Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį ieškovei dalyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2018 m. vasario 8 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-267-490/20108 pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys: UAB „SB lizingas“, kredito unija „Jonavos žemė“, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu šioje byloje buvo nutraukta R. P. ir V. P. santuoka, įregistruota 2001 m. rugpjūčio 11 d., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės V. P. kaltės. Sprendžiant turto padalijimo klausimą, po santuokos nutraukimo abejoms šalims asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po 1/2 dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi byloje Nr. 2A-1110-273/2018 buvo nustatyta, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė minėtą butą ne tik padalinti, bet ir nustatyti juo naudojimosi tvarką, o pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo šioje dalyje, todėl neišspręstą priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismo posėdyje atsakovas R. P. palaikė savo reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad jis ginčo bute gyvena mažai, bet atėjus žiemai, galimai gyvens pastoviai. Šiuo metu jis faktiškai naudoja kambarį 21-6. Tokios kompensacijos prašo, nes tiek kainuoja didesnė buto dalis. Tokią tvarką prašo nustatyti, nes su ieškove liko gyventi vaikas. Šiuo metu bute gyvena jis ir kartais ateina sūnus. Sūnus naudojasi savo kambariu. Ieškovė butu nesinaudoja nuo 2017 m. gegužės 16 d. Tačiau gal ieškovė naudosis savo dalimi, gal nuomininkus įleis ar pan.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo išvadoje skyrius nurodė, kad nepilnamečio šalių sūnaus P. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo mama. Skyriaus žiniomis, vaikas šiuo metu gyvena kartu su savo mama priešieškinyje nurodytu ieškovės gyvenamosios vietos adresu, duomenų, jog šalys netinkamai vykdytų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra gauta. Šalys nurodo, kad jų nepilnametis sūnus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau kartais atvyksta pasisvečiuoti. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovo siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka prieštarautų šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Atsakovo prašymą iš ieškovės priteisti kompensaciją už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį, prašo spręsti atsižvelgiant į vaiko interesus, byloje esančius įrodymus bei galiojančius teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje yra sprendžiamas atsakovo R. P. patikslinto priešieškinio reikalavimas tik dalyje dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris nebuvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-267-490/2018. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi bendru butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant atsakovo naudojimui vieną kambarį (21-6 – 17,07 kv. m), o ieškovei - du kambarius (21-5 – 17,07 kv. m ir 21-7 – 11,36 kv. m), kitas bendro naudojimo patalpas (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė; viso – 15,05 kv. m) paskiriant šalims naudoti bendrai; prašo už didesnę ieškovei tenkančią naudojamą dalį priteisti iš ieškovės 2241 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovo nuomone, tokią naudojimosi tvarką nustatyti tikslinga atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad su ieškove yra nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad teisinga būtų nustatyti naudojimosi butu tvarką, atsižvelgiant į teismo priteistas šalims idealiąsias buto dalis, t. y. po ½ dalį, paskiriant atsakovo naudojimui vieną kambarį (21-6 – 17,07 kv. m.), ieškovei – vieną kambarį (21-7 – 11,36 kv. m), o trečią kambarį (21-5 – 17,07 kv. m), kuriuo naudojasi nepilnametis sūnus, palikti naudotis abejoms šalims bendrai, nes nors sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau minėtame bute jis dažnai lankosi ir naudojasi savo kambariu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos turi būti sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Šiuo atveju būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; kt.).

Atsakovas civilinėje byloje 2-267-490/2018 patikslintame priešieškinyje (2 t., b. l. 142-149), tais pačiais argumentais atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, reiškė reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalyti santuokoje įgytą butą atsakovui priteisiant 41/100, o ieškovei - 59/100 dalis, bei atsižvelgiant į šį reikalavimą, prašė atitinkamai nustatyti naudojimosi butu tvarką: atsakovui paskirti naudotis vienu kambariu, o ieškovei - dviem kambariais, bendro naudojimo patalpas paliekant sutuoktiniams naudotis bendrai, t. y. atsakovas prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, proporcingą jo reiškiamam reikalavimui dėl buto padalijimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, abejoms šalims asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po 1/2 dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo reikalavimas dalyje dėl bendro turto padalijimo buvo patenkintas iš dalies. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad nukrypimas nėra tikslingas ir, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją ir iš esmės neprieštaravo, kad butas būtų padalintas kiekvienai šaliai po ½ dalį. Šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vieno iš tėvų išlaikymo neteikimo sūnui, išlaikymo įsiskolinimo susidarymo ar pan., o priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. didesnės dalies buto ieškovei ar atsakovui priteisimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dalyje dėl ginčo buto padalijimo ir jo idealiųjų dalių nustatymo atsakovo nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje, minėta teismo sprendimo dalis liko nepakeista, teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs ir šiuo metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo kiekviena po ½ dalį ginčo buto.

Nepaisant to, kad atsakovo reikalavimas dėl buto padalijimo buvo patenkintas iš dalies ir, kad jis pats su tokiu teismo sprendime nustatytu padalijimo būdu (po ½ dalį) sutiko, atsakovas vis tiek palaiko savo reikalavimą nustatyti naudojimosi bendru butu tvarką, atsižvelgiant ne į teismo sprendimu nustatytas bendro turto dalis, tenkančias kiekvienam iš bendraturčių, o į priešieškinyje reikštą reikalavimą nustatyti nevienodas turto dalis. Taip pat reiškia reikalavimą priteisti analogišką kompensaciją (2241 Eur) iš ieškovės už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį, kurią atitinkamai prašė priteisti savo 2017 m. gruodžio 14 d. patikslintame priešieškinyje už ieškovei tenkančią didesnę buto dalį. Pažymėtina, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis atitinka šalims tenkančių turto dalių skirtumo vertę, nustatytą pagal ieškovės pateiktą buto vertinimo ataskaitą, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, palaikydamas savo patikslintą reikalavimą nustatyti naudojimosi bendru butu tvarką (41/100 ir 59/100), nepagrįstai nukrypstant nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kiekvienai iš šalių nustatytų bendro turto dalių (po ½), galimai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir įgyvendinti ankstesnį savo reikalavimą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

Teismas taip pat pažymi, kad savo reikalavimą atsakovas grindžia vieninteliu motyvu – nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, interesais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-267-490/2018, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir tuo pačiu prašė nustatyti jam mažesnę buto dalį (41/100), t. y. pats atsakovas tokiais reikalavimais pripažino, kad nepilnamečio vaiko interesai gali būti užtikrinti vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, paskyrus mažesnę gyvenamosios patalpos dalį, todėl šiuo metu, kai butas padalintas šalims po lygiai, visiškai nelogiški ir prieštaringi yra atsakovo argumentai paskirti naudotis ieškovei didesne buto dalimi vien tik dėl to, kad su ieškove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kaip jau minėta, nepilnamečio vaiko interesai jau buvo įvertinti teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendime, sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą, todėl šiuo atveju nustatant padalinto daikto naudojimosi tvarką, daugiau yra svarbus ne naudojimosi dalių nustatymo, o konkrečių gyvenamojo būsto patalpų priskyrimo naudojimui kiekvienam iš buvusių sutuoktinių klausimas. Kaip nurodė ieškovė, ji su sūnumi ginčo bute faktiškai negyvena ir ateityje neketina gyventi, todėl jai nėra aktualu ir netikslinga nustatyti didesnę naudojimosi butu dalį. Ta aplinkybė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir jo teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto ir jo naudojimo lygių dalių principo, nes vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai kitas gyvenamąsias patalpas. Be to, aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Šiuo atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra užtikrinta, nes jis gyvena kartu su motina kitoje gyvenamojoje patalpoje ir byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos ir dėl to vaiko interesai gali būti pažeisti.

Santuokos nutraukimo atveju, nesant svarbių aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Įvertinus abiejų šalių argumentus, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas bendraturčių dalis ginčo bute, į abiejų tėvų pareigą rūpintis vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo butu labiau atitinka proporcingumo principą bei šalių interesus, yra racionalesnė bei tuo pačiu nepažeidžia ir šalių nepilnamečio vaiko interesų, nes jam yra užtikrinama gyvenamoji vieta ginčo bute. Atsakovo siūloma buto naudojimosi tvarka prieštarauja proporcingumo principui, nes atsakovas prašo palikti ieškovei naudotis didesne buto dalimi, kai ieškovė minėtame bute faktiškai negyvena ir ateityje nesirengia gyventi. Ginčo bute šiuo metu gyvena tik atsakovas ir kartais lankosi šalių nepilnametis sūnus, kuris lanko netoliese esančią mokyklą. Nurodytas butas priklauso šalims lygiomis dalimis, todėl ir naudojimosi tvarka turi atitikti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad šiuo atveju reikalavimas priteisti iš ieškovės 2241 Eur dydžio piniginę kompensaciją labiau pažeistų ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, negu lygių naudojimosi dalių nustatymas, nes tokiu būdu apsunkinus ieškovės turtinę padėtį, nukentėtų ir šalių nepilnamečio sūnaus, kuriam turi būti teikiamas materialinis išlaikymas, interesai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas savo apeliaciniame skunde pripažino, kad jis atsisakė reikalavimo priteisti kompensaciją už butą ir prašydamas apeliacinės instancijos teismo nustatyti naudojimosi bendru butu tvarką tokio reikalavimo nereiškė, tačiau 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikdamas teismui patikslintą priešieškinį pakartotinai pareiškė reikalavimą, kurio tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje nebepalaikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei 2018 m. vasario 8d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas faktiškai naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 (17,07 kv. m), į tai, kad ginčo bute yra antras tokio paties dydžio kambarys, į tai, kad mažesniu kambariu, pažymėtu indeksu 21-7 (11,36 kv. m) faktiškai naudojasi šalių sūnus (aplinkybė nustatyta iš patikslinto priešieškinio reikalavimo; 2 t., b. l. 149), teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti tokią bendro turto (buto), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: paskirti atsakovui naudotis vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 (17,07 kv. m), ieškovei – vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-5 (17,07 kv. m), o trečią kambarį, pažymėtą indeksu 21-7 (11,36 kv. m) ir kitas bendro naudojimo patalpas (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė; viso – 15,05 kv. m) paskirti šalims naudoti bendrai. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka proporcingumo principą bei šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus. Nustačius naudojimosi bendru butu tvarką pagal teismo nustatytas idealiąsias turto dalis, likusioje dalyje (dėl kompensacijos priteisimo) patikslintas priešieškinis netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 pakeitus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, šio sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu liko nepakeista, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje liko galioti, todėl nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje ir šioje byloje (priešieškinio dalyje dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo), paskirstymo klausimas.

Paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo valstybei 107 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinėje instancijoje, iš viso – 607 Eur (3 t., b. l. 61, 69, 86). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 75).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priteisti atsakovui iš ieškovės papildomai 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui; atsakovui nustatyti teisę naudotis kambariu pažymėtu indeksu 21-6 ir ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, ieškovei nustatyti teisę naudotis kambariais pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų; pakeisti ieškovei priteisto automobilio Peugeot 307, (duomenys neskelbtini), vertę į 2000 Eur ir papildomai priteisti atsakovui 250 Eur kompensaciją; kreditorinius įsiskolinimus: kreditoriui Kredito unija „Jonavos žemė“ pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208, ir kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 pripažinti šalių solidaria skola ir padalinti lygiomis dalimis po ½ nuo 2017 m. birželio 7 d.; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams pagal bylos medžiagoje pateiktus įrodymus patvirtinančias išlaidas. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 atsakovo reikalavimas priteisti papildomai 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui buvo patenkintas iš dalies (nuo priteisto 500 Eur padidintas iki 1000 Eur, t. y. papildomai priteista 500 Eur) – 11 proc.; reikalavimas pakeisti automobilio Peugeot 307, (duomenys neskelbtini), vertę į 2000 Eur, atmestas ( 0 proc.); reikalavimas kreditorinius įsiskolinimus UAB „SB lizingas“ ir Kredito unijai „Jonavos žemė“ pripažinti solidariais patenkintas visiškai – 100 proc. Priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui) šioje byloje patenkintas iš dalies – 50 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo ir patikslinto priešieškinio dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo reikalavimai yra patenkinti 40 proc., todėl iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina 243 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (607 Eur x 40 proc.), o iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 180 Eur ieškovės turėtų išlaidų proporcingai atmestų atsakovo reikalavimų daliai (300 Eur x 60 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (243 Eur – 180 Eur = 63 Eur), todėl iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina 63 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 proc.) priteistina teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 3,71 Eur; ieškovei tenkančių pašto išlaidų dalis (2,47 Eur) neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš ieškovės jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 283, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Atsakovo R. P. patikslinto priešieškinio reikalavimą dalyje dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką:

- paskirti atsakovui R. P. naudotis vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 (17,07 kv. m);

- paskirti ieškovei V. P. naudotis vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-5 (17,07 kv. m);

- kambarį, pažymėtą indeksu 21-7 (11,36 kv. m) ir kitas buto bendro naudojimo patalpas (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė; viso – 15,05 kv. m) paskirti šalims R. P. ir V. P. naudoti bendrai.

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį dalyje dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) po įskaitymo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,71 Eur (tris eurus 71 euro centą) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.