- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-509-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12699-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria civilinė byla palikta nenagrinėta, civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys - AAS „BTA Baltic Insurance Company“, R. K., dėl įvykio pripažinimo draudiminiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir prašė pripažinti eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė, draudiminiu ir įpareigoti atsakovą nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti, kokios konkrečios subjektinės teisės ir kokiais veiksmais pažeidžiamos, pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), suformuluoti ieškinio dalyką, pareikšti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos.
3. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės pareiškė tokį patį reikalavimą atsakovei, kaip pirminiame.
4. 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi teismas nutarė ieškinį atsisakyti priimti, grąžinti jį pareiškėjai, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. 2019 m. spalio 21 d. bylos nagrinėjimas atidėtas teismui priėmus nutartį nustatyti ieškovei G. G. terminą iki 2019 m. spalio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus – konkrečiai nurodyti, kokios konkrečios subjektinės teisės pažeidžiamos, konkrečiai kokiais veiksmais pažeidžiamos ir pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), konkrečiai nurodyti reikalavimus (suformuoti ieškinio dalyką), pareikšti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovę apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2019 m. spalio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti eismo įvykį draudiminiu, o ieškovę – nukentėjusiu asmeniu, įpareigoti atsakovę nustatyti žalos dydį ir jį atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. 2019 m. lapkričio 4 d. papildoma nutartimi teismas priteisė iš ieškovės G. G. trečiojo asmens R. K. naudai 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi minėtas nutartis panaikino ir perdavė civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš ieškovės G. G. trečiojo asmens R. K. naudai 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nurodė, jog ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties motyvais, ieškovei G. G. nepašalinus ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė ieškovė G. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio trūkumus po ieškinio priėmimo, turėjo ne nutraukti civilinę bylą, kadangi tokiu atveju ieškovei užkertamas kelias ateityje reikšti tapačius reikalavimus (įskaitant ir dėl žalos atlyginimo), tačiau CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą.
2. Taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 teisiniais argumentais, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš tiesų skiriasi. Taigi remiantis minėta nutartimi, negalėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, juolab kad pirmosios instancijos teismas nepateikė daugiau jokių argumentų, o ieškinys paduotas be akivaizdžių trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir 2019 m. lapkričio 4 d. papildomą nutartį panaikino CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo įvertinti reikalavimo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagrįstumą.
4. Apylinkės teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu be jokių argumentų, ir, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, neatsižvelgęs į tai, jog ieškinyje reiškiamas ne tik neturtinis reikalavimas (pripažinti įvykį draudiminiu), bet ir turtinis (nustatyti draudimo išmoką ir įpareigoti atsakovą ją išmokėti).
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentu, jog ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau šis klausimas išspręstas tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 sausio 9 d. nutartimi, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi.
11.2. Atsakovas, ištyręs draudžiamojo įvykio faktines aplinkybes, nustatė, kad ieškovė šiuo atveju nėra nukentėjusioji, jos teisės nėra pažeistos, o esant ieškovei kaltai dėl įvykio, nebuvo vertintas ieškovei padarytos žalos dydis; žalos dydis vertinamas tik nukentėjusiajam asmeniui.
11.3. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog nurodytas ieškinio trūkumas – netinkamas turtinio reikalavimo suformulavimas – nėra esminis bei tai, kad jis ištaisytas pateikiant patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje expressis verbis pažymėjo, jog turtinio reikalavimo tinkamas neapibrėžimas yra vienas iš ieškinio trūkumų, kurio ieškovė taip ir nepašalino.
11.4. Įrodyti žalos dydį turi ieškovė, kadangi žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka galimai nukentėjusiajam, ieškinį teikiančiam asmeniui, o žalos dydžio įrodymo naštos perkėlimas atsakovui iš esmės pažeidžia civilinio proceso rungimosi principą numatytą CPK 12 straipsnyje bei peržengia atsakovo įrodinėjimo pareigos ribas numatytas CPK 178 straipsnyje.
11.5. Reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju, nenurodant, kokios konkrečios draudimo išmokos sumos reikalauja ieškovė, patenkinimas negalėtų sukelti konkrečių materialinių padarinių, tai tik sudarytų prielaidą nagrinėti išvestinį draudimo išmokos dydžio klausimą. Be to, ieškovės reikalavimas turėtų būti ir apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
11.6. Nors ieškovė įrodinėja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 ratio decidendi skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje nesirėmė minėta Kasacinio teismo nutartimi. Kita vertus, visgi sprendžiant kilusį ginčą, turėtų būti atsižvelgiama ir į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.
12. Tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir R. K. atsiliepimų į pareikštą atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, todėl vertintina, ar pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis teisėta bei pagrįsta.
16. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog ieškovė vienu iš argumentų nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, o ne civilinę bylą nutraukti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismui 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikinus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį, kuria civilinė byla nutraukta, ir 2019 m. lapkričio 4 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, todėl toks ieškovės argumentas neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi grindžia argumentų nebuvimu. Iš tiesų, skundžiamoje nutartyje nurodytas vienintelis lakoniškas motyvas – nepašalinti teismo nustatyti ieškinio trūkumai. Taigi, visiškai pritarti ieškovės argumentui nėra pagrindo, kadangi teisinis rezultatas - ieškinio palikimas nenagrinėtu - susietas su apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi, kurioje nustatyti ieškovės ieškinio trūkumai, nustatant ieškovei terminą konkrečiai nurodyti, kokios konkrečios subjektinės teisės pažeidžiamos, konkrečiai kokiais veiksmais pažeidžiamos ir pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), konkrečiai nurodyti reikalavimus (suformuoti ieškinio dalyką), pareikšti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos.
18. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas neatsiejamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatyti šios nutarties 17 punkte nurodyti ieškinio trūkumai, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišvengiamai turi atsižvelgti ir į nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus.
19. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; kt.).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovei trūkumus, laikė, jog jų nepašalinus ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovė nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, neskundė aukštesnės instancijos teismui, prašydama įvertinti jos teisėtumą bei pagrįstumą, priešingai, pateikė teismui patikslintą ieškinį trūkumų nepašalinusi. Į tokią aplinkybę atkreipė dėmesį ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje. Dar daugiau, pateiktame skunde ieškovė nurodė, jog trūkumai nėra akivaizdūs ir netrukdo nagrinėti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teisiniai veiksmai, kuomet ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau teikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės trūkumų nepašalino, galėtų būti vertintini kaip bandymas šalinti teismo nustatytus trūkumus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybę, kad visi ieškinio trūkumai nepašalinti, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliante, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš tiesų skiriasi, kadangi Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas buvo kilęs tarp draudiko ir draudėjo dėl nuostolių, draudimo objekte atsiradusių dėl statybos produktų, medžiagų bei įrenginių gamintojų reikalavimo nesilaikymo, o nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių, nagrinėjamu atveju taikytinos ir TPVACPDĮ nuostatos. Tačiau tai, kad bylų ratio decidendi skiriasi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimas neturi būti suformuluotas, t. y. nenurodyti siekiami materialiniai padariniai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Pažymėtina, kad tai, jog reiškiamas ieškinyje reiškiamas ne tik neturtinis reikalavimas (pripažinti įvykį draudiminiu), bet ir turtinis (nustatyti draudimo išmoką ir įpareigoti atsakovą ją išmokėti), nurodo ir pati ieškovė atskirajame skunde. Tačiau būtent dėl turtinio reikalavimo pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, nurodęs, jog turtinis reikalavimas dėl draudimo išmokos nustatymo ir įpareigojimo ją išmokėti tinkamai neapibrėžtas, kas ir sudarė vieną iš ieškinio trūkumų. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad vien tai, jog pareikštas ir turtinis reikalavimas, ieškinys yra be trūkumų, juolab kad, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė ir turtinio reikalavimo trūkumus, be kita ko nurodymas apmokėti jį ir žyminiu mokesčiu.
25. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.