- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-911-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01173-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- UAB „Vilmanto statybos“
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vilmanto statybos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Vilmanto statybos“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tretysis asmuo – AB „Lietuvos geležinkeliai“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilmanto statybos“ 11 955,80 EUR skolos, 653,26 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 288,06 EUR bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad Energetikos įmonė (iki 2017-03-29 Vilniaus energija, o nuo 2017-03-30 Vilniaus šilumos tinklai) su atsakove UAB „Vilmanto statybos“ 2013 m. gruodžio 19 d. sudarytos rašytinės Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2S-1088 pagrindu tiekė centralizuotą šilumos energiją į gamybinės paskirties pastatus (duomenys neskelbtini). Atsakovė pareigos atsiskaityti už tiekiamą šilumą nevykdė, todėl susidarė skola. Ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas (tame tarpe į atsakovės 2017 m. kovo 29 d. duomenimis buvusią 11 849,40 EUR skolą). Atsakovės skolą pagrindžia Sutartis, ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma, PVM sąskaitos – faktūros. Iš Vilniaus energijos perduotų duomenų matyti, kad 2016 metų liepos mėnesį, ar 2016 metų lapkričio mėnesį ir vėliau Sutartis tarp atsakovės ir Vilniaus energija nutraukta nebuvo, o taip pat nebuvo nutrauktas šilumos energijos tiekimas į pastatą. Nepaisant to, kad atsakovė prašė nutraukti Sutartį, akivaizdu, kad šalims neradus bendro sutarimo dėl jos nutraukimo sąlygų ji buvo vykdoma toliau, t.y. šilumos energija į pastatą buvo toliau tiekiama ir pastate ji buvo suvartojama.
3. Atsakovė UAB „Vilmanto statybos“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
4. Nurodė, kad prašė nutraukti sutartį dėl šilumos tiekimo dar 2016 m. liepos 14 d., tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Paaiškino, kad tarp atsakovės ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ buvo sudarytos statybų rangos sutartys. Paskutiniai statybos darbai atlikti 2015 m. rugpjūčio mėn., o tą patvirtina atsakovės ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašyti atliktų darbų aktai. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 75 punktą, atsakovei, kaip statybos rangovei, gali kilti pareiga mokėti už šilumos energiją tik tol, kol vykdomi statybos darbai, tačiau ne ilgiau kaip už vieną šildymo sezoną. Kadangi statybos darbai pabaigti 2015 m. rugpjūčio mėn., todėl atsakovė negali būti skolinga laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ tiektą ir neapmokėtą šilumos energiją.
5. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ palaikė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Vilmanto statybos“ ieškovės naudai skolą už šilumos energiją.
6. Nurodė, kad trečiasis asmuo patikėjimo teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 metais buvo pradėti šio turto rekonstravimo bei išplėtimo darbai. Šių darbų vykdymui 2012 m. rugsėjo 14 d. tarp trečiojo asmens ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. SP(DI)-103. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ vykdė statybos darbus pasitelkęs subrangovus. Dalį statybos darbų, pagal sutartis sudarytas su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, atliko atsakovė UAB „Vilmanto statybos“. Statybos darbų laikotarpiu atsakovė sudarė su AB „Vilniaus energija“ Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo metu dėl atsakovės netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, trečiasis asmuo negali sudaryti pastato, gamybinės bazės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos tiekimo sutarties, kadangi dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų už šilumos tiekimą ieškovė sustabdė šilumos pristatymą į pastato šildymo prietaisus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilmanto statybos“ 11 955,80 EUR skolos, 653,26 EUR palūkanų, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12 609,06 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 288,06 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į aplinkybę, jog AB „Vilniaus energija“ pateikus atsakovei UAB „Vilmanto statybos“ 2016 m. liepos 13 d. pretenziją Nr. 008-03-1377712 dėl 870,08 EUR skolos už šilumos energiją, atsakovė sekančią dieną, t.y. 2016‑07‑14 bankiniu pavedimu sumokėjo skolą, sprendė, jog tai patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovė pripažino buvus skolinga šilumos tiekėjui už teikiamą šilumą.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės argumentus, kad ji prašė nutraukti sutartį, tačiau formaliai ši sutartis nebuvo nutraukta abipusiu šalių susitarimu. Pažymėjo, jog pateikti įrodymai dėl įvykdytų darbų pagrindžia darbų pabaigą tik pagal vieną statybos rangos sutartį 2015 metais, tačiau kitų užbaigtų rangos sutarčių įrodymų nėra pateikta. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tikėtina, kad atsakovė nebaigė visų darbų 2015 metais, o vykdė juos ir 2016-2017 metais. Pažymėjo, jog būtent atsakovės minimi pateikti prašymai nutraukti sutartį 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. paneigia atsakovės argumentus, kad 2015 metais buvo baigti statybos darbai pagal surašytą aktą, nes atsakovė pripažino minėtais veiksmais buvus minėtu laiku galiojančią sutartį su „Vilniaus energija“.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutartyje nesusitarė dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindų (CK 6.217 str. 5 d.), o atsakovė, UAB „Vilniaus energija“ nenutraukus atsakovės prašymu Sutarties, nesikreipė dėl Sutarties nutraukimo teismo tvarka bei tai, kad ieškovė įrodė, jog nuo 2016-10-01iki 2017-03-29 teikė šildymą atsakovei, sprendė, jog jai tenka pareiga atsiskaityti už į pastatą patiektą šilumos energiją pagal sudarytą sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilmanto statybos“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad atsakovė, būdama vidutinio dydžio įmone Lietuvoje, buvo priversta pasirašyti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su vienintele tokias paslaugas teikiančia UAB „Vilniaus energija“, po teisių ir pareigų perleidimo ieškove, šabloninėmis sąlygomis, kurių neturėjo galimybės pakeisti. Sutarties 12 p. numatantis, kad vartotojas įsipareigoja iki šilumos pajungimo datos sumokėti avansinį mokėjimą 10 000,00 Lt, yra klaidinga ir negaliojanti, prieštarauja realiam sutarties turiniui bei niekada nebuvo vykdoma. Atsakovei nesumokėjus jokio avanso, sutarties vykdymas buvo pradėtas ir jokios pretenzijos dėl avanso sumokėjimo nebuvo reiškiamos.
13. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog nėra ir niekada nebuvo pastatų savininku arba valdytoju. Atsakovė yra tik subrangovė. Atsakovė neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo sudaryti neterminuotą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybę, jog atsakovė turėjo sudaryti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį tik statybos darbų vykdymo laikotarpiu patvirtino ir pats pastatų valdytojas. Viena iš šabloninių sutarties sąlygų numatė, jog ji sudaroma neterminuotam laikotarpiui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, apeliantė prašė pripažinti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta terminuotam laikotarpiui, tol kol atsakovė vykdo statybos darbus pagal atskiras rangos (subrangos) sutartis, sudarytas su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.
Šalies argumentai
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir atsakovė neaptarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje galimybės vienašališkai nutraukti Sutartį. Remiantis logine, gramatine bei lingvistine Sutarties 21 p. analize teigtina, kad kitos šalies atsisakymas nutraukti Sutartį, tuo atveju kai Sutartį nutraukti prašanti šalis yra įvykdžiusi visas savo pareigas, kylančias iš Sutarties, yra pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu. Sutarties 21 p., aiškinant tokiu būdu, jog atsakovė jokiu būdu be ieškovės sutikimo negali nutraukti sutarties, akivaizdžiai prieštarauja atsakovės interesams, kadangi net užbaigus visus statybos darbus ir juos perdavus atsakovė turės mokėti už šilumos tiekimą nors pastatais jau naudojasi kitas asmuo. Ieškovė atsakovei prašant turėjo prievolę nutraukti sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu atsakovė yra įvykdžiusi visas savo iš sutarties kylančias prievoles. Negavusi iš UAB „Vilniaus energija“ jokių prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo, atsakovė pagrįstai laikė, jog sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 22 d., atsakovė nėra atsakinga už ieškovės vidinių dokumentų administravimą. Nepagrįsta ir neturinti ginčui jokios reikšmės pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įrodė darbų pabaigą tik dėl vienos tarp jo ir rangovo sudarytos sutarties. Esminė sąlyga remiantis, kuria UAB „Vilniaus energija“ turėjo spręsti dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo yra tai, ar atsakovė yra įvykdžiusi visus savo šia Sutartimi prisiimtus turtinius įsipareigojimus. Atsižvelgdama į tai apeliantė prašo nustatyti, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo tinkamai nutraukta 2016 m. lapkričio 22 d. Atitinkamai nuo šios datos atsakovė neturėjo pareigos mokėti už pastatams, kurių nevaldo, tiekiamą šilumą, todėl atsakovė pripažintina netinkama atsakove nagrinėjamoje byloje.
15. Pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs UAB „Vilniaus energija“ atsakymo ieškovei, nepaisydamas atsakovės prašymo atidėti bylos išnagrinėjimą, nusprendė išnagrinėti bylą iš esmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą faktiškai neatskleidęs jos esmės bei neišsiaiškinęs (neištyręs) įrodymų, galimai turinčių esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė jį atmesti.
17. Nurodė, jog atsakovės argumentas, jog teismas nesulaukęs UAB „Vilniaus energija“ paaiškinimų ir nepaisydamas atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatskleidė bylos esmės, ar kad byloje nepakanka įrodymų, ar jie yra tinkamai neištirti. Pažymėjo, jog ieškovė pateikė teismui įrodymus pagrindžiančius atsakovės 11955,80 EUR skolą susidariusią ginčo sutarties pagrindu. Ieškovė pagristai laikė, jog sutartis nebuvo nutraukta atsakovės nurodyta data ir ieškovei buvo perleista galiojanti reikalavimo teisė į atsakovės skolą. Priešingu atveju, atsakovei nebūtų teikiamos sąskaitos ar pretenzijos dėl skolos. Ieškovė 2018 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu gavo UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimą, jog iki veiklos pabaigos sutartis nebuvo nutraukta, tačiau šios informacijos teismui neteikė, nes ji nepakeitė pradinių bylos duomenų apie sutarties galiojimą. Atsakovės 2018-06-21 prašymas dėl trečiojo asmens įtraukimo ir teismo posėdžio atidėjimo teisėjo rezoliucija, pagrįstai buvo netenkinti, kadangi trečiųjų asmenų įstojimo į bylą sąlyga ta, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teismas taip pat pagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovės nurodyta priežastis negali būti laikoma svarbia. Taigi, teismas neatvykus atsakovei teisėtai išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės pagal byloje esančius įrodymus.
18. Ieškovė pažymi, jog šioje byloje įrodinėjo skolos faktą, jos pagrindą, o atsakovė įrodinėjo, jog sutartis skolos susidarymo laikotarpiu buvo pasibaigusi, tačiau atsakovė savo teisių gynimui nepasirinko kito gynybos būdo, pvz., teikti priešieškinį dėl sutarties negaliojimo ar pan. Todėl teismas neperžengdamas teisminio nagrinėjimo objekto ir ribų, bei ištyręs visus pateiktus šalių įrodymus, konstatavo įrodymų pakankamumą ir pagrįstai sprendė, jog sutartis nutraukta nebuvo bei privalėjo būti vykdoma.
19. Atsakovė klaidingai teigia, jog sutartis buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui: „Atsakovės vykdomų statybos darbų laikotarpiui“. Sutarties 21 punkte aiškiai nurodyta, jog: „Sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui“. Todėl atsakovės subrangos darbų užbaigimas ar atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Lietuvos geležinkeliai" subrangos santykiai, neturi jokios įtakos sutarties galiojimui ir būtent tokia nuostata atspindi tikrąją sutarties šalių valią. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 22 d. Atsakovei ir toliau buvo teikiamos sąskaitos ir pretenzijos dėl įsiskolinimo. Atsakovei 2016 m. gruodžio 15 d. el. paštu buvo pateiktas pranešimas, jog Sutarties nutraukimui yra reikalingi papildomi dokumentai, kurių atsakovė nepateikė, taigi sutarties šalys nesusitarė dėl jos nutraukimo kaip numatyta Sutarties 21 p.
Šalies argumentai
20. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovė Skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, prašydama pripažinti sutartį sudaryta terminuotam laikotarpiui, tol kol atsakovė vykdė statybos darbus, tačiau toks prašymas remiantis CPK 312 str. negalimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už suteiktą šilumos energiją priteisimo.
23. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovė UAB „Vilmanto statybos“ 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2S-1088, pagal kurią šilumos tiekėjas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumą termofikaciniu vandeniu 15716,64 kv.m. pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo vartoti šilumą bei atsiskaityti su šilumos tiekėju sutartyje numatytomis sąlygomis (Sutarties 1, 2, 4.1., 5.1. punktai). Šilumos tiekėjas įsipareigojo kas mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos, parengti ir išsiųsti atsakovei (vartotojui) sąskaitą už per mėnesį patiektą šilumą, o atsakovė įsipareigojo apmokėti šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (Sutarties 13, 14 punktai). Byloje pateiktos atsakovei UAB „Vilmanto statybos“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros 11955,80 EUR sumai už suteiktą šilumos energiją pastatui unikalus Nr. 1098-8006-1012, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtas pastatas, unikalus Nr. 1098-8006-1012 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas turto patikėjimo teisė AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti AB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas tame tarpe ir atsakovės įsiskolinimas suteiktą šilumos energiją pagal 2013 m. gruodžio 19 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2S-1088. UAB „Vilmanto statybos“ byloje pateikė įrodymus, kad darbų atlikimui ginčo objekte, adresu (duomenys neskelbtini) su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ buvo sudaręs statybos rangos sutartis, taip pat kad 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. teikė ieškovei prašymus nutraukti sutartį.
24. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d susidariusią pagal tarp šalių sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2S-1088. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad pagal tarp šalių sudarytą ir nenutrauktą sutartį atsakovė minėtu laikotarpiu gavo šilumos energiją, už kurią remiantis sutarties nuostatomis ir CK 6.38 str. privalo atsiskaityti.
25. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė, jog atsakovė nėra pastatų savininkė ir neturėjo suinteresuotumo sudaryti neterminuotą šilumos tiekimo sutartį, taip pat neįvertino, jog ieškovė privalėjo nutraukti sutartį atsakovei pateikus tokį prašymą. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių poziciją išdėstytą apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį, atmeta šiuos apeliacinius skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Apeliaciniu skundu apeliantė remdamasi tuo, kad buvo priversta pasirašyti sutartį šabloninėmis sąlygomis prašo pripažinti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą terminuotam laikotarpiui, tol kol atsakovė vykdo statybos darbus pagal atskiras rangos (subrangos) sutartis, sudarytas su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ bei nustatyti, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo tinkamai nutraukta 2016 m. lapkričio 22 d.
27. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sutarties turtinio aiškinimo bei tai, kad atsakovė buvo priversta pasirašyti sutartį šabloninėmis sąlygomis, nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat atsakovė nekėlė reikalavimų pripažinti, jog sutartis buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui ir tinkamai nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 22 d. CPK 312 straipsnyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taipogi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, apeliantė šiais apeliacinio skundo argumentais pirmos instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė ir jų pagrindu jokių reikalavimų nereiškė. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.
28. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
30. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 str. 3, 4 d., 405, 417, 417 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovės atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovės atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti skolą ir šilumos suteikimo faktą ginčo laikotarpiu, o atsakovė neįrodė, jog tinkamai už jas atsiskaitė. Kolegijos vertinimu, esant tokiam atsakovės pasirinktam teisių gynimo būdui ir nepareiškus priešieškinio, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva vertinti sutarties pasirašymo aplinkybių, jos sąlygų atitikties šalių valiai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, jog ji buvo suinteresuota sudaryti sutartį tik rangos darbų atlikimo laikotarpiui ir kiti nurodomi teisiniai santykiai susiklostę tarp atsakovės ir rangovo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir nedaro įtakos ieškovės teisei gauti atlygį už pagal galiojančią sutartį suteiktas paslaugas.
32. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog bet kuris atidus, rūpestingas ir protingas verslininkas, byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ginčo sutartis yra nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikta el. laiško kopija su šabloniniu atsakymu „jūsų laiškas persiųstas atsakingiems darbuotojams“, pakankamai atidžiam ir rūpestingam verslininkui nebūtų patvirtinimas apie sutarties nutraukimo faktą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, sutartyje šalys neaptarė vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų, byloje taip pat nėra duomenų jog ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, kas galėtų būti laikoma įstatyminiu pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.217 str. įtvirtintais pagrindais. Pagal ginčo sutarties 21 p. sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu įvykdžius visas prievoles. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigdama, jog sutartis buvo nutraukta, nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie suderintą šalių valią nutraukti sutartį. Priešingai, iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakydama į atsakovės prašymą nutraukti sutartį, ieškovė nurodė, jog tam reikalinga pateikti objekto priėmimo – perdavimo aktą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nepagrindė atsikirtimuose į ieškinį išdėstytos pozicijos apie sutarties nutraukimą, kadangi byloje nėra įrodymų sudarančių pagrindą spręsti apie suderintą šalių valią nutraukti ginčo sutartį kaip to reikalauja ginčo sutarties nuostatos (CPK 178 str.).
33. Kolegija atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą bei teismo posėdžio atidėjimu. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įpareigojimas pateikti atsiliepimą į ieškinį bei šaukimas į 2018 m. gegužės 23 d. posėdį atsakovei įteiktas viešo paskelbimo būdu. Minėtas posėdis atidėtas 2018 m. birželio 25 d., atsižvelgiant į tai, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovė nebuvo susipažinusi su dubliku. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuo parengiamojo posėdžio iki 2018 m. birželio 25 d. posėdžio atsakovė turėjo daugiau nei mėnesį, tačiau atsakovės 2018 m. birželio 21 d. prašymas atidėti 2018 m. birželio 25 d. (pirmadienio) posėdį bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“ teisme užregistruotas 2018 m. birželio 22 d. (penktadienį), t.y. prašymai pateikti nesavalaikiai. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog minėti prašymai nebuvo pagrįsti, todėl bylą nagrinėjantis teisėjas pagrįstai atsisakė juos tenkinti. Remiantis CPK 47 str. 1 d. trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukiami asmenys, kuriems gali turėti įtakos procesinis sprendimas byloje. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog UAB „Vilniaus energija“ galimai galėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių sutartis nebuvo nutraukta, nesudaro pagrindo teigti, jog ji suinteresuota bylos baigtimi. Ši aplinkybė pagal byloje pareikštus reikalavimus (priteisti skolą) taip pat neturėjo esminės reikšmės. Kolegijos vertinimu, taip pat pagrįstai netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi aplinkybė, jog atsakovės atstovas 15.30 val., atstovaus kitą asmenį Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijoje, nėra pateisinama priežastis atsakovei nedalyvauti posėdyje, kuris vyks 13.30 val. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. birželio 25 d. posėdis baigtas 13.56 val. Bylos medžiaga patvirtina, jog visi atsakovės nors ir nesavalaikiai teikti įrodymai, kuriais ji grindė savo poziciją, teismo buvo priimti į bylą ir įvertinti skundžiamu sprendimu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nebuvo atskleista bylos esmės ar pažeista atsakovės teisė įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą bei prievolių vykdymą reglamentuojančias normas, tinkamai nustatęs pareikštų reikalavimų ribas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.