Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėjo, tiek išieškotojos prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pateikti dokumentai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra pagrindo manyti, kad pateikdami minėtus dokumentus byloje dalyvaujantys asmenys nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Todėl tiek pareiškėjo, tiek išieškotojo su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

22. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdamas, jog vykdomasis dokumentas jam išvis neturėjo būti priimtas vykdyti, nes jis bankrutavo ir buvo atleistas nuo skolinių įsipareigojimų išieškotojui vykdymo anksčiau nei vykdomasis dokumentas buvo antstolės priimtas vykdyti. Apie šią aplinkybę pareiškėjas informavo antstolę iš karto, kai sužinojo apie užvestą vykdomąją bylą. Tai jis padarė nusiųsdamas jai 2013 m. spalio 21 d. pranešimą – prašymą. Iš pareiškėjo antstolei pateikto Bostono teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo nuo 2013 m. sausio 24 d., todėl išaiškėjus šiai aplinkybei antstolė turėjo konstatuoti, kad išieškotojas 2013 m. rugsėjo 23 d. pateikė jai vykdomąjį raštą nepagrįstai, todėl jis buvo priimtas vykdyti neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutraukti jo nurodomą vykdomąją bylą.

23. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Kartu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

24. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

25. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01807 duomenimis nustatyta, kad skolininkas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo Jungtinėje Karalystėje užpildė ir pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į fizinių asmenų bankroto procedūrų Jungtinėje Karalystėje reglamentavimą, kuris įtvirtintas 1986 m. Nemokumo įstatyme (angl. Insolvency Act 1986). Pagal šio įstatymo 278 straipsnį fizinio asmens, dėl kurio yra priimtas įsakymas dėl bankroto, bankroto procesas prasideda priėmus įsakymą dėl bankroto ir tęsiasi iki to laiko, kai asmuo yra atleidžiamas pagal šio skyriaus nuostatas (angl. The bankruptcy of an individual against whom a bankruptcy order has been made, commences with the day on which the order is made, and continues until the individual is discharged under this Chapter). To paties Nemokumo įstatymo 279 straipsnyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto, pasibaigus vienų metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo tos datos, kurią prasideda bankroto procesas (angl. A bankrupt is discharged from bankruptcy at the end of the period of one year beginning with the date on which the bankruptcy commences). Iš viešai prieinamos informacijos apie fizinių asmenų bankrotą Jungtinėje Karalystėje matyti, kad suėjus vienų metų terminui bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto automatiškai, o formali pažyma apie atleidimą yra išduodama to asmens prašymu, esant poreikiui turėti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantį rašytinį įrodymą.

26. Bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo bankroto teisinės pasekmės yra apibrėžtos Nemokumo įstatymo 281 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bankrutavusio asmens atleidimas apima jo atleidimą nuo visų bankroto skolų (angl. Subject as follows, where a bankrupt is discharged, the discharge releases him from all the bankruptcy debts), išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, pavyzdžiui, kai skola kilusi iš prievolių, susijusių su išlaikymu, baudomis, žalos atlyginimu, sukčiavimu ir kt., esant šiame straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, apibrėžiančioms prievolės atsiradimo pagrindą. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad atleidimas neapima tų bankrutavusio asmens skolų, kurios nebuvo įrodytos bankroto procese (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed).

27. Dėl anksčiau paminėtų nuostatų kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės fizinio asmens bankroto proceso teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę (lot. lex fori concursus) paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 229-248).

28. Nagrinėjamu atveju skolininko 2012 m. rugpjūčio 17 d. bankroto peticijos nuorašas (kuris buvo pateiktas antstolei 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. birželio 5 d.) patvirtina, kad išieškotoja UAB „Kapitalo valda“ buvo įrašyta į pareiškėjo kreditorių sąrašą su apie 13 500 svarų dydžio kreditiniu reikalavimu. Nors į pareiškėjo kreditorių sąrašą įrašyta įsiskolinimo išieškotojui apie 13 500 svarų suma tiksliai neatitinka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-8737-642 nurodytos 28 023,63 Lt sumos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas bankroto peticijos pateikimo metu (2012 m. rugpjūčio 17 d.) būtų turėjęs kokį nors kitą įsiskolinimą išieškotojai UAB „Kapitalo valda“, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad į pareiškėjo bankroto peticiją buvo įtrauktas ne ginčo įsiskolinimas išieškotojai UAB „Kapitalo valda“. Tuo tarpu vien tik ta aplinkybė, kad bankroto peticijoje ir vėliau išduotame vykdomajame rašte nurodytos sumos nebuvo visiškai identiškos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pastebi, kad bankrutuojantis asmuo į kreditorių sąrašą gali įtraukti ne tik tuos asmenis ir tas sumas, kurios patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, bet visus jam žinomus kreditorius, nurodydamas jam žinomas įsiskolinimo sumas. Labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent tai ir padarė pareiškėjas pateikdamas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog UAB „Kapitalo valda“ reikalavimas buvo įtrauktas į pareiškėjo bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje, be kita ko, patvirtina ir pareiškėjo pateikti 2023 m. gegužės 23 d. atsakymas iš Linkolno apylinkės teismo (pridėtas prie pareiškėjo atskirojo skundo), taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktas Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakymas.

29. Remiantis pareiškėjo 2023 m. birželio 5 d. antstolei pateiktu 2023 m. balandžio 26 d. atsakymu iš Jungtinės Karalystės Nemokymo tarnybos ir 2023 m. spalio 5 d. byloje pateiktu papildomu Jungtinės Karalystės Nemokumo tarnybos (angl. The Insolvency Service) atsakymu, ataskaita kreditoriams (angl. the Report to the Creditors) pareiškėjo bankroto byloje išieškotojai UAB „Kapitalo valda“ buvo išsiųsta per pašto tarnybą antrosios klasės paštu 2012 m. rugsėjo 12 d. Nemokumo tarnyba 2023 m. spalio 5 d. atsakyme pažymėjo, kad, be ataskaitos kreditoriams išsiuntimo UAB „Kapitalo valda“ datos tarnybos duomenų bazėje, nėra išlikę jokių kitų faktinių įrodymų apie dokumentų išsiuntimą dėl bylos senumo. Tačiau Nemokumo tarnyba patvirtino, kad laiškai buvo parašyti ir išsiųsti tą pačią dieną – 2012 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjas taip pat pateikė AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo grupės specialisto 2023 m. rugsėjo 20 d. el. laišką, kuriame nurodyta, kad AB Lietuvos paštas neturi galimybės pateikti duomenų apie minėtos ataskaitos kreditoriams įteikimą UAB „Kapitalo valda“.

30. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 4 straipsnį valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė nustatė tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Jungtinės Karalystės, kurioje buvo iškelta pareiškėjo nemokumo byla, Tarptautinio nemokumo taisyklių (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006) 2 priedo „Procedūriniai dalykai Anglijoje ir Velse“ (angl. Schedule 2 „Procedural matters in England and Wales“) 77 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad kai pagal šias nemokumo taisykles vykstančių procedūrų tikslais reikia įteikti dokumentą asmeniui, kuris nėra Anglijoje arba Velse, teismas gali nurodyti įteikimą atlikti tokiu laiku, tokiam asmeniui, tokioje vietoje ir tokiu būdu, kuris atrodo tinkamas, ir taip pat gali reikalauti tokio įteikimo patvirtinimo, kuris jam atrodo tinkamas (angl. Where for the purposes of proceedings under these Regulations any process or order of the court, or other document, is required to be served on a person who is not in England and Wales, the court may order service to be effected within such time, on such person, at such place and in such manner as it thinks fit, and may also require such proof of service as it thinks fit). Galimybė įteikti dokumentus asmenims paštu buvo numatyta tiek minėtų Tarptautinio nemokumo taisyklių 2 priedo „Procedūriniai dalykai Anglijoje ir Velse“ 75 punkte, tiek 1986 m. Nemokumo taisyklių (angl. Insolvency Rules) 12.10 punkte. Anksčiau paminėtos nuostatos nereikalavo, kad būtų gautas patvirtinimas apie paštu išsiųsto dokumento realų įteikimą adresatui.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas mano, kad dokumentų įteikimas išieškotojai UAB „Kapitalo valda“, pradėjus pareiškėjo bankroto procesą Anglijoje, galėjo būti atliekamas paštu ir toks jos informavimas pagal Anglijos teisę laikytinas tinkamu. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagal Anglijos teisę UAB „Kapitalo valda“ buvo tinkamai informuota ir įtraukta į pareiškėjo bankroto bylą, 2012 m. rugsėjo 12 d. paštu jai išsiuntus ataskaitą apie pareiškėjo bankroto bylą. Vadinasi, Jungtinės Karalystės Bostono apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, kuriuo buvo užbaigta pareiškėjo bankroto byla ir jis buvo atleistas nuo likusių įsiskolinimų savo kreditoriams, pareiškėjas buvo atleistas ir nuo įsiskolinimų išieškotojai UAB „Kapitalo valda“, nes pagal Anglijos teisę UAB „Kapitalo valda“ reikalavimas buvo įtrauktas į pareiškėjo bankroto bylą ir ji buvo tinkamai informuota apie pareiškėjo bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje.

32. Vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamento Nr. 1346/2000 16 ir 25 straipsniais, anksčiau paminėtas Jungtinės Karalystės Bostono apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas automatiškai. Remiantis Reglamento 26 straipsniu, bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo šios viešosios tvarkos išlygos taikymui.

33. Pirma, nors byloje nėra ir dėl pareiškėjo bankroto bylos senumo nebėra galimybės surinkti tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš Anglijos siųsti dokumentai UAB „Kapitalo valda“, informuojantys apie pareiškėjo bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje, buvo faktiškai įteikti UAB „Kapitalo valda“, tačiau byloje yra pateikti netiesioginiai įrodymai (Jungtinės Karalystės atsakingos institucijos (Nemokumo Tarnybos) ir Linkolno apylinkės teismo patvirtinimas), kad pareiškėjo bankroto byloje ataskaita kreditorei UAB „Kapitalo valda“ buvo išsiųsta paštu 2012 m. rugsėjo 12 d. Vertinant byloje pateiktus netiesioginius įrodymus pagal CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo principus ir taisykles, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad Bostono apygardos teismas išsiuntė ataskaitą kreditorei UAB „Kapitalo valda“ registruotu buveinės adresu (jis buvo nurodytas pareiškėjo paraiškoje dėl bankroto), todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad išieškotojai UAB „Kredito valda“ iš Anglijos išsiųstas laiškas ją realiai pasiekė. Įrodymų, kurie leistų suabejoti tokiu vertinimu, byloje nepateikta.

34. Anksčiau paminėtu aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog šiuo atveju pareiškėjas neturėtų prisiimti visų neigiamų padarinių už tiesioginių įrodymų apie ataskaitos realų įteikimą UAB „Kapitalo valda“ nepateikimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas gan operatyviai 2013 m. spalio 21 d. pranešimu informavo antstolę apie jam iškeltos bankroto bylos pabaigą ir atleidimą nuo turimų įsiskolinimų. Tačiau, antstolė per daugiau kaip 7 metus net nesureagavo į tokį pareiškėjo pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, antstolei iš karto (dar 2013 metais) paprašius pareiškėjo pateikti UAB „Kapitalo valda“ informavimą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas būtų turėjęs kur kas geresnes galimybes įrodinėti, kad UAB „Kapitalo valda“ išsiųstas pranešimas jai buvo faktiškai įteiktas.

35. Antra, nors, kaip minėta, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad apie pareiškėjo bankroto procesą išieškotojai UAB „Kapitalo valda“ 2012 m. rugsėjo 12 d. išsiųstas laiškas buvo jai faktiškai įteiktas, tačiau Europos Sąjungos teisėje tinkamu pripažįstamas dokumentų įteikimas ir be atsakovo patvirtinimo apie dokumento gavimą (pvz., Reglamento 1896/2006 14 straipsnio 1 d. c) punkte numatyta galimybė palikti laišką atsakovo pašto dėžutėje).

36. Trečia, teismas pastebi, kad UAB „Kapitalo valda“ nenurodė, kokią įtaką bankroto procesui ji būtų galėjusi padaryti, jei būtų dalyvavusi bankroto procese, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad kreditorė turėjo teisinių galimybių blokuoti skolininko pripažinimą bankrutavusiu ir atleidimą nuo skolinių įsipareigojimų Anglijoje.

37. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo nepripažinti Jungtinės Karalystės Bostono apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, motyvuojant viešosios tvarkos išlyga.

38. UAB „Kapitalo valda“ akcentuoja, kad pareiškėjas savo reikalavimus atskirajame skunde grindžia tuo, jog 2012 m. rugpjūčio 17 d. jam Jungtinėje Karalystėje buvo iškelta bankroto byla ir Bostono apygardos teismas nurodė, kad pareiškėjo atleidimas nuo skolinių įsipareigojimų vykdytinas nuo 2013 m. sausio 24 d. Taigi nuo pareiškėjui iškeltos fizinio asmens bankroto bylos iki 2023 m. birželio 5 d. prašymo, kuriuo pareiškėjas reikalavo antstolės jį atleisti nuo skolinio įsipareigojimo vykdymo išieškotojo naudai, praėjo daugiau nei dešimt metų. Todėl išieškotojas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti dar ir dėl praleisto bendrojo dešimties metų senaties termino reikalavimams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam išieškotojo reikalavimui.

39. Pirma, kaip minėta, pareiškėjas dar 2013 m. spalio 21 d. pranešimu informavo antstolę, jog 2013 m. rugpjūčio 19 d. Jungtinės Karalystės Bostono apygardos teisme baigėsi jo bankroto byla ir jis yra atleistas nuo įsiskolinimų savo kreditoriams, todėl prašė antstolės nutraukti visus skolos išieškojimo veiksmus ir užbaigti jam vykdomąją bylą. Vadinasi, reikalavimą nutraukti išieškojimo veiksmus ir užbaigti vykdomąją bylą pareiškėjas pateikė praėjus tik 2 mėnesiams po Bostono apygardos teismo sprendimo priėmimo. Antra, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškia naujų ieškinio reikalavimų, kuriems taikomi ieškinio senaties terminai, o siekia Jungtinės Karalystės sprendimo teisinių padarinių pripažinimo Lietuvoje, kuriems jokie senaties terminai nėra taikomi. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia tokio pareiškėjo piktnaudžiavimo teisėmis, kuris galėtų sudaryti pagrindą ne(be)leisti pareiškėjui remtis jam palankiu Jungtinės Karalystės teismo sprendimu. Pareiškėjui dar 2013 m. antstolei pateikus 2013 m. rugpjūčio 19 d. Atleidimo pažymėjimą, būtent antstolė, kuriai keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, daugiau kaip 7 metus nereagavo į pareiškėjo prašymą ir nesiėmė jokių veiksmų pareikalauti iš jo papildomų įrodymų. Antstolė tik 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. S-21-5-6372 nutarė pareiškėjo pranešimą – prašymą išspręsti, kai pareiškėjas pateiks papildomus įrodymus (taigi, antstolė net iš esmės ir neišsprendė pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. prašymo, nes jį nei atmetė, nei patenkino), tačiau byloje nėra duomenų ir antstolė tokių nepateikė, kad toks antstolės patvarkymas realiai buvo įteiktas pareiškėjui anksčiau nei jis nurodo (2023 m. kovo 24 d.). Ketvirta, ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 metais atliko tam tikrus mokėjimus pagal UAB „Kapitalo valda“ naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, taip pat kitos civilinės bylos Nr. e2-1477-760/2023 nagrinėjimo dalyku esančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais, nepriimant palikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu pareiškėjas prarado teisę remtis jam palankiu Jungtinės Karalystės teismo sprendimu ar kad tokiu būdu jis vėl iš naujo prisiėmė įsipareigojimus UAB „Kapitalo valda“ naudai.

40. UAB „Kapitalo valda“ taip pat teigia, kad pareiškėjas, turėdamas profesionalų atstovą, be jokių pateisinamų priežasčių praleido terminą skųsti antstolės 2023 m. kovo 28 d. patvarkymą. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai (daugiau nei du mėnesius) delsė skųsti antstolės 2023 m. kovo 28 d. patvarkymą, o vėliau ir nesąžiningai manipuliavo, siekdamas naujos galimybės pateikti skundą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais išieškotojo argumentais. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2023 m. kovo 28 d. patvarkymu neužbaigė vykdomosios bylos vykdymo, informavo skolininką, kad jo pateikti įrodymai neįrodo, kad UAB „Kapitalo valda“ buvo įtraukta į skolininko bankroto procesą ir išieškotojas buvo tinkamai informuotas, taip pat įspėjo skolininką dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (Dokumentų suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu). Įvertinus tokį antstolės įspėjimą, taip pat aplinkybę, kad susižinojimas su Jungtinės Karalystės atsakingomis institucijomis dėl reikalingos informacijos gavimo gali užtrukti, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjui reikėjo daugiau laiko surinkti reikiamus duomenis, siekiant tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir paduoti skundą dėl antstolės veiksmų. Tokios pozicijos, akivaizdu, laikėsi ir antstolė 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu atnaujindama pareiškėjui terminą skundui tiek dėl 2023 m. kovo 28 d. patvarkymo, tiek dėl 2023 m. birželio 7 d. rašto pateikti.

41. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 17 d. bankroto peticijoje į kreditorių sąrašą buvo įtraukęs UAB „Kapitalo valda“ su ginčo įsiskolinimu. Jokių kitų duomenų apie kokį nors kitą buvusį įsiskolinimą UAB „Kapitalo valda“ byloje nėra. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus labiau tikėtina, kad UAB „Kapitalo valda“ buvo tinkamai informuota apie vykusį pareiškėjo bankroto procesą. Bostono apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas atleisti pareiškėją nuo bankroto ir likusių įsiskolinimų kreditoriams, kartu ir UAB „Kapitalo valda“, Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamento Nr. 1346/200 16 ir 25 straipsnius pripažįstamas automatiškai, jo nepripažinimo pagrindų nenustatyta, todėl antstolė turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir nutraukti vykdomąją bylą.

42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, kad neturi pagrindo teigti, jog antstolė apskritai nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą. Akivaizdu, kad pradėdama vykdymo veiksmus antstolė nežinojo apie pareiškėjo bankrotą Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nenutraukti vykdomosios bylos, nes asmeniui bankrutavus ir jį atleidus nuo įsipareigojimų, įsipareigojimai, nuo kurių jis buvo atleistas bankroto proceso metu, toliau nebegali būti priverstinai vykdomi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

45. Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas – antstolė nesutiko su pareiškėjo skundu ir jį atmetė, o UAB „Kapitalo valda“ byloje siekė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties būtų atmestas, tuo tarpu pareiškėjas siekė, kad antstolės vykdomas išieškojimas jam būtų nutrauktas ir vykdomoji byla būtų užbaigta. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Pareiškėjas šioje byloje patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą, 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą, 58,23 Eur išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Pareiškėjas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2023 m. birželio 30 d. bankinio pavedimo išrašą, 2023 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2023 m. liepos 5 d. bankinio pavedimo išrašą, 2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2023 m. spalio 2 d. bankinio pavedimo išrašą). Iš viso pareiškėjas patyrė 858,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatas. Tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikęs, toks prašymas ir jį pagrindžiantys įrodymai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, nors toks prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pradžios (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo dėl antstolės veiksmų parengimu, atlyginimo. Vadinasi, tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjui iš antstolės ir UAB „Kapitalo valda“, kurių interesai buvo priešingi pareiškėjo interesams, priteistinas 558,23 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

47. UAB „Kapitalo valda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir nutraukti antstolės B. T. pareiškėjui R. V. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0005/13/01807.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš antstolės B. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ (iš kiekvieno po) 279,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.