Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 27 d. ieškovas atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę otorinolaringologo konsultacijai (e.bylos apyrašas, t. 1, b.l. 40), įrašyta siuntusios įstaigos diagnozė – nosies lūžis. A. G. skundėsi nosies skausmais, trauma 2015 m. vasario 25 d., traumos aplinkybių nepaaiškino (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 50). Jam buvo paskirta 2-jų krypčių nosies kaulų rentgenograma, remiantis kuria, Laisvės atėmimo vietų ligoninės radiologas nurodė, kad galima įtartis nosikaulio lūžį. 2015 m. kovo 5 d. nurodyta, kad galima tik įtartis nosikaulio lūžį, išrašytas 2015 m. kovo 6 d. Nurodyta, jog užrašomas konsultacijai dėl operacinio gydymo (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 51). A. G. asmens sveikatos istorijoje per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. įrašų apie nusiskundimus dėl blogai gydytos nosies nėra. 2017 m. lapkričio 30 d. yra įrašas, kad skundžiasi, jog neprakvėpuoja per nosį, yra deformuota nosis, užsakyta gydytojo otorinolaringologo konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (A. G. asmens sveikatos istorija (e.bylos popierinės kopijos priedas voke), po 2017 m. lapkričio 30 d. įrašų asmens sveikatos istorijoje apie nusiskundimus dėl blogai gydytos nosies nėra. 2018 m. sausio 15 d. yra įrašas, kad prašo konsultuoti dėl nemigos, 2018 m. sausio 16 d. konsultacijos metu nurodė, kad blogai miega „ima nervas“, nes jau senai uždarytas (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 67-78). 2017 m. gruodžio 11 d. A. G. raštu kreipėsi į Pacientų sveikatai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su skundu. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2018 m. sausio 23 d. pranešimu apie planinę konsultaciją, atsakydama į Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą, informavo Pravieniškių PN-pataisos namus, kad A. G. 2018 m. vasario 2 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje paskirta otorinolaringologo konsultacija. Ant šio pranešimo A. G. ranka yra įrašęs, kad vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę otorinolaringologo konsultacijos neatsisako, tačiau etapuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kategoriškai atsisako (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 38). Pravieniškių PN-atviroji kolonija 2018 m. sausio 31 d. raštu informavo Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kad A. G. atsisako otorinolaringologo konsultacijos, kuri numatyta 2018 m. vasario 2 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 37). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. kovo 21 d. nusprendė, kad A. G. žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo padaryta (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 6-8). Pravieniškių PN-atviroji kolonija A. G. 2019 m. vasario 7 d. raštu nurodė, kad jis nebus fotografuojamas, o fotonuotraukas iš asmens bylos pateiks tik teismo prašymu (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 166). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno sk. 2019 m. kovo 5 d. akto išvadose nurodyta, kad: 1. Remiantis pateiktais medicininiais duomenimis, A. G. nosies būklė vertintina kaip išorinės nosies deformacija ir nosies pertvaros iškrypimas; 2-3. Rentgenogramose Nr. 603, 613, atliktose gydymo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d., nosikaulio lūžis vertintinas kaip įtartinas. Tai leidžia teigti, kad išorinės nosies deformacija buvo įvykusi anksčiau, o aprašomame epizode 2015 m. vasario mėn. buvo patirtas tik nosies ir veido sumušimas be žymių kaulinių struktūrų nosyje pakenkimo; 4. A. G. išorinė nosis yra deformuota, o tai yra gydoma tik chirurginiu būdu, praėjus ūmiam periodui; 5. Išorinės nosies deformacija yra kosmetinis defektas. Iškrypusi nosies pertvara gali sąlygoti kvėpavimo pro nosį sutrikimą; 6. Komplikacijų vystymąsi galima prognozuoti tik grynai teoriniu aspektu. Komplikacijų vystymasis kiekvienam pacientui individualus. 7. Kaip nurodyta 4-ame išvados punkte, išorinė nosies deformacija yra gydoma tik chirurginiu būdu, praėjus ūmiam periodui. Apie liekamųjų reiškinių pobūdį galima spręsti tik tolimajame pooperaciniame laikotarpyje. Kaip nurodoma išvados 6-ame punkte, komplikacijų vystymąsi galima prognozuoti tik grynai teoriniu aspektu. Komplikacijų vystymasis kiekvienam pacientui yra individualus; 8-9. Vertinant pateiktus A. G. medicininius dokumentus, galima teigti, kad gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2015 m. vasario 27 – kovo 6 d. metu, A. G. buvo nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas reikalingas gydymas, kartu numatant tolimesnę gyd. Otorinolaringologo konsultaciją. 10. Nosies būklė laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. žymesnės įtakos A. G. sveikatos būklei neturėjo, išliko otorinolaringologinio pobūdžio nusiskundimai. Pažymėtina, kad A. G. kelis kartus atsisakė vykti konsultacijai pas gyd. otorinolaringologą tolimesnei gydymo taktikai nustatyti. (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 171-174).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovo įrodinėjama žala pagal paties ieškovo nurodymą buvo padaryta 2015 m. kovo 2 d. konsultacijos metu gydytojai neskyrus reikalingo gydymo. Ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 3 metai, ieškovas kreipėsi į Regionių apygardos administracinį teismą 2018 m. birželio 27 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą A. prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą B.prieš Prancūziją). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis, bei pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kada asmuo faktiškai suvokė arba turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, patikrintina, ar jis apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, tuo tikslu visapusiškai įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir joje esančius įrodymus, reikšmingus aiškinantis, kada ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, turėjo pagrindą fiksuoti realų jo teisių pažeidimo faktą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad po gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo užrašytas konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau į konsultaciją nebuvo nuvežtas, dėl to negavo reikiamo gydymo. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardina kaip tolesnio jam reikiamo gydymo neužtikrinimą nenuvežant jo otorinolaringologo konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad jis užrašomas otorinolaringologo konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę. Be to, ieškovas skunde Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos nurodo, kad jam buvo paaiškinta, jog eilės konsultacijai teks laukti iki trijų metų. Teismas daro išvadą, kad gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu atsakovas negalėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą, nes jam buvo nurodyta, kad jis užrašomas konsultacijai, eilės iki konsultacijos yra ilgas laikotarpis, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jam bus suteiktos medicininės paslaugos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2017 m. lapkričio 30 d. yra įrašas A. G. medicininiuose dokumentuose, kad skundžiasi, jog neprakvėpuoja per nosį, yra deformuota nosis, užsakyta gydytojo otorinolaringologo konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (A. G. asmens sveikatos istorija (e.bylos popierinės kopijos priedas voke). Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2018 m. sausio 23 d. pranešimu apie planinę konsultaciją, atsakydama į Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą, informavo Pravieniškių PN-pataisos namus, kad A. G. 2018 m. vasario 2 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje paskirta otorinolaringologo konsultacija. Ant šio pranešimo A. G. ranka yra įrašęs, kad vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę otorinolaringologo konsultacijos neatsisako, tačiau etapuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kategoriškai atsisako (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 38). Darytina išvada, kad A. G. apie savo teisės pažeidimą, t.y. kad jis ir nebus nuvežtas konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę galėjo suprasti tik 2017 m. lapkričio 30 d. ar vėliau, susipažinęs su įrašu asmens sveikatos istorijoje, kad užsakyta gydytojo otorinolaringologo konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o ne Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senatis prasidėjo 2017 m. gruodžio 1 d., ir trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad po gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo užrašytas konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau į konsultaciją nebuvo nuvežtas, dėl to negavo reikiamo gydymo. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardina kaip įvardina kaip tolesnio jam reikiamo gydymo neužtikrinimą nenuvežant jo otorinolaringologo konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje A. G. gydymo stacionare ligos istorijoje (forma 003-1/ap) 2015 m. kovo 5 d. nurodyta, kad užrašomas konsultacijai dėl operacinio gydymo (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 51). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-260 buvo patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo, konvojavimo konsultacijoms į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar hospitalizavimo tvarka (galiojusi redakcija iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.), kurios 5 punkte numatyta, kad Ligoninėje pacientas konsultuojamas gydytojų specialistų, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigos turimą licenciją. Jei pacientui reikalingo gydytojo specialisto konsultacijos Ligoninė suteikti negali, ji organizuoja tokių gydytojų specialistų konsultacijas ar gydytojų specialistų nurodytų tyrimų atlikimą antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-53 „Dėl kokybės vadybos sistemos procedūros „Planinių konsultacijų užsakymo valstybės ir savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų konvojavimo tvarkos“ patvirtinimo, patvirtinta Planinių konsultacijų užsakymo valstybės ir savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų konvojavimo tvarka (t. 1, b.l. 88). Šios tvarkos 14.2. punkte nurodyta, kad gydantis gydytojas gydymo stacionare ligos istorijoje (forma 003-1/ap) nurodo konsultacijos būtinumo priežastį, tikslą, užpildo Reikalavimo I dalį bei paraišką, kurią pasirašo bei pateikia pasirašyti gydomojo skyriaus viršininkui (jam nesant – direktoriaus pavaduotojui), nenurodant planinės konsultacijos datos ir laiko (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 92). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gydantis gydytojas įvykdė visą Planinių konsultacijų užsakymo valstybės ir savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų konvojavimo tvarkoje nurodytą procedūrą, t.y. kad užpildė Reikalavimo I dalį (reikalavimo šablonas – e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 94, 95) bei paraišką (paraiškos šablonas – e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 96-97), kurią pasirašo bei pateikia pasirašyti gydomojo skyriaus viršininkui (jam nesant – direktoriaus pavaduotojui), nenurodant planinės konsultacijos datos ir laiko. Todėl darytina išvada, kad A. G., nors gydantis gydytojas ir konstatavo, jog reikalinga planinė gydytojo specialisto konsultacija Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jis nebuvo užregistruotas šiai planinei konsultacijai, nes byloje tokių įrodymų nėra. Tokią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2017 m. lapkričio 20 d. A. G. Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos personalui pasiskundus dėl nosies, jis buvo užregistruotas planinei konsultacijai 2018 m. vasario 2 d. ne į Vilniaus universitetinę ligoninę, o į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 37-38), t.y. medicinos įstaigą, kurios gydanti gydytoja dar 2015 m. kovo 2 d. konstatavo, jog būtina specialisto konsultacija aukštesnio lygio medicinos įstaigoje. Teismas konstatuoja, kad A. G. nebuvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos, nes, nors buvo konstatuotas tokių paslaugų poreikis, jis į aukštesnio lygio medicinos įstaigą nebuvo užregistruotas ir pristatytas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CPK 6.246 str.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Ieškovas nurodo, kad dėl netinkamo gydymo patyrė tokius nepatogumus: jo nosikaulis sugijęs kreivai, jis negali naktį ramiai miegoti, negali sportuoti, trūksta oro, iš nosies dažnai bėga kraujas, dėl kreivos nosies dažnai patiria patyčias iš kitų kalinių.

Byloje esančiuose medicinos įrašuose nėra užfiksuota, kad ieškovas skundėsi, jog dėl netinkamo gydymo jis patiria jo nurodytus nepatogumus. Pastebėtina, kad dėl negalavimų, susijusių su nosimi, ieškovas skundėsi tik 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau nei anksčiau, t. y. nuo 2015 m. kovo 6 d., nei vėliau, t .y. jau po skundo pateikimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir teismui, dėl šių nepatogumų į laisvės atėmimo vietos med. personalą nesikreipė. Kartu pažymėtina, jog iš A. G. asmens sveikatos istorijos matyti, kad per nurodytus laikotarpius jis keliasdešimt kartų kreipėsi į med. personalą dėl negalavimų, susijusių, su nugaros ir juosmens, dantų skausmu, akių perštėjimu, blogu matymu ir pan. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo elgesys, kai jis dėl vienų negalavimų nuolat skundžiasi, tačiau nesiskundžia dėl negalavimų, susijusių su nosimi, rodo, kad jis tų negalavimų nepatiria.

Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2018 m. sausio 23 d. pranešimu apie planinę konsultaciją, atsakydama į Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą, informavo Pravieniškių PN-pataisos namus, kad A. G. 2018 m. vasario 2 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje paskirta otorinolaringologo konsultacija. Ant šio pranešimo A. G. ranka yra įrašęs, kad vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę otorinolaringologo konsultacijos neatsisako, tačiau etapuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kategoriškai atsisako (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 38). Teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad atsisakė etapuotis, nes tuo metu neužtikrinamos jo asmens teisės. Akivaizdu, kad neatlikus vadinamojo „etapavimo“ procedūros, A. G. negalėjo patekti pas konsultuojantį gydytoją. Teismas sprendžia, kad ieškovo nepagrįstas atsisakymas vykti specialisto konsultacijai, net nevertinant ar ji paskirta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ar Vilniaus universitetinėje ligoninėje, rodo, kad jis nepatogumų, susijusių su nosimi, nepatiria, ar tie nepatogumai yra mažareikšmiai. Priešingu atveju, trejus metus kęsdamas jo nurodomus nepatogumus, siekdamas išgijimo jis nebūtų atsisakęs specialisto konsultacijos. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinama paciento pareiga rūpintis savo sveikata, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir darbuotojais. Teismas sprendžia, kad A. G., atsisakydamas planinės konsultacijos, šios pareigos nevykdė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno sk. 2019 m. kovo 5 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad iškrypusi nosies pertvara gali sąlygoti kvėpavimo pro nosį sutrikimą, nosies būklė laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. žymesnės įtakos A. G. sveikatos būklei neturėjo.

Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, t.y. kad ieškovas nuo 2015 m. kovo mėn., tik vieną kartą med. personalui skundėsi jog neprakvėpuoja pro nosį, į tai, kad niekada nesikreipė į administraciją dėl patyčių, patiriamų iš kitų kalinių, į tai, kad be pateisinamų priežasčių atsisakė vykti į konsultaciją pas specialistą, į tai, kad ekspertizės akte konstatuota, jog nosies būklė žymesnės įtakos ieškovo sveikatos būklei neturi, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad patiria jo nurodytus nepatogumus, t.y. kad jo nosikaulis sugijęs kreivai, jis negali naktį ramiai miegoti, negali sportuoti, trūksta oro, iš nosies dažnai bėga kraujas, dėl kreivos nosies dažnai patiria patyčias iš kitų kalinių. Vertintina, kad ieškovo abstraktūs teiginiai, kuriais jis įvardija savo patirtą neturtinę žalą, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau nenustačius, kad dėl tų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, nevertintinas priežastinio ryšio egzistavimas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl jo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, A. G. asmens sveikatos istoriją grąžinti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.