- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2-7689-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12864-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Skycop.com ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė Ryanair DAC, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių G. M. ir V. K. skrydžio atžvilgiu. Skrydis Nr. FR 4606, 2025 m. sausio 24 d. vykęs maršrutu Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN), vėlavo atvykti į paskirties vietą 4 valandas 30 minučių. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 7 str. nuostatomis keleiviams G. M. ir V. K. priklauso po 250 Eur kompensacija, kadangi skrydžio (KUN-ARN) atstumas 605,41 km², skrydis vėlavo 4,30 val. Keleiviai G. M. ir V. K. yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei. 2025 m. sausio 27 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovės pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nors kompensacija pagal Reglamentą keleivio atžvilgiu priklauso, atsakovei pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurios, ieškovės teigimu, patvirtina keleivių reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. Ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma – patvirtintos keleivių ranka pasirašytais parašais. Tačiau atsakovė pastebėjo, kad paspaudus kompiuterio pele sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivio parašu, išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad galimai keleiviai reikalavimo perleidimo sutarties tekste ranka iš tiesų nepasirašė ir kyla klausimas, ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises. Ieškovui nepateikus byloje įrodymų bei duomenų atsakovė laikysis pozicijos, jog ieškovė byloje nėra įrodžiusi susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo fakto.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad tarp keleivių ir ieškovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka visus įstatyme keliamus teisėtumo kriterijus, todėl net nėra pagrindo kvestionuoti šių sutarčių teisėtumo. Į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra originalios sutartys, kadangi yra sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašant parašu. Sudaromose reikalavimo perleidimo sutartyse parašas pateikiamas tolimesniame pretenzijos pildymo etape, prieš tai užpildžius anketinius duomenis apie skrydį ir nurodžius keleivio duomenis. Prieš pasirašant elektroninę reikalavimo perleidimo sutartį, keleiviui ieškovės pretenzijų platformoje keleiviui pateikiama susipažinti reikalavimo perleidimo sutartis. Šiame etape keleivis elektroniniu parašu pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį. Parašas pateikiamas naudojant kompiuterio pelę, pirštą arba jutiklinį rašiklį, atsižvelgiant į tai, kokiu įrenginiu keleivis naudojasi. Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo formos ieškovė nurodo, kad, pagrindinė prievolė šiuo atveju kyla iš tarp atsakovės ir keleivių sudarytos vežimo sutarties. Keleiviai oro vežimo sutartis su atsakove sudaro elektroniniu būdu, pirkdami kelionės bilietus per specialią atsakovės platformą internetinėje erdvėje, kurioje keleivis parašo apskritai nededa. Sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties originalai. Ieškovė pažymi, kad tarp ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys galioja, nėra nuginčytos. Atsakovė nereiškia reikalavimo dėl sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsakovė apsiribojo tik teiginiu, kad laikys, jog neįrodytas susitarimo sudarymo faktas. Pažymėtina, kad dėl ieškovės sudaromų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo yra pasisakę teismai ankstesniuose sprendimuose – konstatuota, jog šių sutarčių forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Elektroniniu būdu sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra tinkamai pasirašytos, parašai turi sertifikatus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką, atsiliepimą į dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovė nepateikia išsamesnių paaiškinimų, susijusių su elektroniniu pasirašymu, keleivių identifikavimu ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Iš į bylą pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad keleivių parašai atitinka pažangiajam elektroniniam parašui ar juo labiau kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Ieškovei neįrodžius, kad keleivių parašai atitinka Reglamento 26 straipsnio reikalavimus, tokie parašai galėtų būti laikomi nebent paprastaisiais elektroniniais parašais, kurių pagrindu galimybės identifikuoti pasirašiusio asmens nėra. Tam, kad paprastasis elektroninis parašas arba pažangusis elektroninis parašas būtų prilyginamas rašytiniam parašui, ieškovė su keleiviais iš anksto turėjo raštu susitarti, tačiau duomenų apie tokio susitarimo sudarymą ieškovė į bylą nepateikė. Nėra aišku ar ieškovė naudojasi (jeigu apskritai naudojasi) patikimumo užtikrinimo (autentifikavimo) paslauga (nors Bendrosiose sąlygose nurodo, kad naudojasi), nėra aišku, ar keleiviai, suvesdami savo asmens duomenis ir pasirašydami reikalavimo teisių perleidimo sutartis, buvo identifikuoti. Nors ieškovė pateikė keleivių parašų sertifikatus, tačiau negalima nustatyti, ar sertifikatą išdavė kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, negalima nustatyti, ar keleivių parašų sertifikatai iš tikrųjų susieti su pačiais keleiviais, ir, galiausiai, ar būtent keleiviai „suraitė“ menamuose sertifikatuose atvaizduotus parašus. IP adresas ir informacija apie įrenginį, kuriuo naudodamasis keleivis galimai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, savaime neleidžia identifikuoti konkretaus sutartį pasirašiusio asmens. IP adresas nurodo tinklo įrenginio vietą internete, pavyzdžiui, namų maršrutizatoriaus ar įmonės tinklo adreso. Minėti duomenys galėtų būti vertinami kaip papildomi įrodymai, vertinant duomenis apie konkretaus įrenginio buvimo vietą, tokią vietą susiejant su keleivio gyvenamąja vieta ir pan., tačiau tai vis tiek nesusietų konkretaus IP adreso su konkrečiu keleiviu. Paaiškino, kad atsakovė ieškovės teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovės skrydžių keleiviais neginčija, nekelia klausimo ar sutartis atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas, o tik kelia abejones dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo/pasirašymo aplinkybių.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tais atvejais, kai sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma įvairiais būdais, įskaitant ir elektroniniu sutarties sudarymo būdu. CK 6.103 straipsnyje yra įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai yra taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei, kuri šiuo atveju kyla iš tarp atsakovės ir keleivių sudarytos vežimo sutarties. Keleiviai oro vežimo sutartis su atsakove sudaro elektroniniu būdu, pirkdami kelionės bilietus per specialią atsakovės platformą internetinėje erdvėje, kurioje keleivis parašo apskritai nededa. Sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu, po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai - elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai. Ieškovė pažymi, kad į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašant elektroniniu parašu. Ieškovė, kaip ir nurodoma Ieškovės paslaugų teikimo sąlygose, naudojasi šiuolaikinių elektroninių parašų elektronine autentifikavimo paslauga, atitinkančia Elektroninės atpažinties reglamento 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Tai reiškia, kad elektroninis parašas yra susietas su jį pasirašančiu asmeniu, nes pildant pretenziją asmuo nurodo savo vardą, pavardę, el. pašto adresą, jungiasi naudodamasis slaptažodžiu per savo Google paskyrą, prideda kelionės bilietus, pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašymui patvirtinti išduodamas parašo sertifikatas. Iš tokių duomenų nustatoma pasirašančiojo asmens tapatybė, Keleivis yra identifikuojamas, dėl to toks parašas ir atitinka pažangiajam parašui keliamus reikalavimus. Atsakovės „abejonės“ parašų autentiškumu ar tuo, kad keleiviai perleido savo reikalavimo teises ieškovei yra nepagrįstos ir vertintinos kaip siekis išvengti keleiviams už pažeistą vežimo sutartį - sutrikdytą skrydį - priklausančios kompensacijos mokėjimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad abejonės dėl pasirašytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių kyla iš praktikoje pasitaikiusių atvejų, kuomet atsakovė gavusi kelias to paties nurodomo keleivio su skirtingomis bendrovėmis sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pastebėjo akivaizdžius keleivio parašų skirtumus. Taipogi elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014 teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui keliamų reikalavimų, jei tokio elektroninio parašo naudotojai iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvarioje laikmenoje. Ieškovė ir keleivis iš anksto turėjo susitarti raštu, tačiau duomenų apie tokį susitarimą pateikta nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl kompensacijos priteisimo
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025 m. sausio 24 d. vyko skrydis Nr. FR 4606, Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN), kuris vėlavo atvykti į paskirties vietą 4 val. 30 min. Nurodytu skrydžiu keliavo keleiviai G. M. ir V. K., kurie 2025 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido savo reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei. 2025 m. sausio 27 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pretenzijos pagrindu neišmokėjo.
10. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.
11. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.
12. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas dėl keleivių skrydžio. Skrydis Nr. FR 4606, 2025 m. sausio 24 d. vykęs maršrutu Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN), atstumas 605,41 km², buvo atidėtas, todėl keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 val. vėliau (4 val. 30 min. vėliau). Į bylą atsakovė neteikė duomenų, ar buvo objektyvios skrydžio atidėjimo priežastys, ar kad skrydis buvo atidėtas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčija nei teisės į kompensacijos buvimo, nei jos dydžio. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pagal pretenzijas nesumokėjo.
15. Ieškovė 2025 m. sausio 25 d. su keleiviais sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias Keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota 2025 m. sausio 27 d. pateikiant pretenzijas.
16. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė jai sumokėtų 500 Eur kompensaciją (250 Eur x 2 keleiviai), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur dydžio kompensacija (CPK 178 straipsnis, Reglamento 7 straipsnis).
Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių
17. Atsakovė nurodė, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, atsakovė mano, kad jos iš tiesų keleivių nebuvo pasirašytos.
18. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101 – 6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).
19. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
20. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė su klientais sudarytas 2025 m. sausio 25 d. Reikalavimų perleidimo sutartis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma – patvirtintos keleivių ranka pasirašytu parašu. Tačiau atsakovė pastebėjo, kad paspaudus kompiuterio pele sutarčių, pateiktų byloje PDF formatu, tekste ties keleivio parašu, išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Todėl atsakovė mano, kad galimai keleiviai reikalavimo perleidimo sutarties tekste ranka iš tiesų nepasirašė ir kyla klausimas, ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises.
21. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
24. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
25. Ieškovė kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleivis pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, jame nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleivis pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį.
26. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su klientu sudarytą reikalavimo sutartį iš esmės negaliojančia, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytos sutarties patikimumo. Atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) negali spręsti dėl sutarčių negaliojimo, atsakovei nepateikus atskiro neturtinio reikalavimo ir už jį nesumokėjus atskiro žyminio mokesčio.
27. Be to, sutiktina su ieškovės paaiškinimuose pateikta nuomone kad sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleivis turi teisę reikalavimo perleidimo sutartį sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai.
28. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių nustatyta, kad reikalavimo perleidimo rašytinės sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovės byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad ieškovės klientai buvo vėlavusio skrydžio Kaunas (KUN) – Stokholmas (ARN), Nr. FR 4606, keleiviai. Šie įrodymai apibendrintai patvirtina, kad ieškovę ir keleivius siejo tarpusavio santykiai, nuotoliniu būdu buvo pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys atitinkančios įstatyme nustatytus reikalavimus, o atsakovės abejonės dėl reikalavimo perleidimo sutarčių atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
29. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
30. Kadangi atsakovė prievolės išmokėti ieškovei kompensaciją tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš viso patyrė 749 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės, teisminio proceso metu atsakovė ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčijo, patirtos išlaidos neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatytas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 749 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 726 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 23 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, įmonės kodas 304423851, iš atsakovės Ryanair DAC, įmonės kodas 104547, 500 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteisto 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.