- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-425-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00657-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. jam buvo sulaužyta nosis. Atsakovės ligoninėje buvo diagnozuota, kad įtariamas nosikaulio lūžis. Diagnozės patikslinimui ieškovas buvo užrašytas į Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau ten nebuvo nuvežtas, todėl negavo reikiamo gydymo. Ieškovo nosikaulis sugijęs kreivai, jam sunku kvėpuoti, jis negali naktį ramiai miegoti, negali sportuoti, jam nuolat trūksta oro, iš nosies dažnai bėga kraujas, be to, ieškovas patiria patyčias iš kitų kalinių. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 56-34 nustatė, kad žala ieškovo sveikatai, atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta. Tačiau ieškovas su tuo nesutiko ir prašė priteisti jam 3 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino su ieškiniu nesutinkanti, kadangi ieškovas neįrodė visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovo įrodinėjama žala buvo padaryta 2015 m. kovo 2 d. konsultacijos metu gydytojui neskyrus reikalingo gydymo. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad jis užrašomas otorinolaringologo konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę. Teismas konstatavo, kad ieškovas negalėjo suprasti savo teisių pažeidimo, nes jam buvo nurodyta, kad jis užrašomas konsultacijai, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jam bus suteiktos medicininės paslaugos. Iš 2017 m. lapkričio 30 d. įrašų ieškovo medicininiuose dokumentuose teismas nustatė, kad ieškovas skundėsi negalintis kvėpuoti per nosį, nosis yra deformuota, todėl rezervuota gydytojo otorinolaringologo konsultacija atsakovės ligoninėje. Atsakovė 2018 m. sausio 23 d. pranešimu apie planinę konsultaciją, atsakydama į Pravieniškių PN – atvirosios kolonijos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą, informavo Pravieniškių PN – pataisos namus, kad ieškovui 2018 m. vasario 2 d. pas atsakovę paskirta otorinolaringologo konsultacija. Ant šio pranešimo ieškovas ranka yra įrašęs, kad vykti į atsakovės ligoninę otorinolaringologo konsultacijai neatsisako, tačiau etapuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kategoriškai atsisako. Įvertinęs išdėstytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą, t.y. kad jis nebus nuvežtas konsultacijai į Vilniaus universitetinę ligoninę, galėjo suprasti tik 2017 m. lapkričio 30 d. ar vėliau, susipažinęs su įrašu asmens sveikatos istorijoje, kad užsakyta gydytojo otorinolaringologo konsultacija atsakovės ligoninėje, o ne Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senatis prasidėjo 2017 m. gruodžio 1 d., ir trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.
6. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės ligoninėje ieškovo gydymo stacionare ligos istorijoje 2015 m. kovo 5 d. nurodyta, jog ieškovas yra užrašomas konsultacijai dėl operacinio gydymo. Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-53 „Dėl kokybės vadybos sistemos procedūros „Planinių konsultacijų užsakymo valstybės ir savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų konvojavimo tvarkos“ patvirtinimo, yra patvirtinta Planinių konsultacijų užsakymo valstybės ir savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų konvojavimo tvarka (toliau – Tvarka), kurios 14.2. punkte numatyta, kad gydantis gydytojas gydymo stacionare ligos istorijoje (forma 003-1/ap) nurodo konsultacijos būtinumo priežastį, tikslą, užpildo Reikalavimo I dalį bei paraišką, kurią pasirašo bei pateikia pasirašyti gydomojo skyriaus viršininkui (jam nesant – direktoriaus pavaduotojui), nenurodant planinės konsultacijos datos ir laiko. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą gydantis gydytojas įvykdė visą Tvarkoje nurodytą procedūrą, t.y. kad užpildė Reikalavimo I dalį bei paraišką, kurią pasirašo bei pateikia pasirašyti gydomojo skyriaus viršininkui (jam nesant – direktoriaus pavaduotojui), nenurodant planinės konsultacijos datos ir laiko. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovą gydantis gydytojas ir nurodė, jog reikalinga planinė gydytojo specialisto konsultacija Vilniaus universitetinėje ligoninėje, ieškovas šiai planinei konsultacijai užregistruotas nebuvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos, nes, nors buvo konstatuotas tokių paslaugų poreikis, jis į aukštesnio lygio medicinos įstaigą nebuvo užregistruotas ir pristatytas, ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai.
7. Teismas pastebėjo, kad dėl negalavimų, susijusių su nosimi, ieškovas skundėsi tik 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau nei anksčiau, t. y. nuo 2015 m. kovo 6 d., nei vėliau, t. y. jau po skundo pateikimo Komisijai ir teismui, dėl šių nepatogumų į laisvės atėmimo vietos personalą nesikreipė. Teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys rodo negalavimų, susijusių su sulaužyta nosimi, nebuvimą.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nepagrįstas atsisakymas vykti specialisto konsultacijai patvirtina, kad jis nepatogumų dėl nosies nepatiria, ar tie nepatogumai yra mažareikšmiai. Atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, t.y. kad ieškovas nuo 2015 m. kovo mėn. tik vieną kartą personalui skundėsi, jog neprakvėpuoja pro nosį, į tai, kad niekada nesikreipė į administraciją dėl patyčių, patiriamų iš kitų kalinių, į tai, kad be pateisinamų priežasčių atsisakė vykti konsultacijai pas specialistą, į tai, kad ekspertizės akte konstatuota, jog nosies būklė žymesnės įtakos ieškovo sveikatos būklei neturi, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė jo nurodomų nepatogumų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė dėl nosies lūžio jo patiriamus nepatogumus. Pati atsakovė, nukreipdama ieškovą į specialistus, pripažino, kad ieškovui reikalinga kvalifikuota pagalba. Taigi, byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra sveikas ir patiria nosikaulio lūžio neigiamas pasekmes.
9.2. Ekspertizės akte ekspertai patvirtino ieškovo teiginius, kad dėl nosikaulio lūžio jis galėjo patirti jo nurodomas neigiamas pasekmes.
9.3. Ieškovas, atsisakęs vykti į atsakovės ligoninę, šį pasiūlymą traktavo kaip pasityčiojimą. Jis atsisakė beprasmės išvykos ir toliau reikalavo specialisto konsultacijos Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovo atsisakymą vertino kaip nenorą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovo atsisakymą vykti pas specialistą vertino kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovo nurodomų nepatogumų nebuvimą ar jų mažareikšmiškumą. Teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
12. Iš byloje esančios ieškovo gydymo stacionare istorijos, asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės duomenų matyti, kad ieškovas atsakovės ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d. dėl 2020 m. vasario 25 d. patirtos traumos – nosies lūžio (1 t., b. l. 40-43). 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas skundėsi, jog neprakvėpuoja pro nosį, yra deformuota nosis, rezervuota gydytojo otorinolaringologo konsultacija atsakovės ligoninėje (1 t., b. l. 177). Ieškovui otorinolaringologo konsultacija atsakovės ligoninėje buvo paskirta 2018 m. vasario 2 d., tačiau ieškovas ant Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. sausio 23 d. pranešimo apie planinę konsultaciją ranka yra pažymėjęs, kad vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę otorinolaringologo konsultacijos neatsisako, tačiau etapuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kategoriškai atsisako (1 t., b. l. 38). Ieškovas dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos atsakovės ligoninėje 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Komisiją. Komisija 2018 m. kovo 21 d. netenkino ieškovo prašymo atlyginti žalą, kadangi pripažino, kad žala sveikatai, atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui padaryta nebuvo (2 t., b. l. 95-98). 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos, kadangi jis nebuvo užregistruotas ir pristatytas į aukštesnio lygio medicinos įstaigą. Tačiau valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus atliktos ekspertizės išvados ir įrašų ieškovo medicininiuose dokumentuose pagrindu teismas pripažino, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pati atsakovė, nukreipusi ieškovą pas kvalifikuotą specialistą, pripažino ieškovo neigiamų nosikaulio lūžio pasekmių patyrimo faktą.
14. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
15. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
16. Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teisme nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų egzistavimo, tačiau apeliuojama į netinkamą byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtą neturtinę žalą, vertinimą.
17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
18. Ieškovas, detalizuodamas neturtinės žalos požymius, teigia, kad dėl netinkamo medicinos paslaugų teikimo, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kentė fizinį skausmą, dėl apsunkinto kvėpavimo jam sutriko miegas, dėl kreivai sugijusios nosies sumažėjo jo bendravimo galimybės, ieškovas kenčia patyčias. Svarbu pažymėti, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisėjų kolegija pastebi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
19. Teisėjų kolegijos manymu, nėra prielaidų sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė, konstatavusi ieškovo sveikatos sutrikimus ir pripažinusi poreikį jį užregistruoti pas aukštesnio lygio specialistą, įrodo ieškovo neturtinės žalos patyrimą. Teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala. Atsakovės veiksmai, nukreipiant ieškovą pas kvalifikuotą gydytoją, vertintini kaip siekis suteikti ieškovui savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, visapusišką pagalbą gydant sulaužytą nosį, tačiau nepatvirtina fakto, kad ieškovas dėl atsakovės elgesio, t. y. atsakovei neužregistravus ir nepristačius ieškovo į aukštesnio lygio medicinos įstaigą, patyrė ar patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus.
20. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad jo nepagrįstas atsisakymas vykti specialisto konsultacijai rodo nepatogumų, susijusių su nosimi, nepatyrimą ar jie yra mažareikšmiai. Apskųstame sprendime teisingai pažymėta, kad ieškovas nuo 2015 m. kovo 6 d. dažnai kreipėsi į medicinos personalą dėl negalavimų, susijusių su nugaros ir juosmens, dantų skausmu, akių perštėjimu, blogu matymu, o dėl negalavimų, susijusių su nosimi, ieškovas skundėsi tik 2017 m. lapkričio 20 d. Vadinasi, neigiamų pojūčių ieškovas nejautė, ar jie buvo nestiprūs, nesukeliantys neigiamų pasekmių, kurios skatintų kreiptis į atsakovę medicinos pagalbos.
21. Byloje ieškovas neginčija, kad jis buvo atsisakęs 2018 m. vasario 2 d. vykti į atsakovės ligoninę otorinolaringologo konsultacijai, ir savo atsisakymą argumentuoja paskirtos konsultacijos beprasmiškumu. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovo veiksmai, jam atsisakius vykti pas specialistą, gali būti traktuojami kaip nenoras bendradarbiauti su gydytojais, ir patvirtinantys, kad ieškovas nejautė fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimų, ar jie nebuvo stiprūs, kad galėtų sukelti tam tikras kančias ir išgyvenimus. Ieškovas, jei jis būtų išgyvenęs dėl savo patirtos traumos, turėjo pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis, padėsiančioms jam pašalinti diskomforto jausmą, susijusį su nosikaulio lūžiu. Atsisakęs vykti konsultacijai, jis patvirtino nejaučiantis nosies lūžio pasekmių, ar jos nėra tokio intensyvumo, jog trukdytų ieškovui vesti įprastą gyvenimo būdą.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 5 d. ekspertizės akto išvadomis, kuriose, jo manymu, patvirtinta, kad ieškovas dėl nosikaulio lūžio galėjo patirti jo nurodomus neigiamus pojūčius. Susipažinus su minėto ekspertizės akto turiniu matyti, kad teismo ekspertas pripažino, jog iškrypusi nosies pertvara gali sąlygoti kvėpavimo pro nosį sutrikimą; tačiau nosies būklė nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. žymesnės įtakos ieškovo sveikatos būklei neturėjo, išliko otorinolaringologinio pobūdžio nusiskundimai. Taigi, ekspertizės aktas patvirtino aplinkybę, kad dėl nosikaulio lūžio ieškovo kvėpavimas pro nosį gali būti apsunkintas, t. y. tai gali sukelti tam tikrus fiziologinio pobūdžio sutrikimus, tačiau tai neturi įtakos jo sveikatos būklei. Įrodymas, kuriuo remiasi ieškovas, nepatvirtina ieškovo psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti neturtinės žalos ieškovui padarymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, nesutinka su ieškovu, kad jo patirti nepatogumai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos jam padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.