- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-572-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00399-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-572-544/2021
teisėja Jolanta Gasparavičienė Proceso Nr. 2-14-3-00399-2021-6
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2698-913/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo R. B. 1 055,78 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 950,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. B. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1 055,78 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 95,02 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 150,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. ir pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2020 m. birželio 19 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – televizorių (duomenys neskelbtini) 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 47,99 Eur (daikto kaina – 735 Eur su PVM), su galimybe išpirkti daiktą anksčiau, t. y. per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant sutartyje įvardintą prekės kainą, arba praėjus 90 dienų terminui, sumokant 70 procentų visos likusios mokėti nuomos mokesčių sumos. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko bei negrąžino išnuomoto daikto, todėl pradinė kreditorė 2020 m. spalio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu sutartį nutraukė.
5. Nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito” ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininko R. B. skolą. Atsakovas 2020 m. lapkričio 16 d. buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau skolos nesumokėjo, neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą.
6. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnis). Kadangi atsakovas išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 1 055,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
7. Teismas įvertino tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip ir skola už daikto nuomą, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį nuomos įmokų, kad delspinigių dydis nepagrįstas ieškovės nuostoliais. Konstatavo, jog prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1 ? 0,2 procentus už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5 - 73 procentus per metus.
8. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytus netesybų dydžius bei pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 95,02 Eur (1 055,78 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. B. 950,20 Eur delspinigių, 166 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ įtvirtinta nuostata, jog „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Taigi šalys susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą, todėl VKĮ nuostatos negalėjo būti taikomos. Sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui pagal VKĮ normas.
11. Pažymi, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 950,20 Eur iki 95,23 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
12. Teigia, jog teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas susipažino su sutarčių sąlygomis, jas suprato ir su jomis sutiko.
13. Nurodo, kad nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmetamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. B. ir pradinė kreditorė UAB „Be kredito” 2020 m. birželio 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius (duomenys neskelbtini) 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinė kreditorė nuomotoja UAB ,,Be kredito“ 2020 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku informavo nuomininką R. B. apie nevykdomą išperkamosios nuomos sutartį, tačiau į tai nuomininkas nereagavo, todėl, praleidus prievolės įvykdymo terminą, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 19 d. vienašališkai nuomos sutartį nutraukė. Kadangi pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisęs į atsakovo R. B. skolą. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei.
18. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 950,20 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir baudiniai, todėl juos sumažino iki 95,02 Eur, nes: atsakovas yra vartotojas, turintis ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui; delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip skola už daikto nuomą; delspinigių dydis nepagrįstas patirtais nuostoliais; dalis prievolės įvykdyta; kaip orientaciniu dydžiu turi būti vadovaujamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta maksimalia delspinigių riba; turi būti atsižvelgta į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esminis apeliantės argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartį klausimą, nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, todėl neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio iki šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytos ribos.
19. Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas išperkamosios nuomos sutarčiai taikė ne tiesiogiai, o vadovavosi jomis kaip norma, nustatančia orientacinį netesybų dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, būtent yra VKĮ. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo, turėjo pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius ir pagal įstatymo analogiją. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai.
21. Pažymėtina, jog, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiškiai per dideliu ir sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas, nes toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 95,02 Eur delspinigių, paliktina nepakeista.
22. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.