, kodėl apeliantės nesutiko su siūlomu nutarimu, prašė administratorės pateikti papildomą informaciją, nurodė klaidas ir kt. Apeliantės negalėjo pritarti finansinėms ataskaitoms, kuriose yra klaidų, o bankroto administratorė vengė jas ištaisyti. Bankroto administratorė taip pat neatsakė į apeliančių išsakytas pastabas, nebendradarbiavo siekiant išsiaiškinti kylančių neaiškumų priežastis.Apeliantės atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorė tik atsiliepdama į 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą prašymą teismui dėl atstatydinimo pirmą kartą pateikė informaciją bei įrodymus, kad apskritai vykdo kažkokius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš PEAB SVERIGE AB. Iki tol kreditoriams minėta informacija nebuvo teikiama. Toks bankroto administratorės neveikimas, kai sąmoningai nutylima apie atliekamus skolos išieškojimo veiksmus, laikytinas savarankišku ĮBĮ pažeidimu. Nelaikytina priimtina praktika, kad kreditoriai sužino apie bankroto administratoriaus darbą tik teismine tvarka inicijavę jo atstatydinimą.Teismo motyvai, kad bankroto administratorė negali nustatyti ankstesnio administratoriaus pereikvoto atlyginimo dydžio, yra nepagrįsti. Bankroto administratorė ne tik nesiėmė priemonių pereikvotai sumai nustatyti, bet ir nesiima jokių priemonių, kad pereikvota suma būtų išieškota. Kadangi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ banko sąskaitose piniginių lėšų vis dar pakanka bankroto administratorei patvirtinto atlyginimo išmokėjimui, ji nerodo jokio intereso atgauti kreditoriams pereikvotas lėšas. Nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada, kad trijų skirtingų advokatų kontorų samdymas yra racionalus lėšų naudojimas. Savo prašyme dėl atstatydinimo apeliantės nurodė, kad bankroto administratorė atsisako kreditoriams nurodyti advokatų kontorų samdymo priežastis. Kadangi išlaidos advokatams yra apmokamos iš esmės kreditoriams priklausančiomis lėšomis, kreditoriai yra suinteresuoti kuo racionalesniu tokių lėšų naudojimu. Visi procesai, kuriuose dalyvauja BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ yra civiliniai, nereikalaujantys jokių išimtinių kompetencijų. Todėl visiškai neracionalu samdyti skirtingas advokatų kontoras. Tai neužtikrina vientiso įmonės interesų atstovavimo, naujai įstojantiems atstovams reikia iš naujo susipažinti su bendra situacija ir bylų kontekstais, tai didina teisines išlaidas – ypač turint omenyje, kad teismas administratoriui patvirtino tik maksimalų įkainį advokato paslaugoms, o tokių išlaidų maksimalios sumos nėra nustatytos. Nepagrįstos teismo išvados dėl neįrodytų bankroto administratorės sąsajų su vienu iš kreditorių – UAB „Inkomlita“. Bankroto byloje negali likti jokių abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo ir asmeninio intereso bylos baigtimi. Kreditoriams neturi būti suvaržytos galimybės atstatydinti administratorių, kuriuo kreditorių dauguma nepasitiki, nes bankroto procese administratorius prilygsta įmonės vadovui. Teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad įmonės akcininkų teisė atleisti įmonės vadovą yra absoliuti. Nepasitikėjimas vadovu yra pakankama priežastis ir pagrindas jį atleisti. Įvertinus tai, apeliantų nuomone, nėra svarių argumentų, kodėl analogiškos nuostatos negalėtų būti taikomos bankroto administratoriaus atžvilgiu. Prašyme apeliantės pateikė visą jiems prieinamą informaciją, aiškiai rodančią bankroto administratorės sąsajas su UAB „Inkomlita“. Šios įmonės dažnas figūravimas procesuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja R. P. vadovaujama įmonė, negali būti atsitiktinis. Kadangi teismas bankroto byloje turi būti aktyvus, tai remiantis LITEKO sistema galima detaliau įsitikinti, kad egzistuoja aiškios sąsajos tarp bankroto administratorės, nušalintos bankroto administratorės UAB „Lexforis“ ir UAB „Inkomlita“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorė neva turi teisę iš savo asmeninių lėšų apmokėti už BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ naudai teikiamas paslaugas / patiriamas išlaidas ir vėliau šias lėšas atgauti kaip administravimo išlaidas. Toks ĮBĮ aiškinimas sudaro sąlygas kreditorių nekontroliuojamam išlaidų atsiradimui. Administravimo išlaidų dydį dar prieš joms atsirandant tvirtina kreditoriai. ĮBĮ nenumato bankroto administratoriaus pareigos administruojamos įmonės išlaidas dengti iš savo asmeninių lėšų. Nei kreditoriai, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas nėra pritaręs tokioms išlaidoms, todėl tai laikytina bankroto administratorės savivale.Atsiliepime į kreditorių atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teisė ir pareiga tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas yra suteikta kreditorių susirinkimui. ĮBĮ nereglamentuoja termino kreditorių susirinkimui dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo sušaukti, o kreditorių nurodytas ABĮ 24 straipsnis nustato eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, bet ne bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo terminą. Deklaratyvūs teiginiai dėl finansinių ataskaitų galėjo būti vertinami tik kaip tam tikra apeliančių nuomonė, tačiau balsuodamos raštu prieš finansinių ataskaitų už 2016 m. patvirtinimą, apeliantės priežasčių dėl tokio savo balsavimo nenurodė, jokių pastabų dėl balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 m. nepateikė. Administratorė, sušaukdama kreditorių susirinkimą finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimu, sudarė sąlygas kreditorių susirinkimui įgyvendinti jam ĮBĮ suteiktą funkciją, tačiau kreditorių susirinkimas ja nepasinaudojo, ataskaitų nepatvirtino, nenurodė to priežasčių, jokių įpareigojimų bankroto administratorei nenustatė.2016 m. birželio 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimas įpareigojo bankroto administratorę teikti kreditorių susirinkimo pirmininkui ataskaitą apie bankroto bylos eigą iki kiekvieno mėnesio 5 d., nurodant: įmonės banko sąskaitos likutį ir išrašą už praėjusį mėnesį; išieškotų, priteistų debitinių reikalavimų sumą už praėjusį mėnesį; pateiktų naujų ieškinių suvestinę ir pačius ieškinius; d) informuoti apie teisminių bylų eigą; pateikti išlaidų planą einamajam mėnesiui. Dėl skolos iš PEAB SVERIGE, AB išieškojimo buvo atliekami tik neteisminiai veiksmai, todėl administratorė neturėjo pareigos teikti tokią informaciją kas mėnesį kreditorių susirinkimo pirmininkui. Apeliančių atstovui informacija buvo pateikta 2017 m. liepos 11 d. D apeliančių veiksmų bankroto administratorei reikėjo beveik kalendorinių metų tam, kad būtų patvirtina administravimo išlaidų sąmata, kuri yra pagrindinis kriterijus atstatydintos bankroto administratorės UAB „Lexforis“ neatliktiems darbams įvertinti ir apeliančių minimai permokai apskaičiuoti. Faktiškai įvertinti atstatydintos bankroto administratorės UAB „Lexforis“ neatliktų darbų apimtį galima tuomet, kai ne tik yra patvirtinamas bankroto administratorės atlyginimas, bet ir kai faktiškai užbaigiamos bankroto procedūros ir paaiškėja faktinis bankroto administratorės atlyginimas. Jei būtų kitoks atstatydintos bankroto administratorės UAB „Lexforis“ pereikvotos atlyginimo sumos nustatymo būdas, apeliantės neabejotinai pačios būtų pareiškę netiesioginį ieškinį, kaip kad pareiškė ieškinį dėl išsimokėto sėkmės mokesčio.Bankroto administratorė, rinkdamasi teisines paslaugas teikiančius subjektus, atsižvelgė į jų profesionalumą, patirtį, turimą specializaciją bei paslaugų kainą – ne daugiau kaip 75 Eur už 1 teisinių paslaugų valandą. Teisminių ginčų apimtis yra didėlė, ginčų pobūdis nėra vienodas, vienas iš procesų dėl PEAB SVERIGE, AB skolos – tarptautinis, todėl vienas advokatas visų šių ginčų vesti vienodai kvalifikuotai negalėtų. Be to, dalį ginčų bankroto administratorė veda pati, o samdomi advokatai atstovauja skirtingose civilinėse bylose bei teisminiuose ginčuose.Apeliančių teiginys apie UAB „Inkomlita“ dažną figūravimą procesuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja R. P. vadovaujama įmonė, negali būti atsitiktinis, tėra tik prielaida, kurios nepagrindė jokie kiti įrodymai. Net jei tokios sąsajos būtų, apeliantės nepateikė jokių argumentų, kaip ir kodėl šiomis tariamomis sąsajomis yra naudojamasi, kaip tai veikia bankroto procesą, kokią naudą iš to tariamai gauna R. P., kaip tai pažeidžia kreditorių interesus ir pan.Iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo teisme administratorė neturėjo teisės naudoti įmonės lėšų. Apeliantėms nepatvirtinus jokios administravimo išlaidų sąmatos bei ją ginčijant, tam, kad nesustotų bankroto procesas bei galėtų vykdyti savo pareigas, bankroto administratorė buvo priversta tam tikras išlaidas mokėti iš savo lėšų. Bankroto administratorė nurodė ir pagrindė, kad savo lėšomis apmokėjo būtinas išlaidas (VĮ Registrų centrui, bankams, antstolei ir kt.), kad nesustotų bankroto procesas, o apeliantės nepateikė įrodymų, kad bankroto administratorės turėtos išlaidos nesusijusios su bankroto administravimu ar kad, išsimokėjusi lėšas, bankroto administratorė būtų viršijusi sąmatą, patvirtinta neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi. Bankroto administratorės nuomone, priešingai nei teigia apeliantės, šiuo atveju kaip tik buvo veikta įmonės kreditorių interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
Apeliantės pateikė bankroto administratorės 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. spalio 5 d. raštus „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais. Apeliantės nurodo, kad nauji rašytiniai įrodymai gauti tik po atskirojo skundo pateikimo ir jie patvirtina, jog bankroto administratorė R. P. išsimokėjo dideles pinigų sumas tiek sau, tiek atstovaujantiems advokatams, nors bankroto byloje iki šiol nėra išieškotų, priteistų debitorinių sumų.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, poreikis juos pateikti iškilo po atskirojo skundo pateikimo, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, nusprendžia apeliančių naujai pateiktus įrodymus priimti, pridėti prie bylos ir dėl jų įrodomosios reikšmės spręsti nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 314 straipsnis).
Dėl bankroto administratorės atstatydinimo pagrindų
ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliančių bendras patvirtintas reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų šiuo metu teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl apeliantės turi teisė inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Teismų praktikoje išaiškinta, jog formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditoriaus (kreditorių) nepasitikėjimą administratoriumi ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).Vien nepagrįstas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų ginčijamas ar, priešingai, pritarimas tam tikrų kreditorių pareikštiems reikalavimams, tam tikrų sandorių ginčijimas ar atsisakymas juos ginčyti, ieškinių dėl žalos atlyginimo tam tikrų asmenų atžvilgiu reiškimas ar atsisakymas juos pareikšti, nesudaro pagrindo spręsti apie administratoriaus veiksmų neteisėtumą, tam tikrų kreditorių ar jų grupių interesų palaikymą, kitų kreditorių interesų pažeidimą, siekį trukdyti operatyviam bankroto procesui ar, priešingai, tikslą kuo greičiau bankroto procedūrą užbaigti. Bankroto administratorius įpareigotas patikrinti įmonės praeityje sudarytų sandorių teisėtumą, reikšti ieškinius dėl neteisėtų, jo nuomone, sandorių nuginčijimo ar įmonei padarytos žalos išieškojimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8, 23, 26 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-480-381/2016).
Dėl balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimo kreditorių susirinkimui ir jos patvirtinimo
Apeliantės teigia, kad bankroto administratorės finansinėse ataskaitose buvo klaidų, bankroto administratorė vengė jas ištaisyti, neatsakė į apeliančių išsakytas pastabas, nebendradarbiavo siekiant išsiaiškinti kylančių neaiškumų priežastis. Apeliantės taip pat remiasi ABĮ, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys privalo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, o eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Šių terminų nesilaikyta.Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ABĮ nėra taikytinas, nes kreditorių susirinkimo sušaukimo nuostatos yra įtvirtintos ĮBĮ 22 straipsnyje (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Be to, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę ne tik bankroto administratorė, bet ir kreditoriai. Šiuo atveju nenustatyta, kad bankroto administratorė sušaukdama kreditorių susirinkimą pažeidė ĮBĮ nuostatas arba kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką. Faktas, kad kreditorių susirinkime nebuvo pritarta bankroto administratorės pateiktoms finansinėms ataskaitoms šiuo atveju nėra prima facie netinkamo bankroto administratoriaus pareigų atlikimo įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad būtent kreditorių susirinkimui yra priskirta funkcija tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines įmonės finansines ataskaitas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), o sistemiškai aiškinant ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10, 15, 16 punktų, 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, bankroto administratorius turi pareigą tik parengti ir pateikti konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), t. y. suteikti kreditoriams galimybę įgyvendinti jiems ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisę. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Taigi, kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).Kreditoriai bet kada gali įpareigoti administratorių ne tik pateikti papildomus duomenis, tačiau ir atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitą ataskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas). Šiuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas bankroto administratorės sudarytam balansui ir pelno (nuostolių) ataskaitai nepritarė ir netvirtino, turėjo būti nustatyti aiškūs ataskaitos trūkumai ir įpareigojimas bankroto administratorei juos pašalinti. Ginčo nėra, kad kreditorių susirinkimas jokių pavedimui bankroto administratorei nenustatė, todėl laikytina, kad bankroto administratorė savo pareigą pateikti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą kreditorių susirinkimui įvykdė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratore, kad įvertinus apeliančių atstovo susirašinėjimą su bankroto administratore dėl minėtos ataskaitos, visa apeliančių prašoma informacija, susijusi su šia ataskaita, buvo pateikta. Kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorė, ataskaita yra parengta remiantis įmonės buhalterine apskaita. Atitinkamai, jokių ataskaitos formos trūkumų nebuvo, o apeliantės iš esmės turi tik kitą nuomonę dėl ataskaitos turinio.
Dėl informacijos kreditoriams pateikimo
Apeliantės nurodo, kad bankroto administratorė tik atsiliepdama į 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą prašymą teismui dėl atstatydinimo pirmą kartą pateikė informaciją bei įrodymus, kad apskritai vykdo kažkokius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš PEAB SVERIGE AB.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys neįpareigoja su jais besąlygiškai sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių siekia ar pageidauja vienas ir kitas kreditorius. Bankroto administratorius yra laisvas apsispręsti dėl konkrečių procesų inicijavimo ir eigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2086-464/2015).Bankroto administratorė nuosekliais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad atliko PEAB SVERIGE AB skolos tyrimą, kurio metu kreipėsi ir į apeliantes, kurios tvarkė buhalterinę apskaitą. Apeliantės prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo prieduose netgi ir pateiktas minėtas bankroto administratorės 2017 m. gegužės 22 d. prašymas dėl informacijos pateikimo. Taigi, vien iš šio prašymo apeliantėms turėjo būti aišku, kad bankroto administratorė atlieka skolos tyrimą.Be to, kaip pagrįstai nurodė bankroto administratorė, kol dėl skolos iš PEAB SVERIGE, AB išieškojimo buvo atliekami tik neteisminiai veiksmai, administratorė neturėjo pareigos teikti tokią informaciją kas mėnesį kreditorių susirinkimo pirmininkui pagal 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime nustatytą informavimo tvarką. Apeliantės nepaneigė, kad apeliančių atstovui informacija galop buvo pateikta Klaipėdos apygardos teismo posėdyje 2017 m. liepos 11 d.
Dėl ankstesnio įmonės bankroto administratoriaus pereikvotų lėšų nustatymo
Apeliantės taip pat teigia, kad bankroto administratorė nesiėmė priemonių nustatyti sumai, kurią pereikvojo ankstesnis įmonės administratoriaus UAB „Lexforis“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliančių teiginiai yra deklaratyvūs. Apeliantės nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų turėjo / galėjo imtis bankroto administratorė UAB „Lexforis“ pereikvotai administravimo išlaidų daliai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratorės pozicija ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinti atstatydinto administratoriaus UAB „Lexforis“ neatliktų darbų apimtį galima tada, kai bus patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas, užbaigiamos bankroto procedūros ir paaiškės faktinis bankroto administratorės atlyginimas.
Dėl išlaidų su bankrutavusios įmonės administravimu susijusioms paslaugoms
Apeliantės teigia, kad trijų skirtingų advokatų kontorų samdymas nėra racionalus lėšų naudojimas – vientiso įmonės interesų atstovavimo, naujai įstojantiems atstovams reikia iš naujo susipažinti su bendra situacija ir bylų kontekstais, tai didina teisines išlaidas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentai yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia teismų praktika, kad įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 2-884/2013). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi sumažino kreditorės AB „Baltic Research“ finansinį reikalavimą, patvirtino jos 459 424,15 Eur finansinį reikalavimą BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje. Dėl šios nutarties pareiškėja UAB „Tech Rent“ ir bankroto administratorė pateikė atskiruosius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1227-241/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl AB „Baltic Research“ 290 155,32 Eur reikalavimo pagal 2013 m. gegužės 10 d. laidavimo sutartį, dėl UAB „Baltijos plieno sistemos“ 184 462,99 Eur reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ atstovavo advokatas R. S.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1648-253/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Autovaža“, V. J., buvo atnaujinta ir pridėta prie UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto bylos. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas AB „Lietuvos draudimas“ 2 372,98 Eur finansinis reikalavimas. Taip pat sprendžiant dėl BUAB „Liudvinavas“ reikalavimo patvirtinimo. Sprendžiant šiuos klausimus BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ atstovavo bankroto administratorė.BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama advokato V. Z., pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 224 107,97 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų ir 26 723,51 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-962-163/2017 ieškinys buvo atmestas. Ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėtas.BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama advokato V. Z., pateikė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ priteisti 193 418,31 Eur (167 142,94 Eur neteisėtai gautą piniginių lėšų suma ir 26 275,37 Eur palūkanos) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-1030-730/2017) neišnagrinėtas.BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama advokato V. Z., pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 89 564,08 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 89 564,08 Eur sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 89 564,08 Eur sumos nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 540,34 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 750 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ naudai. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatas Darius Kurpavičius.BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujama bankroto administratorės R. P., pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties ir prašė ją panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankrotą tyčiniu ir apriboti V. M., V. L., V. R. ir S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metams nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisti 5 724,68 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariai iš suinteresuotų asmenų UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Reserch“. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatas V. Z.. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį panaikino ir perdavė atsakovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, atstovaujamos bankroto administratorės R. P., prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad pateikė pareiškimą, o Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius jo pagrindu 2017 m. balandžio 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Advokatų pagalba nesinaudojama. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus atsakovės UAB „Lexforis“ kasacinį skundą, atsiliepimą į jį skundą rengia advokatas R. S.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės neįrodinėja, jog advokatams mokamas nepagrįstai didelis atlyginimas, nepateikė duomenų, kad kiti advokatai atstovautų įmonei už žymiai mažesnį atlyginimą nei mokamas dabar, nenustatyta, kad keli advokatai dalyvauja tose pačiose bylose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratorė neracionaliai naudoja įmonės lėšas. Atsiskaitymas su advokatų kontoromis šiuo atveju gali būti pripažintinas iš dalies trumpalaikėmis išlaidomis, nes išnagrinėjus ieškinius ir juos patenkinus visiškai, šios išlaidos grąžinamos priteisus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl šios priežasties turi būti atsiskaityta už teisines paslaugas, nes neatsiskaičius su advokatų kontoromis, bankrutuojančios įmonės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų paneigta. Skirtingų teisines paslaugas teikiančių advokatų samdymas per se nėra neracionalus lėšų panaudojimas, nes bankroto administratorė turi tam tikrą autonomiją pasirinkti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus. Bankroto administratorė išsamiai atskleidė kriterijus, kuriais remiantis ji pasirinko paslaugas. Lėšų panaudojimo (ne)racionalumas priklauso nuo to, kokie yra šių paslaugų kaštai ir alternatyvos, o to, kaip minėta anksčiau, apeliantės, išskyrus deklaratyvius teiginius, neįrodinėjo.Apeliantės taip pat teigia, kad ĮBĮ nenumato bankroto administratoriaus pareigos administruojamos įmonės išlaidas dengti iš savo asmeninių lėšų. Nei kreditoriai, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas nėra pritaręs tokioms išlaidoms, todėl tai laikytina bankroto administratorės savivale.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat kitų byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos vienam mėn. – 11 495 Lt su PVM ir kt. mokesčiais (buhalterinės apskaitos išlaidos, archyvo tvarkymas, transporto, ryšio išlaidos ir kt.). 2015 m. kovo 13 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, galiosiančią nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Lexforis“ atstatydinta iš BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ administratorės pareigų (nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 13 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratore paskirta R. P.Pasikeitus bankroto administratoriui iš naujo turi būti sprendžiamas (peržiūrimas) bankroto administravimo išlaidų dydžio klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-396-370/2017).Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, dėl naujai paskirtos bankroto administratorės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ginčai teisme tebevyksta nuo 2016 m. gruodžio mėnesio (2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-350-253/2016, vėliau panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-396-370/2017; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-189-253/2017, vėliau panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-874-798/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1311-826/2017 patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, tačiau kreditorės pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administratorės prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo atmesti; skundas Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėtas. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-189-253/2017 panaikino 2017 m. balandžio 25 d. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, kurią kreditorės apskundė. Skundas Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėtas.Pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą, laikinąją administravimo išlaidų, nenustatant atskirai administratoriui konkretaus atlyginimo, sąmatą tvirtina teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o toliau tokių išlaidų inter alia administratoriui mokėtinos sumos nustatymo teisė ir pareiga pereina pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2, 4 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuo atveju susidariusią ektraordinarią situaciją, kai naujosios bankroto administratorės administravimo išlaidų sąmata yra netvirtinama dėl teisminių ginčų beveik metus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės veiksmai valdant įmonės turtą, susiję su faktiškai patirtomis įmonės administravimo išlaidomis ir jos atlyginimu, yra pateisinami. Įmonių bankroto įstatymo normų analizė suponuoja išvadą, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai bei nustatyti trumpi terminai įpareigoja bankroto administratorių su bankroto procesu susijusias funkcijas vykdyti operatyviai ir nevilkinant atlikti veiksmų, susijusius su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimu. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nepaisant to, jog už įmonės administravimo išlaidas yra apmokama iš įmonės lėšų dėl susidariusios ekstraordinarios situacijos, bankroto administratorė iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo visus anksčiau nurodytus veiksmus atliko savo rizika. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvada, kad bankroto administratorė šiuo atveju neveikia įmonės interesais. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad bankroto administratorė, prisiimdama asmeninę riziką siekia užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir pati arba per profesionalius teisininkus pareikšdama ieškinius (be kitą ko inicijuodama ir įmonės tyčinio bankroto procedūrą) siekia kuo maksimalesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultato. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju bankroto administratorės siekis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra reikšminga aplinkybė, nes įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidariusi situacija nepažeidžia kreditorių interesų ir užtikrina bankroto proceso operatyvumą, nes priešingu atveju, inicijuojant vis naujus teisminius ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos, o bankroto administratorei susilaikant nuo jai pavestų funkcijų vykdymo neapibrėžtam laikui, ji neatitiktų viešojo intereso ir prieštarautų bankroto proceso principams.
Dėl kreditorių pareikšto nepasitikėjimo bankroto administratoriumi
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliančių argumentu, kad kreditoriams neturi būti suvaržytos galimybės atstatydinti bankroto administratorių, kuriuo kreditorių dauguma nepasitiki, nes bankroto procese administratorius prilygsta įmonės vadovui.Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jei šį prašymą patenkinus būtų pažeisti tokio prašymo neteikusių kreditorių ar viešasis interesas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas).Sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditorių nepasitikėjimą, ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių valios pakeisti esamą administratorių kitu jų siūlomu kandidatu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2153/2013; 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas net ir tais atvejais, kai to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai dėl šių kreditorių konfliktiškų santykių su administratoriumi, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015). Atsižvelgiant į tai, bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra aiškiai reglamentuotas. ABĮ nuostatos dėl įmonės vadovo bankroto administratoriui nėra taikomos ir vien deklaratyvaus įmonės kreditorių pareikšto nepasitikėjimo nepakanka jam nušalinti.
Dėl bankroto administratorės sąsajų su kitomis įmonėmis
Apeliančių nuomone rodančią bankroto administratorės sąsajas su UAB „Inkomlita“. Šios įmonės dažnas figūravimas procesuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja R. P. vadovaujama įmonė, negali būti atsitiktinis.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliančių argumentus pripažįsta deklaratyviais. UAB „Inkomlita“ reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar iki bankroto administratorės paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratore, kad net jei būtų nustatytos netiesioginės sąsajos, apeliantės nepateikė jokių argumentų, kokią įtaką šios netiesioginės sąsajos daro bankroto administratorės nešališkumui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai nereiškia, kad teismas perima byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjimo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1918/2012, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2335/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011, 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1189/2014). Taigi, ir bankroto bylose galioja civilinio proceso taisyklė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kurią kiekviena šalis pati nustato įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai, bei privalo jas įrodyti, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kreditorės nenurodė objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl bankroto administratorės pareigų nevykdymo, t. y. neįrodė, jog teismo paskirta bankroto administratorė netinkamai atlieka savo funkcijas ir nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.