Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ atstovui Erlandui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimatransus“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Erlandas Petrauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti duomenys apie puspriekabės parametrus yra oficialūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. GDT21092101 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo suteikti krovinių vežimo paslaugas, o ieškovė – tinkamai už šias paslaugas atsiskaityti. Sutarties 8.1.7 p. nustatė, kad atsakovė visiškai atsako už ieškovės priekabas nuo priekabos priėmimo iki priekabos palikimo ieškovės paskirtoje vietoje. O atsakovės draudimas privalo apimti atsakomybę už ieškovės priekabas jų disponavimo metu.

Iš elektroniniu būdu užpildyti priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. 15:11:25 atsakovės vairuotojas B. B. per ieškovės kompiuterinę sistemą priėmė puspriekabę Nr. NB646.

Iš vairuotojo B. B. paaiškinimo, foto nuotraukų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. Kaune jis važiuodamas su vilkiku DAF Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe Nr. NB646 į pasikrovimo vietą Kaune nepratilpo tarp dviejų administracinių pastų esančių trejų arkų, kurios buvo pažymėtos aukščio ženklais 4,10 metro, ir taip buvo apgadintas puspriekabės stogas., t. y puspriekabės stogu buvo kliudyta virš važiuojamosios dalies esanti statinio pertvara.

Iš 2022 m. spalio 4 d. preliminarios darbų, detalių sąmatos Nr. 20221004 nustatyta, kad puspriekabės remonto suma su PVM – 8 327,05 Eur. Iš 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros serija GST Nr. 267907 nustatyta, kad ieškovė atsakovei už puspriekabės remontą išrašė 7 887,08 Eur sumą su PVM.

Iš Mega Liner su hidrauliniu pakeliamu stogu (tipas: SDP 27 elG4-CS) aprašymo nustatyta, kad puspriekabės sukibo aukštis 950 – 1,160 mm, šoninės prieigos aukštis 2,610 – 2,910 mm.

2023 m. sausio 19 d. ieškovė atsakovei pateikė pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad vienašališkai įskaitos UAB „Rimatransus“ mokėtiną 2 372,67 Eur skolą. Atsižvelgiant į įskaitymą, atsakovės prievolė ieškovei sumažėjo iki 6 606,16 Eur.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei padarytos turtinės žalos, kai atsakovė, tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, suteikė ieškovei krovinių vežimo paslaugas ir apgadino ieškovei priklausančią puspriekabę. Ieškovės skaičiavimu, jai padaryta 7 887,08 Eur žala. Atsakovė nurodo, kad žala paskaičiuota, nepritaikius 7,5 proc. nusidėvėjimo, kadangi puspriekabė buvo ne nauja, taip pat atsakovė neatsakinga už atsiradusią žalą, nes ieškovė jai perdavė puspriekabę, neatitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad krovinių vežimo sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų – verslininkų, vykdančių veiklą krovinių pakrovimo, gabenimo bei pristatymo veikla. Pagal šalių sudarytą sutartį, ieškovė yra užsakovė, o atsakovė – vežėja, kuri įsipareigojo priimti krovinį iš užsakovės pasikrovimo vietos ir nugabenti į paskirties vietą, nurodytą užsakyme bei išduoti krovinį asmeniui, turinčiam teisę jį gauti; tuo tarpu užsakovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas sumokėti vežėjai užmokestį (sutarties 1.1. punktas). Vežėja įsipareigojo elgtis rūpestingai bei sąžiningai pagal savo veiklą išmanančio ir profesionaliai paslaugas teikiančio asmens standartus (sutarties 3.3 punktas). Šalys susitarė, kad vežėja atsako už transporto priemonių kiekio ir tipo parinkimą ir pateikimą kroviniams gabenti pagal paraišką, pateiktą grafiką ir nustatytu laiku; už transporto priemonę, jos tinkamumą gabenti krovinį ir būklę; vežėja visiškai atsako už užsakovo priekabas nuo priekabos paėmimo iki priekabos palikimo užsakovės paskirtoje vietoje (sutarties 8.1.2, 8.1.4., 8.1.7 punktai).

Spręstina, kad atsakovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, taip pat įpareigota šalių sudarytos sutarties nuostatų, privalėjo elgtis rūpestingai ir priimdama vežti krovinį su ieškovei priklausančia puspriekabe, įsitikinti, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus, yra techniškai tvarkinga ir pan. Ieškovė pateikė Mega Liner su hidrauliniu pakeliamu stogu (tipas: SDP 27 elG4-CS) aprašymą, kuriame įvardintas puspriekabės sukibo aukštis, šoninės prieigos aukštis, atsakovė įrodymų, kad šie duomenys jai nebuvo žinomi, nepateikė. Spręstina, kad būtent atsakovė, būdama neatidi ir nesielgdama profesionaliai, neįsitikino, ar ieškovės puspriekabė gali važiuoti tarp administracinių pastų esančių arkų, kurios buvo pažymėtos aukščio ženklais 4,10 m, todėl jos elgesys įtakojo žalos ieškovei atsiradimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės puspriekabė neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3468(E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 366 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytu didžiausi leidžiamu naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 6.2 punkto reikalavimų, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl jos vairuotojas sutiko tokią puspriekabę vairuoti, ar prieš ją paimdamas iš ieškovės įsitikino, ar ši puspriekabė turi galiojančius techninės apžiūros dokumentus, turi leidimą vykti Lietuvos Respublikos keliais ir pan., ar reiškė pretenzijas dėl teisės aktų neatitikimo. Būtent nepateikus šių įrodymų, teismo vertinimu, atsakovė, paimdama naudoti ieškovės puspriekabę, prisiėmė ir šalių sutartyje aptartą atsakomybę už ieškovės puspriekabę nuo jos paėmimo iki grąžinimo (sutarties 8.1.7 punktai). Spręstina, kad šioje byloje yra įrodyta, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir savo kaltais veiksmais padarė žalą ieškovei priklausančiai puspriekabei. Spręstina, kad yra įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019. Nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikomas 7,5 proc. nusidėvėjimas, kadangi puspriekabės nebuvo nauja, o jos primoji registracija – 2019 m. rugsėjo 12 d. Pažymėtina, kad ieškovės cituojamoje teismų praktikoje, be kita ko nurodyta, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Akcentuota, kad negali būti nurodomi hipotetiniu būdu paskaičiuoti nusidėvėjimo dydžiai, turi būti pagrindžiamas realus sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nusidėvėjimo dydis. Nurodoma, kad paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus galima, pvz., pasitelkus ekspertizę.

Atsakovės atstovas nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovė savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo byloje nesinaudojo, neteikė kitų įrodymų, kodėl paskaičiuotam žalos dydžiui turi būti taikoma būtent 7,5 nusidėvėjimo procentas, todėl spręstina, kad atsakovė žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikė. Laikytina, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė 7 887,08 Eur dydžio žalą.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

CK 6.130 straipsnyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Ieškovė nurodo, kad šalys turėjo vienas kitai priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl ieškovė 2023 m. sausio 19 d. vienašališku pareiškimu įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Pateikė duomenis, kad apie įskaitymą atsakovei buvo pranešta 2023 m. sausio 19 d. Sąlygų, kad įskaitymas būtų draudžiamas (CK 6.134 straipsnis) nenustatyta, atsakovė argumentų dėl nesutikimo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus nenurodė, todėl spręstina, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 6 606,16 Eur už žalą.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 149 Eur žyminį mokestį, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Byloje yra susidariusių 21,93 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimatransus“ 6 606,16 Eur (šeši tūkstančiai šeši šimtai šeši eurai 16 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149 Eur (šimtas keturiasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedlito transportas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimatransus“ 21,93 Eur (dvidešimt vieną eurą 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.