- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-14509-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01235-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Advokatai
- Laimonas Šileris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir susijusių klausimų, trečiasis asmuo M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškinio reikalavimą patikslino), prašydamas nutraukti E. B. ir J. B. 2025 m. balandžio 27 d. sudarytą Transporto priemonės (automobilio „D. C.“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – atsakovę E. B. įpareigoti grąžinti ieškovui J. B. 900,00 Eur, o ieškovą J. B. įpareigoti grąžinti atsakovei E. B. automobilį, priteisti iš atsakovės E. B. ieškovo naudai 270,00 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš atsakovės E. B. ieškovo J. B. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Nurodė, kad pagal 2025 m. balandžio 27 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį iš E. B. už 900,00 Eur įsigijo 2007 m. automobilį „D. C.“.
1.2. Skelbimą rado „Facebook Marketplace“ platformoje, kur skelbimą buvo patalpinęs M. B.. Skelbime nebuvo įvardinta jokių automobilio defektų, todėl dėl jų pasiteiravo žinute bei gavo atsakymą, kad yra tik kėbulo defektų.
1.3. Atvykus apžiūrėti transporto priemonę, automobilį aprodė, kaip suprato, pardavėjos sutuoktinis M. B.. Tiek iš išorės, tiek iš vidaus, automobilis atrodė gana tvarkingas, tiesa, buvo rūdžių ant durelių, priekinio ir galinio dangčio, t. y. buvo vizualiai matomų automobilį aprodžiusio asmens nurodytų kėbulo defektų. Taip pat degė geltona variklio lemputė, tačiau asmuo, kuris aprodė automobilį, patikino, kad į tai nereikia kreipti dėmesio, nes automobilis neturi jokių didesnių trūkumų, važiuoja gerai, turi galiojančią techninę apžiūrą, po kurios naudotas minimaliai, todėl dar ilgai tarnaus.
1.4. Automobiliu šiek tiek pavažiavo žvyrkeliu. Bandomojo važiavimo metu, galimai dėl trumpo atstumo ar nelygaus kelio paviršiaus, nepastebėjo, kad automobilis turi kokių nors pavarų dėžės, stabdžių sistemos ar kitų trūkumų. Kadangi buvo reikalingas automobilis, parduodamas automobilis atrodė tvarkingas ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nusipirko automobilį.
1.5. Įsigijus automobilį ir pradėjus jį eksploatuoti, netrukus, pravažiavus vos kelis šimtus kilometrų, pastebėta įvairių defektų, dėl kurių pasirodė nebesaugu naudoti transporto priemonę pagal paskirtį. Pastebėjus defektus, kurie pirkimo metu nebuvo aptarti, apie kuriuos nebuvo žinoma, 2025 m. gegužės 2 d. telefonu susisiekė su pardavėja, siūlydamas spręsti situaciją, t. y. nutraukti sutartį. Šiuo klausimu bendravo kelis kartus, tačiau pardavėjai nesutikus taikiai spręsti situacijos, kreipėsi ir su rašytine pretenzija dėl automobilio, neatitinkančio pirkimo sąlygų, grąžinimo.
1.6. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, kreipėsi į UAB „P. V.“ dėl automobilio apžiūros ir defektinio akto parengimo. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad lūžusi spyruoklė, suplyšusios guminės įvorės, stabdžių diskai susidėvėję, jų apsaugos surūdijusios, laša variklio tepalai, nesandari greičių dėžė, nurūdiję duslintuvo laikikliai ir apsaugos, automobilio rėmas stipriai pažeistas korozijos, dėl ko mašina nesaugi eksploatuoti, neveikia rankinis stabdis, sankaba, nėra galinių stabdžių diskų apsaugų. Fiksuota eilė variklio gedimų – kompiuterinė diagnostika fiksuoja turbinos valdymo, slėgio jutiklio, oro srauto masės matuoklio, variklio ventiliatoriaus, oro kondicionieriaus, dešiniojo galinio rato skaičiuotuvo ir kitus gedimus. Tikslių defektų nustatymui reikalinga išardyti variklį, pakabą. Paskaičiuota, kad keistinos dalys ir darbas kainuotų nuo 4 530,00 Eur.
1.7. Ieškovas apie aukščiau aprašytus po sandorio paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus pirkdamas automobilį nežinojo, apie juos jis nebuvo informuotas.
1.8. Pardavėja sutartyje kaip vienintelį automobilio trūkumą įvardijo rūdis, kurios buvo matomos ant automobilio. Jokių kitų defektų, įskaitant stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos, sutartyje nebuvo įrašyta ir žodžiu nenurodyta.
1.9. Ieškovas nėra specialistas, jam teko kreiptis į UAB „P. V.“, kad būtų nustatyti konkretūs automobilio defektai. Už tai sumokėjo 250,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti.
2.1. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tuo, kad 2024 m. spalio 17 d. internetiniame tinklapyje „Autoplius“ buvo patalpintas skelbimas apie automobilio „D. C.“ 2007 m. pardavimą už 2 200,00 Eur. 2025 metų balandžio pradžioje „Facebook Marketplace” platformoje buvo patalpintas skelbimas apie to paties auto pardavimą jau už 1 800,00 Eur, po to kaina sumažinta iki 1 400,00 Eur.
2.2. 2025 m. balandžio 27 d. J. B. atvyko apžiūrėti parduodamo automobilio. Akumuliatorius buvo išsikrovęs, todėl teko automobilį užvesti prijungiant laidais nuo kito automobilio. Užvedus, pirkėjas pirmiausia apžiūrėjo variklį – atsuko variklio kompresijos kamštį ir tikrino, ar jis nekaista, pridėjęs delną. Vėliau išvairavo automobilį į kelią, kad galėtų apžiūrėti vizualiai. Rūdys buvo matomos ant priekinio ir galinio dangčio, taip pat ant visų durelių slenksčių. Pirkėjas buvo apie tai informuotas ir pasakė, kad tokio amžiaus automobiliui tai yra įprasta. Po kėbulo apžiūros jis sėdo į vidų ir keturis kartus iki galo nuspaudė akceleratorių – tikrino, ar automobilis nerūko, to nebuvo - viskas veikė tvarkingai. Patikrino, ar veikia žibintai (trumposios, ilgosios šviesos), posūkiai, rankinis stabdis, radijo imtuvas – viskas veikė tinkamai.
2.3. Pirkėjas išvažiavo į bandomąjį važiavimą – apie du kilometrus. Grįžęs pasakė, kad jam nepatiko sankaba (pasak jo, kažkas veikia sunkiai), taip pat pranešė, jog prietaisų skydelyje degė geltona variklio lemputė. Jis paklausė, kiek laiko automobilis stovėjo prieš įkeliant skelbimą. Buvo paaiškinta, kad nuo paskutinės techninės apžiūros nuvažiuota apie penkiasdešimt kilometrų, o vėliau automobilis stovėjo kieme nenaudojamas, nes buvo įsigytas kitas automobilis, o šis tapo nebereikalingas. Be to, žiemos metu išvažiuoti iš kaimo sunku dėl gausaus sniego.
2.4. Pirkėjas paklausė, kokios kainos pageidauja. Buvo nurodyta kaina – 1 400,00 Eur. Jis nurodė, kad reikėtų nemažai ką pataisyti – sankabą, akumuliatorių, kėbulą, todėl pasiūlė 800,00 Eur. Buvo atsakyta, kad tai per maža suma. Tuomet pirkėjas pridėjo dar 100,00 Eur. Pirkėjas pasakė: „Neieškau daugiau defektų ir nebežiūriu, kokie dar gali būti trūkumai, jei sutinkate su mano siūloma suma.“ Sutiko su 900,00 Eur pardavimo kaina, tą pačią dieną buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyti trūkumai – automobilio rūdys. Kitų automobilio mazgų trūkumai, nurodytini tipinėje transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos) nebuvo nurodyti, nes jie neegzistavo, nebuvo žinomi, o pirkėjas savo noru atsisakė juos nustatinėti ir tikrinti.
2.5. Visi trūkumai buvo aptarti derybose prieš perkant automobilį ir įvertinti 500,00 Eur nuolaida nuo pradinės pardavimo kainos. Automobilis yra su galiojančia technine apžiūra iki 2026 m. birželio, t. y. tinkamas eksploatuoti, dalyvauti eisme, naudoti jį pagal tiesioginę jo paskirtį.
2.6. Visos defektiniame akte nurodomos sistemos pardavimo metu neturėjo jokių defektų, dėl kurių nebuvo galima naudoti automobilio pagal tiesioginę jo paskirtį, išskyrus natūralaus susidėvėjimo požymius, apie kuriuos pirkėjui buvo žinoma. Sankaba veikė ne idealiai, ką pastebėjo pats ieškovas bandomojo važiavimo metu, tačiau ji veikė.
2.7. Pagal UAB „P. V.” parengtą sąmatą automobilio detalių ir darbų vertė nurodyta 4 530,00 Eur, kur nurodytos naujų detalių kainos, virinimo darbai – 991,73 Eur. Pažymėtina, kad anot serviso mašina nesaugi dėl korozijos, finansiškai nebeverta remontuoti. Akte nėra nurodoma, kad automobilio negalima eksploatuoti pagal paskirtį, nenurodomi jokie trūkumai, dėl kurių jo eksploatacija negalima, ar kuriuos yra būtina pašalinti tam, kad automobilį būtų galima eksploatuoti pagal paskirtį.
2.8. Visos šios išvados būtų aktualios iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pirkėjas nusprendė detaliai nebetikrinti transporto priemonės ir atskirų jos dalių būklės, kadangi jį tenkino esama būklė ir 900,00 Eur kaina, padarant 500,00 Eur nuolaidą nuo pardavimo kainos. Automobilis buvo nupirktas, pirkėjui akceptuojant ne visiškai tinkamą sankabos veikimą ir kitus jo pastebėtus trūkumus. Pirkėjui niekas nekliudė prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį detaliai patikrinti automobilio važiuoklę ir kitas automobilio sistemas jo pasirinktame servise ir tuomet nuspręsti dėl automobilio įsigijimo, atsižvelgiant į reikalingus automobilio defektų šalinimo kaštus.
2.9. Daikto kokybę nustatantis dokumentas šiuo atveju yra galiojanti techninė apžiūra iki 2026 m. birželio mėnesio, t. y. leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme, išduotas 2024 m. birželio mėn. ir suteikiantis kokybės „sertifikatą” iki 2026 birželio mėnesio ją naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį.
Atsiliepimas
2.10. Pirkėjas galėjo protingai tikėtis, kad prieš 18 metų pagaminta transporto priemonė turės būtinas savybes jos naudojimui pagal įprastinę ir specialią paskirtį, esant galiojančiai techninei apžiūrai, ir šios savybės ieškinio pareiškimo metu net pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra pasikeitusios.
2.11. Pirkimo pardavimo sutarties nuostatos, kad “(...) Pirkėjas patvirtina, kad prieš sudarydamas šią sutartį įvertino transporto priemonės ridą (odometro duomenis) taip pat transporto priemonės ir jos atskirų dalių būklę ir dėl jos jokių pretenzijų Pardavėjui neturi (...). ”, laikytinos ribojančiomis pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, tačiau jos galioja, nes pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (CK 6.334 straipsnio 4 dalis).
2.12. Teigtina, kad aplinkybė apie nustatytą automobilio sankabos gedimą, pirkėjui pravažiavus 200 km, nėra pakankama konstatavimui fakto, kad pasirašant pirkimo pardavimo sutartį buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant ir į tas aplinkybes, kad derybų metu sankabos nevisiškai kokybiškas funkcionavimas buvo pardavėjo pastebėtas ir abiejų šalių kartu su kitais trūkumais įvertintas 500,00 Eur nuolaida nuo pradinės pardavimo kainos.
2.13. Pirkėjas realizavo savo teisę, numatytą pirkėjui, nusipirkusiam netinkamos kokybės daiktą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, dar prieš pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį, todėl šio straipsnio 4 punkto alternatyvios nuostatos dėl pirkėjo teisės nutraukti sutartį neturėtų būti taikomos.
2.14. Ieškovas pats prisiėmė paslėptų galimų automobilio defektų riziką ir sąmoningai dėl ženkliai koreguotos kainos atsisakė prieš pirkimo pardavimo sutarties sudarymą atlikti automobilio defektavimą jo pasirinktame servise, todėl toks reikalavimas laikytinas nesąžiningu ieškovo elgesiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškojo automobilio iki 1 000,00 Eur. „Facebook marketplace“ rado skelbimą, tai buvo balandžio 26 d., automobilio kaina buvo apie 1 300,00 Eur. Negali patikrinti, nes skelbimas buvo ištrintas. Pasiteiravo žinute, kokie defektai, gavo atsakymą, kad rūdys. Telefonu M. B. pasakė, kad įsigijo naują, todėl šį parduoda. Kadangi automobilis buvo tvarkingas, be defektų, balandžio 27 d. susitarė dėl apžiūros. Su tėvu A. B. nuvyko apžiūrėti automobilio. Pasitiko M. B. ir dar vienas asmuo. Kai atvyko, automobilis stovėjo žolyne, buvo be akumuliatoriaus. Pardavėjas atnešė akumuliatorių iš kitur, ne iš karto pavyko automobilį užkurti. Patikrino dūmingumą, vizualiai apžiūrėjo kėbulą, matėsi paviršutinės rūdys, iš variklio skyriaus buvo girdimas diržo cypimas, todėl paklausė, ar buvo keistas variklio diržo komplektas. Nebuvo įvardijamas nei vienas defektas, akcentuota, kad sutvarkyta galinė važiuoklė, kad nebus keblumų. Buvo paminėta, kad atlikta techninė apžiūra, po kurios važiuota nedaug. Dėl degančios geltonos variklio lemputės pardavėjas sakė, kad ji dega visą laiką. Kiek vėliau paklausė E. B., tai ji pasakė, kad lemputę galima kuriam laikui atjungti, tokiu būdu atlikta techninė apžiūra. Po pirmos vizualinės apžiūros sėdo išbandyti automobilio, bet keliai buvo žvyruoti, tai apsunkino apžiūrą. Pravažiavo apie vieną kilometrą, nes bijojo užgesti. Grįžęs apžiūrėjo vizualiai. Pasiūlė 800,00 Eur. Kadangi automobilis buvo reikalingas, atrodė, kad viskas vyksta sąžiningai, pasiūlymą padidino iki 900,00 Eur. Kadangi už tokią kainą nesutiko parduoti, todėl atsisveikino. Vėliau paskambino savininkė, po trumpos diskusijos savininkė sutiko. Pirkimo pardavimo sutartį pildė jis, pasiteiravo, kokius defektus turėtų įrašyti. Pardavėjas sutiko įrašyti rūdis. Važiuojant automobiliu link namų, pastebėjo nedidelių dalykų, kad važiuojant didesniu greičiu ima drebėti, kartais neįsimeta bėgis, atrodė, kad už sankabos pedalo yra kilimėlis. Automobilį perdavė savo broliui, nes jam pačiam buvo reikalingas automobilis, kuriuo naudojasi brolis. Brolis išvyko į (duomenys neskelbtini), pastebėjo daugiau defektų, kad tam tikrais atvejais neįsimeta bėgis, ima drebėti, nėra traukos, tam tikrų sistemų klaidos. Iš karto dėl defektų nesikreipė, galvojo, kad nebus brangūs remontai. Ėmė skambinėti į servisus, klausti, kokie galimi kaštai. Neskubėjo automobilio priregistruoti, kadangi galvojo, kad bus lengviau nutraukti sutartį. Gavo atsakymą, kad galimai reikalingas sankabos keitimas, siektų apie 600,00 Eur. Po defektinio akto sužinojo, kad tai tik vienas iš esminių defektų. Paaiškino atsakovei, kad automobilis turi daugybę užslėptų defektų, jie nebuvo pranešti, realiai automobilis buvo sunkiai eksploatuojamas. Atsakovė su pretenzijomis nesutiko. Bandė tartis, tačiau buvo atsisakyta, liepta laukti advokato skambučio. Gegužės 5 d. atsakovė parašė pareiškimą policijoje, ko pasekoje gavo baudą (dėl automobilio persiregistravimo). Atsakymo į pretenziją negavo, kadangi pajamų negauna, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos. Atlikus defektaciją buvo nurodyta, kad pradinė sąmata yra tik pradinė. Automobiliu nuvažiuota apie 600 kilometrų. Sankabą spaudinėjo, galimai buvo paminėjęs tą momentą, kad sankaba nepatinka, bet jam sakė, kad viskas gerai, kad jokių defektų, todėl neįrašė. Automobilio rinkos kainų buvo mažesnių, todėl siūlė tokią. Automobilio dugno neapžiūrėjo. Automobilis buvo savo reikmėms, buvo reikalingas važiuojantis automobilis. Biudžetas leido tokį įsigyti. Jo supratimu, jeigu automobilis buvo ilgai stovėjęs, tai turi prasidirbti. Manė, kad finansiškai per brangu tokį automobilį tikrinti. Vairavimo stažas devyni metai. Tiksliai nepasakys, kiek yra pirkęs automobilių, tikrai ne vieną, ne du. Automobilis šiuo metu yra tėvų kieme, negali būti eksploatuojamas, nes sankaba realiai neveikia, prilašėjo tepalo dėmių. Servisas stebėjosi, kaip gali būti techninė apžiūra. Kai pirko automobilį, draudimas turėjo būti. Grįžę iš karto išsipirko savo draudimą. „Facebook“ nuo 2016 metų parduodami automobiliai du ar trys buvo asmeniniai ir vieną pasidalino draugo skelbimą. Pirkimas atliktas sekmadienį, draudimas pirktas per programėlę, buvo pildomi duomenys, kurie prašomi, pirktas trumpam laikotarpiui.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, spręsti klausimą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad pardavėjas turi pareigą atskleisti duomenis apie automobilio defektus, autoįvykius. Yra pareiga nurodyti trūkumus dėl stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir kitus. Buvo paminėtos tik rūdys, žodžiu bendraujant kažkokių defektų nebuvo įvardinta. Automobilį parodęs asmuo pozityviai atsiliepė, atsakovė nurodė, kad yra geras, naudotas jos pačios. Buvo nurodyta, kad eksploatavimo metu atlikti tam tikri remonto darbai, teigta, kad automobilis tvarkingas, perėjo techninę apžiūrą. Vis dėlto, buvo nustatyti reikšmingi automobilio trūkumai, kurie negalėjo atsirasti per tą trumpą laikotarpį, kiek jį naudojo ieškovas. Defektai jau buvo pakankamai seniai, turėjo būti žinomi atsakovei ir trečiajam asmeniui. Matosi, kad buvo remontuota ties rankiniu stabdžiu, bet remontas atliktas nekokybiškai. Byloje nesant kitų duomenų, kurie paneigtų defektinį aktą, teismas turėtų laikyti, kad defektai buvo pardavimo metu ir nebuvo atskleisti. Nei atsakovei nei jos sutuoktiniui transporto priemonės pardavimas nėra visiškai nauja patirtis. Tai, kad trečiais asmuo nevairuoja, nereiškia, kad neturi jokių žinių apie transporto priemonę, jos defektus. Visi byloje apklausti asmenys nurodė, kad kalba ėjo apie ant automobilio vizualiai matomas rūdis, nei vienas iš asmenų nepaminėjo, kad kalba ėjo apie ant automobilio dugno esančias rūdis. Vertinant, kokie defektai buvo atskleisti, turi būti vadovaujamasi informacija, apie kokia rūdis kalbėta. Ieškovas po automobiliu nelindo, nebuvo patogų aplinkybių. Proceso metu, atsakovė nurodė, kad padarius nuolaidą, pirkėjas yra pasinaudojęs kainos sumažinimu. Kai buvo kalbama apie kainos sumažinimą, nebuvo kalbama apie tuos defektus, kurie nustatyti akte, pradėjus eksploatuoti transporto priemonę. Ieškovui negalėjo būti žinoma, kad defektai tokio masto. Automobiliu buvo nuvažiuota apie 600 kilometrų. Net ir pirkdamas automobilį už nedidelę kainą, asmuo turi teisę galėti tuo automobiliu pasinaudoti. Kitomis pirkėjo teisių gynimo priemonėmis pasinaudoti nėra galimybės. Nuostoliai yra protingo dydžio, susiję su sandorio sudarymu. Teisė atlikti patikrą yra pirkėjo teise, ne pareiga. Net ir nepasinaudojimas šia teise neeliminuoja pardavėjo pareigų. Pilna automobilio dugno apžiūra įmanoma tik palindus po transporto priemone ar ją pakėlus. Liudytojas R. V. sakė, kad buvo užtaisyta korozija, pakrapščius buvo skylės.
Atsiliepimas
5. Atsakovė E. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kai pirko automobilį buvo išvažiavus. Nežino, kaip buvo bendrauta, bet M. B. pasakė, kad automobilį nori atvažiuoti apžiūrėti tik ryte. Prieš devynias jai paskambino, kad apžiūrėjo mašiną. M. B. pasakė, kad pirkėjas matė lemputę, rūdis, viskas tinka. Atsisakė 800,00 Eur kainos, nes mašina važiuojanti, praėjusi techninę apžiūrą. Paskambino pagalvojus, kad turi mašiną, paklausė, ar ne per maža suma. Pasakė, kad reikia sankabą žiūrėti, daugiau nieko nebuvo paminėta. Sutiko su 900,00 Eur, todėl pasirašė sutartį, nes pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Laukė iš „Regitra“ duomenų, kad galėtų patvirtinti pardavimą. Parašė žinutę dėl persiregistravimo, po poros valandų J. B. paskambino, kad nenori automobilio, kad techninė apžiūra pereita tik už pinigus. Nuo automobilio pirkimo buvo keista labai daug detalių. Ilgai tvarkė elektrą, todėl nusipirko kitą automobilį. Kadangi J. B. savaitę pasivažinėjo, ji nurodė, kad reikia patvirtinimo, jog nei viena detalė nepakeista. Taip pat, jog galima padaryti savaitės laiko nuomos sutartį, tačiau dėl to nesusitarė. Gavo laišką iš draudimo, kad transporto priemonė apdrausta jos vardu, to neleido, todėl nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Savaitės eigoje tyrėjas paskambino, pasakė, kad bus skirta bauda, o dėl draudimo nieko daryti negali. Praėjus šiek tiek laiko, gavo skundą, pagalvojo, kad grasina ir viskas. Supyko, kad buvo nuspręsta, kad turi už viską sumokėti. Kadangi nebuvo ieškovo mačiusi, susirado pagal vardą pavardę, pažiūrėjo profilį, buvo profilyje, kad pardavinėjo mašinas, buvo įspūdis, kad apie mašinas daugiau nusimano. Buvo ne vienas ir ne du variantai nuo 2016 metų „BMW”, „BMW“, „Audi”, „Honda“, „Audi“. Mano, kad pardavimų buvo daugiau. Ji automobilį į techninę apžiūrą pirmą varė 2024 metų liepą, tačiau praėjo iš antro karto, kadangi nepastebėjo, kad lempos neveikia. Problema kainavo ir laiko, ir pinigų nemažai. Berods rugsėjo pradžioje antrą kartą atlikta techninė apžiūra. Dėl ridos tiksliai atsakyti negalėtų, nepamena kiek galėjo būti. Mano, kad sutartyje turėjo būti įrašytos rūdys, taip pat įspėjamoji lemputė ir turėjo būti įrašyta sankaba. Kadangi nėra pardavinėtoja, yra pirma mašina, kurią parduoda, turėjo labiau pasidomėti. Ji pati automobilį pirko iš antrų rankų. Pirko prieš du metus 2023 metais, važinėjo nemažai. Kiekvieną dieną važinėdavo apie 50 kilometrų. Ieškovui buvo minėjusi, kad buvo labai daug tvarkyta, turi čekius. Prieš techninę apžiūrą buvo pakeistas rankinis stabdis. Pirmą kartą į techninę apžiūrą vežė pati, antrą kartą M. B. tėtis, kadangi sutvarkė problemą. Nesakė, kad lemputę galima atjungti, lemputė atsijungia pati. Su „check engine“ lempute važinėjo beveik metus. Negali atsakyti, ar einant techninę apžiūrą, lemputė degė. Defektų neslėpė, pas juos tepalų prilašėję nebuvo. Automobilis stovėjo ant žvyro su smėliu, žolė galėjo augti iš šonų, mano, kad tepalo dėmės matytųsi. Rūdys buvo ir ant durelių, ir ant slenksčių, ir bagažinės durelių, matėsi vizualiai. Po apačia esančios rūdys nebuvo maskuotos, buvo tvarkyta tai, ką reikia sutvarkyti. Automobilį pradėjo pardavinėti prieš naujus metus, manė, kad nelabai pirks, nes Kalėdos. Kainą laikė apie 2 200,00 Eur. Įdėjo skelbimą iš naujo, kadangi yra rūdžių sumažino kainą, iš viso buvo įdėti trys skelbimai. Pati automobilį pirko už ar 2 000,00 Eur ar 1 900,00 Eur. Neketino apgauti, kiek žinojo defektų, tiek išvardino. Automobilis veikė gerai. Ji trūkumų neslėpė.
6. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikia atsižvelgti į tai, kas buvo pirkimo pardavimo objektas ir į pirkėjo elgesį. Objektas buvo aštuoniolikos metų senumo automobilis, matosi kad automobilis stovėjo ne mažiau kaip pusę metų, net neužsivedė. Jau vien tai rodo, kad pirkėjas įsigydamas tokį automobilį turėjo būti ypatingai atidus. Buvo perkamas senas, ilgą laiką neeksploatuotas automobilis. (duomenys neskelbtini) atsakovės automobilis buvo pirktas naujas, kita vertus pardavimai vyko (duomenys neskelbtini), ten yra kitokie teisės aktai. Pats pirkėjas yra pardavęs keletą automobilių, o prieš tai turėjo įsigyti. Nėra pagrindo kalbėti, kieno patirtis didesnė ar mažesnė. Pagal civilinio kodekso 6.334 straipsnį, jeigu pardavėjas yra neprofesionalus, jis negali atsakyti už bet kokius neatitikimus. Civilinio kodekso 6.328 straipsnis numato teisę pirkėjui patikrinti daiktą. Kaina buvo žemesnė nei rinkos kaina, tai būtinybė patikrinti yra didesnė. Pats pirkėjas patvirtino, kad degė lemputė, pastebėjo, kad sankaba nepatinka ir vis tiek nepasinaudojo daikto patikrinimo teise. Pats liudytojas R. V. pasakė, kad bet koks atvažiavęs pirkėjas, pirmas dalykas kurį daro, patikrina automobilio dugną, kad galima pamatyti pasilenkus. Tai, kad pirkėjas to nedarė, rodo, kad pirkėjas sutartį sudarė savo riziką. Kelia abejonių ir pats pirkėjo elgesys, kažkodėl neregistravo automobilio. Draudimo sutartį sudarė atsakovės vardu. Darytina išvada, kad niekas nebuvo slepiama, pagrindinis trūkumas, kad automobilis surūdijęs, tačiau rūdys yra nurodytos. Bet koks atidus asmuo būtų pasitikrinęs dugną. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-3-569/2021 buvo pasisakyta, kad pirkėjas nepasinaudojo suteikta patikrinimo teise su akivaizdžiai matomais trūkumais. Iš pateiktų nuotraukų viena skylė gal ir užtaisyta, kitos matosi.
7. Trečiasis asmuo M. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad balandžio 26 d. jam paskambino, susisiekė dėl mašinos. Davė telefono numerį, paskambino iš vakaro ir paklausė, ar galėtų atvažiuoti apžiūrėti automobilį. Nurodė, kad atvažiuos 27 d. atvažiavo apie pusę devynių. J. B. nurodė, kad akumuliatorius išsikrovęs. Susirado laidus, užkūrė automobilį. Užkūrus mašiną, J. B. atsidarė variklio dangtį, atsuko kamštį, dešimt penkiolika minučių laukė kol sušils mašina. Pasiūlė išvažiuoti į kiemą, kadangi mašina stovėjo prie garažo. Patraukus mašiną, išlipęs apžiūrėjo vizualiai, įjungė lempas, jam sakė viskas tinka. Pasiūlė paspausti akseleratorių, jis tai padarė tris kartus, jokio dūmo nebuvo. Sėdo bandomajam važiavimui, nuvažiavo kažkur apie du kilometrus, buvo žvyrkelis, jis grįžo ir pasakė iš karto, kad su mašina yra daug problemų, kad nepatinka sankaba, kad reikia įdėti dar. J. B. nieko daug neįvardijo, norėjo sumažinti kainą, bet nepasakė tiksliai, ką nori keisti. Nurodė tik kas jam nepatinka. Paklausė kainos, pasiūlė 800,00 Eur, pasakė, kad labai maža kaina. Nelabai norėjo už tokią kainą parduoti. Pakalbėjo su žmona, nusprendė, kad parduos, jo vaidmuo kaip ir baigėsi. E. B. susisiekė su J. B., atvažiavęs atgal turėjo deklaraciją, surašė ridą, duomenis visus. Prie defektų įrašė rūdis ir paklausė apie įspėjamąją lemputę. Buvo nurodęs, kad lemputė deganti, nieko daug neklausė. Atėjo J. B. tėtis, atnešė pinigus, padavė 900,00 Eur suspaudė rankom ir išvažiavo. Ieškovui nurodė, kad yra kėbulo defektai, kad buvo keistas rankinis, stabdžių kaladėlės, kad keista važiuoklė. Pasiūlė apžiūrėti kėbulą. Dėl lemputės nurodė, kad dega. Dėl sankabos pats ieškovas minėjo, kad jam nepatinka sankaba, kad reikia daugiau prasivažinėti. Jeigu žmona pravažinėjo tiek laiko, tai sankaba turėjo veikti. Nemano, kad nuo stovėjimo sankabai turėjo kažkas atsitikti. Turėjo būti nurodyta ir daugiau trūkumų, kadangi nėra pardavęs, nežino ką reikia įrašyti. Ieškovas sutartį pildė savo ranka, todėl pats galėjo įrašyti, kad nepatinka sankaba. Klausė ieškovo, ar viskas įrašyta, todėl sudarė sutartį. Su defektais jeigu būtų, nemano, kad žmona galėjo važinėtis pusantrų metų, iš kur tie defektai, negali pasakyti. Nelabai gali sutikti su tokiais defektais. Automobiliui daug kas buvo keista. Antra techninė apžiūra, jeigu neklysta. buvo 2024 m. rugsėjį. Po to buvo važinėta iki parduotuvės, ir daugiau viskas. Automobilis stovėjo nuo rugsėjo vidurio kieme prie garažo. Su automobiliu žmona kartais nuvažiuodavo iki parduotuvės, kartais pasižiūrėdavo, ar užsiveda ir tiek. J. B. pasakė, kad jeigu parduoda už 900,00 Eur nežiūri defektų. Žmona paprašė, kad įdėtų skelbimą. Apie sankabą, kad nepatinka J. B. žinojo ir apie įspėjamąją lemputę. Nėra pardavinėjęs automobilio. Yra pardavinėjęs „Audi“ žmonos mirusio tėvo, automobilis buvo detalėms. Skelbimą ištrynė po trijų keturių dienų, dėl to, kad kiti žmonės dar teiravosi to automobilio. Pradžioje pažymėjo, kad parduota, bet žmonės domėjosi. Šeimoje pirma transporto priemonė. (duomenys neskelbtini) žmona turėjo ne vieną ir ne du automobilius. Mašinos buvo paimtos lizingu, iš garažo su garantija, parduotos į garažą. Pas juos sąlygos palįsti po automobiliu tikrai buvo. Pats palindęs nebuvo, nežino, kokiu pagrindu turi lįsti pažiūrėti. Siūlė automobilį apžiūrėti iki galo. Pas meistrą nuvežti nebuvo jokios kalbos. Ką reikia daug taisyti, J. B. neįvardijo. Jis iš viso yra nevairuojantis žmogus, neturi vairuotojo pažymėjimo. Nesitikėjo, kad mašina negali būti eksploatuojama, neįmanoma, kad mašiną, kaip teigia R. V., reikia pašalinti nuo kelio.
8. Liudytojas A. B. nurodė, kad sūnus ieškojo mašinos, pamatė skelbimą „D. C.“, kaina virš tūkstančio, apie 1300-1400,00 Eur. Kadangi apibūdino kaip tvarkingą mašiną, nusprendė važiuoti apžiūrėti. Įdėjus atneštą akumuliatorių nepavyko užkurti, nes buvo silpnas, todėl šeimininko ar tėvas, ar uošvis privarė savo automobilį užkūrimui. Nebuvo paminėti jokie defektai, buvo tik rūdys, minėjo, kad sutvarkyta važiuoklė, kad pakeistos detalės. Sūnus sėdo pravažiuoti, tačiau kelias nebuvo labai patogus pravažiuoti greičiau. Pardavėjas patikino, kad viskas tvarkoje, išskyrus rūdis. Kai sūnus grįžo, pastatė automobilį, pasitarė, pasiūlė 800,00 Eur, šeimininkas paskambino žmonai, kuri nesutiko parduoti už 800,00 Eur. Tada pasiūlė 900,00 Eur, bet irgi nesutiko. Išvažiavo, bet šeimininkė jiems išvažiavus, paskambino ir sutiko. Sūnus grįžo į namus, pasakė, kad lyg kilimėlis palindęs po sankabos pedalais. Vėliau davė kitam jo sūnui automobilį važiuoti į (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgiai sunkiai jungtis. Jam minėjo rūdis, kai sūnus išvažiavo išbandyti automobilį, jam pasakė, kad su automobiliu viskas tvarkoje, akcentavo, kad važiuoklė sutvarkyta. Sūnus automobilių prekyba neužsiima. Pardavėjas kalbėjo teigiamai, gražiai apie automobilį, paminėjo tik rūdys. Nepagalvotum, kad žmogus būtų norėjęs kažką nuslėpti. Dėl automobilio dugno apačios apžiūros nieko negirdėjo. Buvo ir pigesnių variantų tokių mašinų, buvo ir brangesnių, sūnus galvojo kiek kainuos remontas, mažesnę kainą siūlė pagal rinkos kainą. Dėl kainos mažinimo dėl sankabos nebuvo kalbėta. Kitas sūnus turi tris metus vairavimo patirties. Iš (duomenys neskelbtini) automobilis buvo parvairuotas. Automobilio apžiūroje UAB „P. V.“ nedalyvavo. Dabar automobilis stovi jo kieme. Šiuo metu niekas nenaudoja. Iš automobilio apačios lašėjo, todėl pakišto faneros, kad neprilašėtų ant plytelių. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), automobilis buvo prie namų nepastebėjo, kad varvėtų. Pamatė, kad varva, kai buvo parvarytas iš (duomenys neskelbtini) ir pastatytas kieme, maždaug po savaitės.
9. Liudytojas R. V. nurodė, kad į jį kreipėsi, jog labai apgavo žmogus, nepatenkintas „D.“ automobiliu. Patikrinus automobilį pamatė, kad yra labai daug bėdų, mašina visiškai surūdijusi, daug variklyje gedimų ir turbinos, yra viskas protokole, yra nuotraukose. Mašina yra nesaugi, paveikta korozijos, daug elektros ir kitų problemų, jas išspręsti reikia krūvos pinigų, ją tvarkyti nebeverta. Slenksčiai paveikti korozijos, buvo maskuoti, surūdiję kuro bakai, leidžia kurą. Galinė važiuoklė visiškai nesaugi, viskas paveikta korozijos, gali kelyje išsiardyti. Sankaba neveikia kaip priklauso, ar ji susidėvėjus ar kitos priežastys, neaišku, nes reikia ardyti. Skysčiai sunkėsi ir iš variklio, ir iš greičių dėžės, ir ten, ir ten buvo pakibę lažai. Stabdžiai padaryti garažo lygyje, negalima taip daryti, ne pagal standartus. Nėra diskų apsaugų, visiškai surūdiję. Stabdžių diskai susidėvėję, surūdiję. Dirba (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2000 metų, yra (duomenys neskelbtini), praėjęs beveik visus „B.“ kursus, dirba pagal automobilių gamintojų reikalavimus. Nežino, kur buvo pardavėjas, kai kvietė į apžiūrą. Žino, kad prieš tris dienas buvo kviestas žmogus. Pagal diagnostinį lapą daug gedimų, lempučių degė ne viena, viena iš jų, kad reikia tikrinti variklį, rastos ar septynios klaidos. Balkis yra tiek pažeistas, kad gali bet kada sulūžti. Slenksčiai yra mašinos rėmas, jie yra kiauri. Tokios mašinos negali važiuoti, nėra saugios. Mano, kad techninę apžiūrą turėjo. Mano, kad techninė apžiūra galėjo būti prieš pusantrų metų, ką tik negalėjo būti praeita. Tokios būsenos mašinos nepraeina techninės apžiūros. Mano, kad nereikia išsilavinimo, paprastas žmogus paprastai žiūri, kad nebūtų surūdijusi, kai kurios rūdys buvo „užšpakliuotos“, paslėptos. Buvo galima spręsta, kad mašina ne kokio stovio. Bet kuris servisas pakėlęs būtų matęs, kad mašina turi gedimų, problemų. Mano, kad defektai, korozija buvo prieš kelis metus, paskutiniu metu buvo daugiau surūdijusi. Per 600 kilometrų galimai galėjo atsirasti elektros problemų, bet visa kita buvo seniau. Mašina buvo be antikorozinės dangos. Kuro žarnelės padėtos po rankinio trosu, stabdžiai tvarkyti neprofesionaliai. Rankinio trosas yra kuro žarnos elemente. Automobilio stovėjimas sukelia koroziją, per pusmetį tiek negali surūdyti. Labiausiai korozija nuo stovėjimo paveikia stabdžių diskus, bakus, galinę pakabą. Be pakėlimo kieme, jeigu negaila rūbų, galima priklaupti ir pažvelgti, kažkiek galima pamatyti. Aišku, kad patikimiau yra servise.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovo J. B. ir atsakovės E. B. 2025 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo kuria ieškovas J. B. iš atsakovės E. B. už 900,00 Eur įsigijo automobilį „D. C.“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Šioje sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, o informacijoje apie automobilio turėtus įvykius ir trūkumus nurodytas vienintelis trūkumas „rūdys“. Jokie kiti trūkumai automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti nebuvo. Be to, sutartyje nurodyta automobilio rida 262 200 km.
12. Iš teismui pateikto J. B. ir trečiojo asmens M. B. susirašinėjimo matyti, kad atsakydamas į ieškovo klausimą „kokie defektai?“, tretysis asmuo atsakė „kėbulo“ bei atsiuntė automobilio nuotraukas. Duomenų, kad kokie nors kiti automobilio defektai būtų buvę nurodyti automobilio pardavimo skelbime, byloje nėra.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
15. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad nepavykus išspręsti šalių ginčo taikiai, ieškovas J. B. kreipėsi į UAB „P. V.“, kuri apžiūrėjo automobilį ir surašė 2025 m. birželio 18 d. defektinį aktą, iš kurio matyti, jog nurodoma, kad yra lūžusi automobilio priekinė kairės pusės spyruoklė, suplyšusios dvi guminės įvorės, priekiniai stabdžių diskai susidėvėję, jų apsaugos surūdijusios, laša variklio tepalai, nesandari greičių dėžė, nurūdiję duslintuvo laikikliai ir apsaugos, automobilio rėmas stipriai pažeistas korozijos, dėl ko mašina nesaugi eksploatuoti, neveikia rankinis stabdis, sankaba, nėra galinių stabdžių diskų apsaugų, nustatyti variklio gedimai. Taip pat nurodoma, kad ir kompiuterinės diagnostikos metu nustatyti daug gedimų, t. y. variklio valdymo blokas fiksuojami turbinos valdymo, slėgio jutiklio, oro srauto masės matuoklio, variklio ventiliatoriaus, oro kondicionieriaus ir kitus gedimus, ABS/ESP sistemoje fiksuojamas dešiniojo galinio rato skaičiuotuvo gedimas, kiti gedimai. Iš pateikto defektinio akto matyti, kad nurodoma keistinų dalių ir darbų kaina iš viso sudaro 4 530,00 Eur. Teismui taip pat pateiktas ir 2025 birželio 25 d. kainų suderinimo aktas Nr. 250625027 surašytas UAB „P. V.“.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. iš esmės patvirtino defektiniame akte nurodytas aplinkybes, taip pat teigė, kad kai kurios rūdys buvo užmaskuotos bei pakrapščius krito, nurodė, kad stabdžiai tvarkyti neprofesionaliai. Liudytojo vertinimu, automobiliu pravažiavus 600 kilometrų galimai galėjo atsirasti tik elektros problemų, bet visa kita buvo seniau.
17. Nors teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. B. ir nurodė, kad nesitikėjo, jog mašina negali būti eksploatuojama, teigė, jog neįmanoma, kad mašiną, kaip teigia R. V., reikia pašalinti nuo kelio, o atsakovė E. B. teigė, kad automobilis buvo remontuojamas, įskaitant remontą atliekant techninę apžiūrą, tačiau iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, t. y. defektinio akto, pateiktų nuotraukų, bei liudytojo R. V. paaiškinimų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad defektiniame akte nurodyti automobilio trūkumai neegzistavo automobilio patikros UAB „P. V.“ metu.
18. Pažymėtina, jog atsakovės nurodytas aplinkybes apie ankstesnį automobilio remontą iš tiesų patvirtina ir liudytojo R. V. nurodytos aplinkybės apie stabdžių tvarkymą, ir tai, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tačiau teismas nagrinėjamu atveju sprendžia apie automobilio būklę būtent pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, o ne ankstesniais laikotarpiais, o vien ta aplinkybė, kad automobilis anksčiau buvo remontuotas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo techninė būklė pirkimo pardavimo sutarties metu buvo tinkama naudoti automobilį pagal paskirtį.
19. Svarbu ir tai, kad įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, teismas neturi galimybės daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad parduoto automobilio būklė šiuo metu yra tinkama jį naudoti pagal paskirtį, kad 2025 m. birželio 18 d. defektiniame akte nurodyti automobilio trūkumai neegzistuoja, kad dalis detalių galėjo būti pakeistos ieškovo. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje paprasčiausiai nėra, atsakovė ar jos atstovas ekspertizės skirti neprašė. Teismas taip pat pažymi, kad teismui pateikti duomenys apie R. V. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtina, kad šis liudytojas turi pakankamai žinių spręsti apie automobilio techninę būklę.
20. Ieškovas J. B. nurodo, kad eksploatuojant automobilį, pravažiavus vos kelis šimtus kilometrų pastebėjo įvairių defektų, dėl kurių pasirodė nebesaugu eksploatuoti automobilį pagal paskirtį. Teismui pateiktos automobilio odometro nuotraukos rodo, kad automobilio rida 2025 m. gegužės 4 d. buvo 262 801 kilometrų, o šių metų liepos ir lapkričio mėnesiais darytose fotonuotraukose fiksuojama tik vienu kilometru didesnė rida. Nesant duomenų, kad teismui buvo pateiktos ne ginčo automobilio odometro fotonuotraukos, teismas sprendžia, kad ieškovo J. B. teiginiai, kad po automobilio įsigijimo buvo nuvažiuota tik apie 600 kilometrų yra pagrįsti bei įrodyti.
21. Defektų išaiškėjimo laiko kriterijus pabrėžiamas ir kasacinio teismo praktikoje, kur nurodoma, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Taigi, įvertinus šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į aptariamą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui J. B. momento. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad defektiniame akte nurodyti trūkumai ar šių trūkumų reikšminga dalis galėjo atsirasti per itin trumpą laiką, per kurį ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo, automobiliu nuvažiavus vos 600 kilometrų, taip pat jog automobilio odometro duomenys buvo pakeisti, o fiksuojama automobilio rida buvo sumažinta.
23. Vis dėlto, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, ar ieškovas J. B. įsigydamas automobilį žinojo apie defektiniame akte nustatytus trūkumus ar šie trūkumai buvo akivaizdūs.
24. Nurodytos aplinkybės yra svarbios, kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pirkimo pardavimo sutartį pildė ieškovas, taip pat jog vienintelis pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas trūkumas yra rūdys. Be to, iš posėdžio metu išklausytų šalių paaiškinimų, teismas neturi pagrindo ir spręsti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo būtų nurodę ieškovui J. B. įrašyti kokį nors kitą parduodamo automobilio defektą į pirkimo pardavimo sutartį.
26. Šiuo atveju teismas pabrėžia, kad nurodyti žinomus automobilio trūkumus pirmiausiai yra būtent pardavėjo pareiga, kadangi pirkėjas objektyviai negali žinoti visų perkamo automobilio trūkumų, o didelė dalis šių trūkumų nėra akivaizdūs.
27. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju deganti įspėjamoji geltona „check engine“ lemputė, t. y. perspėjimas apie galimus, dėmesio reikalaujančius, trikdžius, turėjo būti įrašyta į pirkimo pardavimo sutartį, kadangi nurodyta įspėjamoji lemputė degė tiek pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir dega šiuo metu, nors atsakovė ir teigė, kad lemputė tai užsidegdavo, tai vėl užgesdavo (atsakovė neigia, kad lemputė buvo atjungiama) bei ieškovui nenurodė jokių reikšmingų variklio sistemos veikimo problemų.
28. Tuo tarpu duomenų apie galimai netinkamą sankabos veikimą pirkimo pardavimo sutartyje nenurodymas, teismo vertinimu atitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi automobilio pardavėjas viena vertus niekur tokių duomenų ieškovui J. B. nenurodė, kita vertus sankabos veikimo defektai įprastai gali būti pastebėti tik naudojantis automobiliu ilgesnį laiko tarpą arba specialistų atliekant patikrą.
29. Teismui atsakovės pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad 2007 metais pagaminto automobilio „D. C.“ 2.0 CRD vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 223,00 Eur (be PVM).
30. Vis dėlto, vien ta aplinkybė, kad vidutinė automobilio kaina yra didesnė nei faktiškai atsakovei sumokėjo ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo sumokėta kaina buvo neprotinga, ar kad už tokią kainą automobilį įsigiję ieškovas žadėjo neieškoti jokių automobilio trūkumų bei sutiko pirkti iš esmės bet kokios techninės būklės automobilį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje viena vertus nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad šalys tokių susitarimą sudarė, kita vertus, bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. apie tai, kad automobilis buvo pardavinėjamas pakankamai reikšmingą laiko tarpą, vis mažinant automobilio kainą, taip pat jog atsakovė automobilio iš pradžių už 900,00 Eur sumą nesutiko parduoti.
31. Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, jog kažkuri iš bylos šalių užsiima automobilių prekyba, turi specialių žinių, kurių turėjimas leistų geriau nei vidutinis žmogus įvertinti automobilio būklę, taip pat jog pirkimo pardavimo sutarties šalys neatitiktų vidutiniškai apdairaus asmens standarto, būtų buvusios nesąžiningos.
32. Įvertinęs aptariamas aplinkybes, teismas pažymi, kad ieškovas J. B. galėjo geriau įvertinti automobilio kėbulo būklę, t. y. kaip ir nurodė R. V., detaliau apžiūrėti automobilio slenksčių būklę, kurio vertinimu „kažkiek buvo galima pamatyti“, tačiau to nepadarė.
33. Kita vertus, net ir nurodytų veiksmų neatlikimas nepaneigia nustatytų kitų automobilio defektų, kuriuos, teismo vertinimu, nustatyti galėjo tik reikiamų žinių turintis specialistas, t. y. lūžusios automobilio priekinės kairės pusės spyruoklės, suplyšusios guminės įvorės, susidėvėjusių stabdžių diskų, tepalų lašėjimo iš variklio, greičių dėžės nesandarumo, netinkamo rankinio stabdžio remonto ir jo neveikimo, netinkamo sankabos veikimo ir variklio darbo klaidų, užmaskuotų prarūdijusių kėbulo vietų. Šiuo atveju teismas taip pat sprendžia, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, jų šalinimas gali ženkliai viršyti automobilio vertę ir trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį, o bent apie reikšmingą šių trūkumų dalį galėjo žinoti ir atsakovė kaip transporto priemonės valdytoja (pati eksploatavusi automobilį, jį remontavusi).
34. Teismas pažymi, kad ir automobilio apžiūros prieš pirkimą neatlikimas, atsižvelgiant į ieškovui nurodytas aplinkybes apie ankstesnius automobilio remontus, iš esmės tinkamą automobilio būklę, paaiškinimai apie tai, kad įspėjamoji geltona „check engine“ lemputė užgęsta savaime, duomenys apie neseniai atliktą ir galiojančią automobilio techninę apžiūrą, ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo nurodyta jokia informaciją apie galimai netinkamą sankabos veikimą ar kiauryminį automobilio dugno prarūdijimą, negali būti laikoma ieškovo elgesiu neatitinkančiu vidutiniškai apdaraus asmens standarto ar nerūpestingu.
35. Kartu pabrėžtina, kad ir pagal kasacinio teismo praktiką, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat teigiama, jog aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
38. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Vienas iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų, nurodytas 4 punkte, – reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau šiuo atveju, kasacinio teismo taip pat pažymima, kad svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
39. Teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje ieškovas J. B. įrodė, jog jo įgytas naudotas automobilis nėra galimas naudoti pagal paskirtį, automobilio remontui yra būtinos reikšmingo dydžio investicijos, labiausiai tikėtina viršijančios ir įsigyto automobilio kainą, o įsigyto net ir pakankamai seno automobilio „D. C.“ trūkumai yra esminiai, reikalaujantis ir reikšmingų investicijų bei laikotarpio jų šalinimui. Tuo tarpu atsakovė iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, jog trūkumus galima pašalinti už mažesnę kainą, nei nurodyta ieškovo pateiktuose dokumentuose, todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ar neproporcingas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir taikyti abipusę restituciją.
40. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovės atstovo nurodytos Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-3-569/2021 ratio decidendi reikšmingai skiriasi. Nurodytoje civilinėje byloje apie automobilio trūkumus atsakovas nebuvo informuotas, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus, ieškovas dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovą, t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, skiriasi trūkumų pobūdis, skaičius etc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis atsakovės atstovo nurodyta teismų praktika.
41. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos.
42. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtus 270,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 250,00 Eur už automobilio patikrą pagal ieškovui išrašytą 2025 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūrą VI Nr. 0031378 bei 20,00 Eur už automobilio transportavimą. Kadangi ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, sutartis nutrauktina, todėl vertintina, kad aptariamos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, nurodytos išlaidos realios, protingos, pagrįstos, visiškai įrodytos, todėl teismui patenkinus prašymą dėl sutarties nutraukimo, ieškovui taip pat priteistina 270,00 Eur nuostolių atlyginimo.
43. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovui 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
46. Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2025 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. APD-2025-12933 sudaro 468,75 Eur, todėl ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovės.
47. Byloje mokėtinas 228,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir 23,00 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas, iš atsakovės valstybei priteistina 251,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
48. Šioje byloje teismas patyrė 63,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos, ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2025 m. balandžio 27 d. automobilio „D. C.“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl esminio sutarties pažeidimo.
Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautą 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 0 ct) sumą ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovą J. B. sutartimi įgytą automobilį „D. C.“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovės E. B. nuosavybėn.
Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 0 ct) nuostolių atlyginimo ir 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2025 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 63,44 Eur (šešiasdešimt tris eurus 44 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 251,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 468,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.