Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, suinteresuoti asmenys I. K., K. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas suinteresuotam asmeniui paskyrė vienkartinę 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Suinteresuotas asmuo I. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė gausybę rašytinių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog didžioji dalis teikiamų rašytinių dokumentų jau yra pateikti vykdomojoje byloje, todėl tokių rašytinių dokumentų pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais naujai teikiamais rašytiniais dokumentais, konstatuoja, kad šie dokumentai nėra susiję su klausimu dėl skolininkės Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo. Be to, suinteresuotas asmuo I. K. nenurodė jokių motyvų, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens I. K. teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.

19. Suinteresuotas asmuo K. L. taip pat pateikė naujus įrodymus – 2022 m. gruodžio 8 d. Vaikų situacijos vertinimo anketas ir 2022 m. lapkričio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą. K. L. nurodė, kad naujų įrodymų pateikimas atsikertant į atskirojo skundo motyvus ir jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, naujai teikiami įrodymai įrodo aplinkybes, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertino I. K. veiksmus vaikų atžvilgiu ir konstatavo, kad jie yra neteisėti, taip pat pateikiamose anketose užfiksuoti I. K. paaiškinimai, kad ji ir toliau nevykdys teismo nutarties. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu neleido I. K. ir K. L. atstovauti vaikų interesams, įžvelgdamas jos šališkumą ir suinteresuotumą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens K. L. teikiamų naujų įrodymų ryšį su byla, taip pat tai, kad naujai teikiamų įrodymų K. L. neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nagrinėtinų teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimų

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nustatė, kad, pagal šalių susirašinėjimus, I. K. neatsako arba atsako neinformatyviai į K. L. žinutes, kuriose klausiama apie nepilnamečių vaikų buvimo vietą, sveikatą, ugdymąsi, galimybę su jais susitikti, bendrauti, ir neatsiliepia į skambučius. Suinteresuoti asmenys K. L. bei I. K. savo procesiniuose dokumentuose taip pat nesutaria dėl tolesnės tinkamos įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos K. L. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

23. Nagrinėjamu atveju antstolio surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nurodytas tik vienas epizodas dėl šalių nepilnamečių vaikų neperdavimo K. L. 2022 m. rugsėjo 30–spalio 2 dienomis. Vadinasi, vadovaujantis prieš tai aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, kiti K. L. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais epizodai, taip pat ir vykę jau po antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto surašymo 2022 m. spalio 11 d., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo

24. Suinteresuotas asmuo I. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, iš esmės argumentuodama, jog nėra jos kaltės dėl Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo, nes dėl jos veiksmų inicijuojant ikiteisminį tyrimą K. L. dėl jo galbūt atliktų nusikalstamų veikų jai nebeliko jokios objektyvios galimybės vykdyti teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

26. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

27. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

28. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

29. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

30. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

31. Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies tvarka, teismo prašė spręsti klausimą dėl Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo, kurie, pasak antstolio, nėra vykdomi.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

33. Remiantis antstolio A. S. 2022 m. spalio 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1g-52020, antstolis nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. K. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-8672022 dėl suinteresuoto asmens K. L. teismo sprendime nustatytos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, t. y. I. K. atsisakė 2022 m. rugsėjo 30–2022 m. spalio 2 dienomis perduoti šalių nepilnamečius vaikus tėvui. Antstolis 2022 m. spalio 5 d. priėmė pakartotinį patvarkymą, juo pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, tačiau I. K. ir toliau atsisakė perduoti vaikus vaikų tėvui.

34. I. K. 2022 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, kad yra apskųstas sprendimas dėl vaikų tėvo galbūt padarytos nusikalstamos veikos vaikų atžvilgiu (dėl tvirkinamųjų veiksmų). Todėl, žinoma, vaikų tėvui neperduos, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas (v. b. l. 20). I. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė raštą antstoliui, juo informavo, kad vaikai pagal teismo nutartį nebus perduoti tėvui 2022 m. rugsėjo 30–2022 m. spalio 2 dienomis, nes prokuroro nutarimas yra apskųstas teismui. Teismas sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo tvirkinimo tėvo veiksmuose vaiko atžvilgiu (v. b. l. 23). I. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė raštą antstoliui, juo informavo, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, nes Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl K. L. (v. b. l. 29). Taigi, šie nuoseklūs suinteresuoto asmens I. K. raštai antstoliui patvirtina, kad I. K. neketino perduoti šalių nepilnamečių vaikų K. L.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai minėtomis dienomis K. L. būtų perduoti, tačiau šios aplinkybės I. K. ir neginčija.

35. Iš esmės vienintelis suinteresuoto asmens I. K. argumentas, dėl kurio ji atsisakė 2022 m. rugsėjo 30–2022 m. spalio 2 dienomis perduoti nepilnamečius vaikus jų tėvui, yra tai, kad ji buvo apskundusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas 2022 m. rugsėjo 30–2022 m. spalio 2 dienomis nebuvo pradėtas ir nors jis paskui ir buvo pradėtas, tačiau iki šiol K. L. nėra nei pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus padarymo, nei pritaikytos kardomosios priemonės (pvz., kad K. L. negalėtų artintis prie nepilnamečių vaikų ir nebendrauti su jais). Tai reiškia, kad situacija dėl Vykdomojo rašo reikalavimų vykdymo privalomumo I. K. minėtomis dienomis nebuvo ir šiuo metu nėra pasikeitusi, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, suinteresuoto asmens I. K. nurodyta priežastis savavališkai nevykdyti Vykdomojo rašto reikalavimų dėl jos inicijuoto ikiteisminio tyrimo K. L. atžvilgiu, atsižvelgiant į konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, nėra pateisinama.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Vienas iš šeimos sampratos aspektų, patvirtinančių šeimos, kaip saugomos ir puoselėjamos konstitucinės vertybės, reikšmę, įtvirtintas ir Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).

37. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

38. Nors suinteresuotas asmuo I. K. atskirajame skunde užsimena, kad šalių nepilnametis sūnus nenori bendrauti, bet duomenų, kad I. K. būtų ne kliudžiusi nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimui, bet bandžiusi nuosekliai dėti pastangas, jog nepaisant jos konfliktinių santykių su K. L. vaikai turėtų galimybę bendrauti su savo tėvu pagal teismo nustatytą tvarką, o vaikų tėvas turėtų galimybę dalyvauti jų auklėjime, nėra.

39. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad I. K. tiek antstoliui, tiek ir teismui nurodyti argumentai dėl teismo nustatytos šalių nepilnamečių bendravimo su jų tėvu tvarkos nesilaikymo yra tik dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau I. K. nenurodė jokių argumentų dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos nesilaikymo. Byloje nėra duomenų ir I. K. tokių nepateikė, kad šalių dukra neprisileistų tėvo ar nenorėtų su juo bendrauti.

40. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. K. kategoriškas nusistatymas neperduoti šalių nepilnamečių vaikų jų tėvui, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kad I. K. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su K. L., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui I. K. baudą už Vykdomojo rašo reikalavimų nevykdymą.

41. Suinteresuoto asmens I. K. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai didelę baudą. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiai suinteresuoto asmens nuomonei.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudos dydis parinktas atsižvelgiant į tai, kad I. K. Klaipėdos apylinkės 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 jau buvo paskirta 300 Eur bauda už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymą, tačiau I. K. savo veiksmų nepakeitė, netgi atvirai deklaravo, kad ir toliau neketina vykdyti Vykdomojo rašo reikalavimų. Vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ankstesnė teismo paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų. Kaip minėta, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad I. K. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su K. L., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime. Dėl šių priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 500 Eur bauda atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog ši vienkartinė 500 Eur bauda yra mažesnė nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), todėl jos mažinti nėra pagrindo, juolab kad prieš tai taikius mažesnį baudos dydį baudos skyrimo tikslai nebuvo pasiekti.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Suinteresuotas asmuo K. L. už atsiliepimo į suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur. K. L. pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2022 m. gruodžio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2022 m. gruodžio 15 d. bankinio pavedimo išrašą). Atmetus suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš suinteresuoto asmens I. K. suinteresuotam asmeniui K. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui K. L..

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens I. K. kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.