- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-169-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49529-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- Ž. M.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš S. K. gyvenamojo namo) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš B. K. gyvenamojo namo), ir jam paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš R. N. gyvenamojo namo) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš V. G. negyvenamojo namo) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir Ž. M. paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. M. skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Ž. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai) nuo 2025 m. sausio 4 d. 17.20 val. iki 2025 m. sausio 5 d. 12.05 val. (viena diena), ir nuo 2025 m. sausio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 24 d.
Ž. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš Ž. M. nukentėjusiajai V. G. priteista 165 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. M. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: 2024 m. gruodžio 20 d. nuo 7 val. iki 14.50 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo, priklausančio S. K., lango stiklą, 50 eurų vertės, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė odiniame dėkle medžioklinį peilį, 50 eurų vertės, rankinį laikrodį „SAMSUNG GALAXY Watch4“, 50 eurų vertės, žiebtuvėlį, 5 eurų vertės, 2 vnt. butelius alkoholinių gėrimų ,,ROSEWINE“, po 0,5 litro talpos, iš viso 24 eurų vertės, alkoholinį butelį gėrimo ,,JACK DANIEL‘S“, 0,7 litro talpos, 25 eurų vertės, butelį alkoholinio bulgariško gėrimo, 0,33 litro talpos, 10 eurų vertės, butelį alkoholinio vyšnių gėrimo, 0,5 litro talpos, 5 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 250 eurų vertės, vyrišką auksinę grandinėlę, 250 eurų vertės, vyrišką auksinę grandinėlę, 200 eurų vertės, auksinį pakabuką ,,Skorpionas“, 100 eurų vertės, medalį už tarnybą, 100 eurų vertės, graviruotą arbatinį šaukštelį, 20 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam S. K. 1139 eurų turtinę žalą.
2. Taip pat Ž. M. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: 2024 m. gruodžio 29 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), patekęs į neužrakinto gyvenamojo namo vidų pagrobė B. K. priklausančioje rankinėje buvusius 95 eurus ir sidabro-gintaro karolius, 12 eurų vertės, taip pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai B. K. 107 eurų turtinę žalą.
3. Taip pat Ž. M. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: 2025 m. sausio 6 d. nuo 8.10 val. iki 16.50 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo, priklausančio R. N., lango stiklą, 100 eurų vertės, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė moterišką higienos rinkinį ,,DOVE“, 10 eurų vertės, baltos spalvos metalo grandinėlę su penkiais širdutės formos pakabukais, 5 eurų vertės, sidabrinę apyrankę, 40 eurų vertės, geltonos spalvos metalo auskarų porą, 5 eurų vertės, sidabrinį žiedą, 20 eurų vertės, sidabrinį žiedą 20 eurų vertės, sidabrinį žiedą 20 eurų vertės, baltos spalvos metalo žiedą 5 eurų vertės, žiedą ,,forever love“, 5 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai R. N. 230 eurų turtinę žalą.
4. Taip pat Ž. M. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: nuo 2024 m. gruodžio 23 d. 13 val. iki 2025 m. sausio 8 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs negyvenamojo namo, priklausančio V. G., E. D., O. B., E. M. lango stiklą, 150 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamąjį namą ir pagrobė du peilius, 15 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai V. G. 165 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Eimantas Chmieliauskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš Ž. M. 464 Eur. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
5.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, iš nuteistojo Ž. M. nekonfiskavo 464 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamų veikų, kai nukentėjusieji atsisakė reikšti civilinį ieškinį. Todėl prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
5.2. Skunde prokuroras pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad dalis Ž. M. pagrobtų daiktų ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti ir gražinti nukentėjusiesiems, todėl nukentėjusieji civilinių ieškinių nebereiškė. Taip pat pažymi, jog dalį pagrobtų daiktų, dėl kurių civiliniai ieškiniai nebuvo reiškiami, Ž. M. pardavė ir už juos gavo pajamų, taip pat dalį pagrobtų daiktų jis pats suvartojo ir taip gavo turtinės naudos.
5.3. Prokuroras nurodo, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Ž. M. iš S. K. pagrobė medžioklinį peilį odiniame dėkle, kurio vertė 50 Eur, žiebtuvėlį, kurio vertė 5 Eur, 2 butelius alkoholinių gėrimų „ROSEWINE“, po 0,5 litro talpos, iš viso 24 Eur vertės, butelį alkoholinio gėrimo „JACK DANIEL'S“, 0,7 litro talpos, 25 Eur vertės, butelį alkoholinio bulgariško gėrimo, 0,33 litro talpos, 10 Eur vertės, butelį alkoholinio vyšnių gėrimo, 0,5 litro talpos, 5 Eur vertės, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 250 Eur, vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Eur, vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 200 Eur, auksinį pakabuką ,,Skorpionas“, kurio vertė 100 Eur. Taip pat iš B. K. pagrobė rankinėje buvusius 95 Eur. Prokuroras nurodo, kad šiuos daiktus Ž. M. pats sunaudojo arba juos pardavė bei už juos gavo pajamas, o pinigus išleido. Ž. M. apklausiamas teisme nurodė, jog peilį dėkle pardavė (duomenys neskelbtini) mieste nepažįstamam asmeniui už 20 eurų, žiebtuvėlį sunaudojo, alkoholinius gėrimus išgėrė su pažįstamais, aukso dirbinius pardavė (duomenys neskelbtini) mieste esančiame lombarde ir gavo 300 Eur (ikiteisminio tyrimo metu patikslinta, jog už aukso dirbinius buvo išmokėta 280 Eur), o pagrobtus 95 Eur išleido savo reikmėms. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. M. vagystės būdu įgijo turto ir gavo kitokios naudos – iš viso už 464 Eur, o būtent: 20 Eur gavo už parduotą peilį, suvartojo alkoholinius gėrimus, kurių vertė 64 Eur, žiebtuvėlį, kurio vertė 5 Eur, 280 Eur gavo už aukso dirbinius (kuriuos vėliau išleido) bei pagrobė 95 Eur grynais (kuriuos taip pat vėliau išleido).
5.4. Prokuroro teigimu, nuteistasis Ž. M. įvykdydamas vagystes įgijo turto bei gavo kitokios naudos už 464 Eur, todėl šis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, dėl šio Ž. M. įgyto turto nepasisakė, šio turto konfiskavimo klausimo nesprendė ir tokio sprendimo nemotyvavo.
5.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje turto vertės konfiskavimas dažnai taikomas tada, kai kaltininkas nesulaikomas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar nusikalstama veika, iš kurios gaunamas turtas, yra tęstinio pobūdžio ir vėliau proceso metu tokio turto natūra pas jį nerandama.
5.6. Pažymi, jog aptartas turtas tiesiogiai gautas iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, todėl šis turtas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nusikalstamos veikos rezultatas. Dalis pagrobto turto – peilis odiniame dėkle, alkoholiniai gėrimai, žiebtuvėlis ir 95 Eur nebuvo rasti pas nuteistąjį, ir šis turtas nukentėjusiesiems nėra grąžintas. Prokuroras pažymi, jog peilis parduotas ir už jį gauta 20 Eur, alkoholis suvartotas, taip pat ir žiebtuvėlis, o 95 Eur išleisti nuteistojo poreikiams tenkinti, todėl laiko, kad iš šio turto Ž. M. gavo turtinę naudą. Taip pat prokuroras pažymi, jog kitas turtas – auksinis žiedas, dvi auksinės grandinėlės ir auksinis pakabukas, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti bei grąžinti savininkui, tačiau matyti, jog Ž. M. šiuos daiktus buvo pardavęs ir už juos gavo turtinės naudos –280 Eur. Civilinio ieškinio klausimas dėl šios sumos nebuvo sprendžiamas, todėl šia suma jo turtinė padėtis iš nusikalstamos veikos pagerėjo, o tai rodo, jog šie pinigai taip pat yra nusikalstamos veikos rezultatas.
5.7. Prokuroro teigimu, esant tokioms aplinkybėms, t. y. Ž. M. iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjus pagrobto turto verte bei gavus kitokią turtinę naudą (pagrobtą turtą suvartojus), o nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškus ir nurodžius, kad atsisako jį reikšti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų ir iš Ž. M. nepagrįstai neišieškojo konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos rezultato) vertę atitinkančios pinigų sumos – 464 Eur nusikalstamos veikos rezultato.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nuteistojo Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių, nekelia klausimo ir dėl Ž. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšių ir dydžio, paskirtos subendrintos bausmės dydžio, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
8. Kaip jau buvo minėta, prokuroras apeliaciniu prašo nuteistajam Ž. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš Ž. M. konfiskuoti 464 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamų veikų, kai nukentėjusieji atsisakė reikšti civilinį ieškinį. Iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad Ž. M. vagystės būdu įgijo turto ir gavo kitokios naudos. Ž. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad už parduotą medžioklinį peilį odiniame dėkle gavo 20 Eur, už pavogtus aukso dirbinius, t. y. už vyrišką auksinį žiedą, dvi auksines vyriškas grandinėles, auksinį pakabuką ,,Skorpionas“, lombarde gavo 280 Eur, alkoholinius gėrimus (du buteliai alkoholinių gėrimų ,,Rosewine“, po 0,5 litro talpos, iš viso 24 Eur vertės, butelis alkoholinio gėrimo ,,Jack Daniel‘s“, 0,7 litro talpos, 25 Eur vertės, butelis alkoholinio bulgariško gėrimo, 0,33 litro talpos, 10 Eur vertės, butelis alkoholinio vyšnių gėrimo, 0,5 litro talpos, 5 Eur vertės), kurių bendra vertė 64 Eur, išgėrė su draugais, žiebtuvėlį, kurio vertė 5 Eur, pats išnaudojo, o pagrobtus 95 Eur išleido savo reikmėms. Todėl sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad Ž. M. iš nusikalstamų veikų įgijo turto (pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms) ir gavo kitokios naudos (sunaudojo žiebtuvėlį, išgėrė alkoholinius gėrimus), iš viso už 464 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusieji dėl iš jų pagrobto turto pareikšti civilinį ieškinį atsisakė. Esant aptartai situacijai, teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 72 straipsnio 2, 5 dalių nuostatų ir neišieškodamas iš Ž. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
9. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
10. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, Nr. 2K-232-648/2023, Nr. 2K-2-511/2024 ir kt.).
11. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-189-387/2021).
12. Vienas pagrindinių turto konfiskavimo tikslų taip pat yra ir principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė) užtikrinimas. Nors šis bendrasis teisės principas labiau plėtojamas civilinėje teisėje, tačiau savo turiniu aktualus ir baudžiamojoje teisėje. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas, kaip jau minėta, negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-387/2021).
13. Šios aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju nekonfiskavus iš nusikalstamų veikų įgyto turto vertę atitinkančios sumos, susiklostytų situacija, kai asmuo, pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, iš nusikalstamų veikų pasipelnytų, kas yra neteisinga ir neteisėta. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga.
14. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog Ž. M. iš nusikalstamos veikos įgijo turto, kurį panaudojo savo reikmėms, ir gavo kitokios naudos, iš viso už 464 Eur, todėl ši suma yra jo padarytų nusikalstamų veikų rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusieji jiems padarytos turtinės žalos civilinį ieškinį atsisakė pareikšti. Taigi esant šioms aptartoms aplinkybėms, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo Ž. M. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 464 Eur.
15. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės nustatyti terminą, per kurį kaltininkas galėtų savanoriškai sumokėti konfiskuotiną sumą ar išdėstyti minėtų sumų mokėjimą, kaip tai numatyta tuo atveju, kai nuteistajam skiriama bausmė – bauda. Konfiskuotinų piniginių sumų gavėjas yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri vykdymo procese turi teisę sudaryti susitarimus su nuteistaisiais dėl galimybių išieškotinas sumas mokėti kita tvarka, nei tai būtų daroma išieškant konfiskuotiną sumą priverstinai.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. M., kurias sudaro 202,08 Eur.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam Ž. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, jog antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už Ž. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio apeliacinį skundą tenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš nuteistojo Ž. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 464 (keturis šimtus šešiasdešimt keturis) eurus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš Ž. M. valstybės naudai 202,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).