- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2-54-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00227-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- I. Z., Z. V., R. V.
- Atsakovas
- B. V.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė, Irina Kizina
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovams I. Z., Z. V., jų atstovei advokatei Irinai Kizinai, atsakovei B. V., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. V., R. V. ir I. Z. ieškinį atsakovei B. V. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, ir pagal atsakovės B. V. priešieškinį ieškovams Z. V., R. V., I. Z. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo: 1) padalinti jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant 4 žemės sklypus:
1.1. 1600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, šis žemės sklypas priklausys bendrai ieškovams ir atsakovei.
1.2. 7376 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-2, šis žemės sklypas priklausys ieškovams Z. ir R. V.;
1.3. 885 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-3, šis žemės sklypas priklausys ieškovei I. Z.;
1.4. 6491 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-4, šis žemės sklypas priklausys atsakovei B. V..
2. Nustatyti bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą – planą.
3. Įpareigoti šalis, teismo sprendimui įsiteisėjus, pertvarkyti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus ir atlikti šalims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo.
4. Priteisti iš atsakovės ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.6400 ha bendro ploto žemės sklypas gyvenamosios paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais (su šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovams Z. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - ½ dalis žemės sklypo, ieškovei I. Z. - 10/164 dalių žemės sklypo, atsakovei - 72/164 dalys žemės sklypo. Be to, ieškovams R. ir Z. V. priklauso 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui Z. V. priklauso tų pačių pastatų - 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei I. Z. priklauso 6/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 44/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Atskaitos taškas“ pagal ieškovų užsakymą 2021 m. spalio 14 d. parengė žemės sklypo atsidalijimo planą ir 2021 m. spalio 14 d. pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo planą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) patvirtinto projektą ir pažymėjo, kad projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Nustatyti mažareikšmiai trūkumai dėl to, kad projektui turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai, šiuo atveju nepateiktas bendraturtės B. V. raštiškas pritarimas projektui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės valdos projekto patvirtinimo akte pažymėta, kad žemės sklypo projektą galima tvirtinti, gavus visų pertvarkomo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų raštiškus pritarimus projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Dėl bendraturčių valdomo kito nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais ieškovai, atsižvelgiant į bendraturčių dalis apsisprendė prašyti naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), pagal kurią visi bendraturčiai galės naudotis konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Bendraturčiams bendram naudojimui prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o taip pat pastatų užimtų plotu suformuotas 1600 m² ploto namų valdos žemės sklypas, kuris priklausys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai siūlo paskirti namų valdos 1600 m² naudotis visiems bendraturčiams bendrai pagal 2021-10-14 UAB „Atskaitos taškas“ sudarytą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį planą. Atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, kas atitinka atsakovei siūlomos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 61,4900 m². Atsakovė turės galimybę naudotis gyvenamojo namo keturiomis patalpomis, turės vieną bendrą su ieškove I. Z. įėjimą į namą iš jai paskirto žemės sklypo. Ieškovams Z. ir R. V., I. Z. ir atsakovei pagal 2021-10-14 UAB „Atskaitos taškas“ sudarytą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimosi tvarkos planą siūloma naudotis bendrai, atsižvelgiant į šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis, žemės sklype išdėstytus ūkinius pastatus ir patalpų užimtą žemės plotą bei kiemo plotą aplink namų (su šuliniu) pagal poreikį. Ieškovų ir atsakovės atidalijamų sklypų dydžiai teismui teikiamoje schemoje atitinka VĮ Registrų centro nurodytas žemės sklypo ploto dalis, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiekviena proceso šalis turės galimybę patekti į jai paskirtą naudotis namo dalį, turės priėjimą prie namo ir šalia esančio šulinio, o šaliai priklausantys ūkiniai pastatai randasi jai siūlomoje žemės sklypo dalyje. Prie kiekvieno žemės sklypo yra privažiavimai – 8 m. pločio kaimo kelias. Ieškovai Z. ir R. V. naudosis atskiru įėjimu į namus, o atsakovė kartu su ieškove I. Z. naudosis bendrai kitu atskiru įėjimu į namus. Anksčiau šiuo įėjimu į namą bendrai naudojosi I. Z. motina ir atsakovės B. V. tėvai. Šiuo metu ieškovai su atsakove dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip ir dėl žemės sklypo atsidalijimo, nesutaria.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad iš patikslinto ieškinio taip iki galo ir neaišku, pagal kokį konkretų planą vis tik prašoma atidalinti žemės sklypą, nes nurodyti keli plano variantai. Nors ieškovai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos aktą dėl galimumo atidalinimo projektą tvirtinti, tačiau ieškovų pateiktas Žemės sklypų atsidalijimo planas ir ieškiniu reiškiami reikalavimai tiek techniškai, tiek teisiškai yra ydingi. Ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6400 ha. Ieškovų pateiktame Žemės sklypų atsidalijimo plane nurodoma, kad atidalijamas 14752 m² ploto žemės sklypas (1,4752 ha). Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovai išskiria 14 752 m² žemės sklypą kaip atskirą dalintiną. Šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra 16400 m² ir nėra padalintas į jokias dalis. Tačiau net ir dalinant 14752 m² plotą, atsakovei priskiriamas plotas neatitinka jos turimos nuosavybės dalies. Atsakovė nuosavybėje turi 72/164 dalis. Tokiu atveju dalijant 14752 m² tarp bendraturčių, atsakovei priklausytų 6477 m². Dabar ieškovų pateiktame plane atsakovei atidalinama jau didesnį dalis, t. y. 6491 m². Taigi atsakovei priskiriama didesnė žemės sklypo dalis nei turima nuosavybės teise. Ieškovai nepateikia jokių paaiškinimų ir pagrindimo, kodėl atsakovei plane yra atidalijamas dabar jau didesnio ploto žemės sklypas nei jos turima dalis. Tuo pačiu nieko nepasisakoma, kodėl kitiems bendraturčiams atidalinama mažesnė nei priklauso nuosavybės dalis. Atsakovei nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu yra daromi tokie pakeitimai. Ieškovai formuoja atidalinimo planą taip, kad būtų patogu išimtinai jiems. Tuo tarpu atsakovei formuojamas atidalijamas žemės sklypas bei suformuota naudojimui žemės sklypo dalis yra atskirti vienas nuo kito, todėl naudojimas tampa nepatogus ir apsunkintas. 1,6400 ha žemės sklypas yra atidalinamas į atskirus žemės sklypus, kurių numeriai projekte 560-1, 560-2, 560-3, 560-4. Tačiau ieškovai nereiškia jokio reikalavimo dėl sklypo Nr. 560-1 bendraturčių dalių nustatymo, o tik nurodoma, kad sklypas bendrai priklausys visoms šalims, tačiau nenurodoma, kokia konkrečiai nuosavybės dalis priklausytų kiekvienam iš bendraturčių. Atsakovė į jai priskirtą gyvenamojo namo dalį galės įeiti praktiškai tik slinkdama pasieniu. Taip pat nurodoma, kad atsakovė turėtų bendrą įėjimą su ieškove Z.. Tačiau plane nėra pažymėta jokia patalpa, kuria kartu naudotųsi atsakovė ir Z.. Tai reiškia, kad arba atsakovė turėtų patekti į savo patalpas per Z. priskirtas patalpas, arba Z. įeitų į savo patalpas per atsakovei priskirtas patalpas. Tokiu būdu naudojimasis priskirtomis patalpomis būtų apsunkintas, tuo tarpu Z. V. ir R. V. naudotųsi atskiru įėjimu. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų dokumentų nesuprantama, koks galutinis plotas yra išdalinamas tarp bendraturčių. Jokio paaiškinimo, kur dingsta 48 m² ieškovai nepateikia. Ieškinio reikalavimuose ieškovai prašo atidalinti 1,6400 ha ploto žemė sklypą, o ne 1,6352 ha ploto.
Šalies argumentai
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymą, priskiriant atsakovei B. V. naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI, ieškovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu III, ieškovams Z. V. ir R. V. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu II, bendrai atsakovei B. V., ieškovei I. Z., ieškovams Z. V. ir R. V. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu I. Atsakovė nurodė, kad priešieškiniu ji prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kokia iš esmės yra nusistovėjusi tarp šalių. Vadovaujantis pateiktu planu, asmeniškai atsakovei būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI (viso 7347 m²). Ieškovei I. Z. asmeniškai būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III (viso 1002 m²). Ieškovams Z. V. ir R. V. lygiomis dalimis asmeniškai būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu II (viso 8213 m²). Taip pat šalims bendram naudojimui būtų priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta numeriu I, ant kurios stovi šalių bendra daline nuosavybe valdomas gyvenamasis namas (iš viso 308 m², iš kurių 135 m² atsakovei, 19 m² I. Z., 154 m² Z. ir R. V.). Atsakovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės atitinka praktiškai susiklosčiusią ir ieškovus tenkinančią tvarką, ką patvirtina ir ieškovų su patikslintu ieškiniu pateiktas atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planas, t. y. ieškovai pageidauja naudotis iš esmės tomis pačiomis žemės sklypo dalimis kaip ir atsakovės prašomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje. Taigi atsakovės teikiamas prašymas iš esmės atitinka ieškovų interesus naudotis konkrečia žemės sklypo dalimi. Atsakovė taip pat nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane naudojimosi tvarka yra nustatoma 16735 m² plote. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo plotas yra įregistruotas 16 400 m², tačiau pagal atliktus kadastrinius žemės sklypo matavimus ir nuosavybės plane nustatytus atstumus juos atidėjus faktinis žemės sklypo plotas yra didesnis. Sklypo plotas gali kisti pagal nustatytą paklaidą, kas pažymėta ir ieškovų į bylą pateiktame Aiškinamajame rašte, t. y. 4 nurodyta, kad maksimali leistina matavimo paklaida yra 1,5632<1,6400<1,7168. Tuo tarpu nuosavybės plane nustatyti atstumai turi būti tokie, kokie nustatyti, jiems jokia paklaida nėra galima. Atitinkamai šalims naudojimosi tvarkoje yra priskirtos žemės sklypo dalys, atitinkančios turimą nuosavybės dalį, t. y. atsakovei, turinčiai 72/164 dalis, priskirta iš viso 7 347 m², ieškovei I. Z., turinčiai 10/164 dalis, priskirta iš viso 1021 m², ieškovams Z. ir R. V., turintiems ½ dalį, priskirta viso 8367 m².
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad atsakovės pateiktame UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022-02-11 parengtame Naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės sklypo 8-9-10-11 riboje, nurodytas projektuojamas 4 m pločio kelias nepatenka į ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribas, todėl žemės sklypo dalių „III“ ir „VI“ naudotojai atskirai turėtų spręsti privažiavimo klausimą iki nurodytų dalių. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad šiam keliui būtų nustatytas kelio servitutas ar kad būtų numatoma sudaryti kelio servituto sutartį. Tokiu atveju, teismui patvirtinus naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022-02-11 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą, turėtų būti atskirai sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo dalių, pažymėtų „III“ ir „VI“, nes jos nesiriboja su pagrindiniu bendro naudojimo keliu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovė nepagrįstai teikia projektuojamo kelio, išeinančio už ginčo žemės sklypo ribų, sprendinius, neatitinkančius nei teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nei gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentų bei nepateikdama jokių įrodymų apie kelio servituto nustatymą šioje dalyje. Taigi, tokia naudojimosi tvarka negalėtų būti įgyvendinama, nes liktų neaiškios patekimo galimybės iki žemės sklypo dalių „III“ ir „VI“.
Papildomuose paaiškinimuose trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su dviem keliais, kurių vienas yra 8 metrų pločio, kitas yra 4 metrų pločio, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja nei ieškovų kartu su patikslintu ieškiniu pateiktu žemės sklypo atidalinimo projekto sprendiniams, nei atsakovės UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022-02-11 parengto Naudojimosi tvarkos nustatymo plano sprendiniams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovai prašė jį atmesti ir patenkinti jų ieškinį. Jie nurodė, kad atsakovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III -1002 kv.m.plotu, tačiau prie šio žemės sklypo nėra jokio privažiavimo. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10- 04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintu Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktas įpareigoja formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybės reikšmės keliais, sudarančias kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Ieškovų siūlomas žemės sklypų atsidalijimo pasiūlymas pasižymi tuo, kad visi bendraturčiai prie nuosavų sklypų turės privažiavimus iš kaimo 8 m pločio keliu, esančiu prie visų trijų žemės sklypų. Kitas buvęs lauko kelias yra 4 m pločio, apaugęs krūmais bei brūzgynais ir šiuo metu yra nepravažiuojamas. Taigi, skiriant naudoti ieškovei I. Z. sklypą prie nenaudojamo kelio pagal atsakovės pasiūlytą projektinį planą, kartu turi būti šalių susitarimas dėl šių išlaidų arba teikiama kelio išvalymo ir sutvarkymo išlaidų sąmatą su pasiūlymu dėl šių bendraturčių išlaidų apmokėjimo. Ieškovai taip pat nurodė, kad pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo atsidalijimo planą žemės sklype esantis tvenkinys yra ieškovams Z. ir R. V. skirtame žemės sklype ir atsakovei B. V. siūlomame žemės sklype. 1994 m. ieškovas V., pasamdė ekskavatorių ir iškasė šį tvenkinį. 2020 m. ieškovas Z. V. du kartu samdė ekskavatorininkus išvalyti užpelkėjusį tvenkinį ir prie tvenkinio ištraukti nukirstų senų medžių kelmus bei išlyginti šioje vietoje žemę. Už atliktą darbą darbuotojui buvo sumokėta 200 Eur. Pagal atsakovės projektinį pasiūlymą šis žemės plotas skiriamas naudotis atsakovei B. V., kuri niekuo nebuvo prisidėjusi prie tvenkinio įrengimo ir jo priežiūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys šiame žemės sklype. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklauso: ieškovams Z. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalis viso žemės sklypo; ieškovei I. Z. priklauso 10/164 dalių žemės sklypo; atsakovei B. V. priklauso 72/164 dalys žemės sklypo.
Ieškovai teismo prašo atidalinti žemės sklypą į keturias dalis, vienoje iš jų nustatant naudojimosi sklypo dalimi ir namu tvarką, o atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
Išanalizavęs ieškovų pateiktą 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypo atidalinimo planą, teismas sprendžia, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus, nes jam pritarė Nacionalinė žemės tarnyba ir jis puikiai atitinka šalių interesus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, šalių parodymus bei aplinkybes, nustatytas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Teismas nustatė, kad atidalijamų žemės sklypų plotai nepažeidžia šalių turimų žemės sklypo nuosavybės dalių, visi bendrasavininkai turi privažiavimus prie jiems tenkančių žemės sklypų. Be to, šalių parodymais nustatyta, kad žemės sklypų atidalijimas iš esmės atitinka ilgalaikę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes ieškovams Z. V. ir R. V. atitenka žemės sklypo dalis, kurią šie ieškovai nuolat prižiūri, šienauja, geni medžius, kurioje yra šiems ieškovams priklausantis ūkinis pastatas. Ieškovė I. Z. su jai numatyto žemės sklypo dalimi taip pat sutinka, o atsakovei didžioji tenkančio žemės sklypo dalis taip pat atitenka pagal nusitovėjusią naudojimosi žemės sklypu vietą.
Paminėtina, kad ieškovai tris kartus keitė žemės sklypų išsidėstymą atsižvelgdami į atsakovės pageidavimus, kas rodo, jog jie bandė rasti abiem šalims tinkamiausią variantą ir, teismo manymu, paskutinysis variantas labiausiai atitinka šalių interesus, nes jame, kaip pageidavo atsakovė, numatyta, kad atsakovės žemės sklypo dalyje yra dalis kūdros, o taip pat visi bendrasavininkai turi privažiavimus nuo pagrindinio kelio.
Nors atsakovė prašė ieškovei I. Z. tenkantį žemės sklypą perkelti ties atsakovės žemės sklypo viduriu, teismas mano, kad toks žemės sklypų padalijimas pažeistų I. Z. teises, nes nors dokumentuose matyti, kad šalia sklypo yra 4 metrų pločio servitutinis kelias, tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad realiai jokio kelio nėra, kelio vieta apaugusi krūmais ir medžiais, todėl padaryti kelią būtų neproporcingai brangu, kadangi I. Z. tenkanti žemės sklypo dalis yra labai maža, t. y. tik 885 m².
Teismas taip pat sutinka su ieškovais, kad dalies žemės sklypo, kuriame yra namas, praktiškai neįmanoma racionaliai padalinti, todėl pagrįstai jį išskyrė į atskirą žemės sklypą, kuriame ieškovai prašo nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarką.
Nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo ir atsakovės argumentai, jog jai numatytas per didelis žemės sklypas. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto sklypo plano matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 72/164 dalis žemės sklypo dalis. Todėl jai iš 14752 m² žemės sklypo ploto priklausytų 6 476 m² ploto žemės sklypas, tačiau ieškovų pateiktame plane jai atitenka 6491 m² ploto dalis, t.y. 15 m² didesnė negu jai priklauso. Tačiau, teismo vertinimu, toks neatitikimas nelaikytinas dideliu, yra naudingas atsakovei, su tokiu padalijimu sutinka ieškovai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės teisės yra pažeidžiamos. Be to, kaip paaiškino ieškovų atstovė bus atliekami tikslieji žemės sklypo matavimai ir bus nustatytos tikslios šalims priklausančių žemės sklypų dalys.
Įvertinęs ieškovų siūlomą namo ir 1600 m² žemės sklypo aplink namą naudojimosi tvarką, teismas sprendžia, jog ji yra tinkama, atitinka šalių interesus ir gali būti tvirtinama.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarka atitinka bendrasavininkų turimas dalis, realiai naudojamas namo dalis, kurių plotai sutampa su tiek ieškovų, tiek atsakovės nuosavybės teisėmis valdomomis namo dalimis. Atsakovei skirta žemės sklypo dalis užtikrina jai teisę tinkamai naudotis namu, į ją patenka atsakovei priklausantys ūkiniai statiniai. Be to, aplink namą numatytas 2 metrų bendro naudojimosi plotas, kurio, teismo vertinimu, visiškai pakanka namo priežiūrai. Taip pat numatyta visų bendrasavininkų teisė patekti prie šulinio.
Nors atsakovė teigia, kad ji neturi tiesioginio priėjimo prie įėjimo į namą, teismas su tokiais jos argumentais nesutinka. Iš naudojimosi tvarkos plano matyti, kad atsakovė į namą patenka per tas pačias duris, per kurias į namą patenka ir ieškovė I. Z.. Kito įėjimo į jų naudojamą namo dalį nėra, todėl logiška, kad jos abi į namą turi patekti per tas pačias duris, o tai, kad aplink namą numatyta 2 metrų pločio bendro naudojimosi žemė, teismo vertinimu, visiškai pakanka atsakovei patekti į namą. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovų prašoma nustatyta naudojimosi tvarka tikrai nepažeidžia nei vieno iš bendrasavininkų interesų, nei vienam iš jų nesuteikiama nepagrįsta pirmenybė, o tvarka nustatyta taip, kad kiek įmanoma atitiktų visų savininkų interesus.
Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai.
Pažymėtina, kad atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymą, priskiriant atsakovei B. V. naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI, ieškovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu III, ieškovams Z. V. ir R. V. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu II, bendrai atsakovei B. V., ieškovei I. Z., ieškovams Z. V. ir R. V. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu I.
Kaip jau minėta, remiantis teismų praktika sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Todėl šiuo atveju prioritetas skiriamas žemės sklypo atidalijimui.
Be to, teismo vertinimu, atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų teises. Kaip jau minėta, I. Z. norint patekti į jai siūlomą žemės sklypo dalį, tektų darytis kelią, nes šiuo metu kelio į tą žemės sklypo dalį nėra. Be to, atsakovė pasirinko savo naudojimuisi žemės sklypo dalį su dviem kūdromis, nors kūdrą, prie kelio netoli namo išvalė ir naudoja ieškovai Z. V. ir R. V.. Todėl siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia ir jų teises.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovės priešieškinys atmetamas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas Z. V. pareikšdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 580 Eur išlaidų už UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypų matavimo, atsidalijimo plano parengimą. Ieškovų ieškinį patenkinus visiškai, jam iš atsakovės priteisiama 75,00 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 580 Eur išlaidų už UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypų matavimo, atsidalijimo plano parengimą. Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl yra pagrįsta ir priteistina. Taip pat teismas sprendžia, kad išlaidų už UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypų matavimo, atsidalijimo plano parengimą dydis yra teisingas ir protingas, kadangi žemės sklypų matavimo, atsidalijimo planas buvo rengiamas ir keičiamas net tris kartus, atsižvelgiant į atsakovės išsakytas pastabas, o jų dydį lėmė būtent atsakovės nesutikimas su parengtais planais.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą, sklypų padalijimo planą, suformuojant 4 žemės sklypus:
1. 1600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, atidalinti bendrai ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V..
2. 7376 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-2 atidalinti ieškovams Z. ir R. V.;
3. 885 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-3 atidalinti ieškovei I. Z.;
4. 6491 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-4 atidalinti atsakovei B. V..
Nustatyti bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą - planą:
1. Ieškovams Z. V. ir R. V. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-2 A plotus:
1.1. 800 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 679 kv. m. (528+151) - kiemo ploto ir 121 kv m – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės ploto, iš jų - 85 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto;
1.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.1-1, 3,5600 kv. m. ploto, 1-26,6000 kv. m., 1-3 10,5900 kv. m., 1-4, 4,59 kv. m., 1-5 10,0400 kv. m., 1-6 8,1700 kv. m., 1-7 15,5000 kv. m., 1-8 13,8900 kv. m., viso 72,9400 kv. m.
2. Ieškovei I. Z. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-3 plotus:
2.1. 96 kv. m. ploto namų valdos žemės, iš jų 82 kv. m. – kiemo ploto, 14 kv. m. bendro naudojimo ploto, iš jų - 10 kv. m. ploto gyvenamojo namo užstatyto ploto;
2.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr. 3-1, 8,59 kv. m. ploto.
3. Atsakovei B. V. paskirti naudotis plane pažymėtus Nr. 560 – 1-1C:
3.1. 704 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 597 kv. m. - kiemo ploto ir 107 kv. m. – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės plotą, iš jų – 75 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto;
3.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.2-1, 11,6400 kv. m. ploto, 2-3, 10,9500 kv. m. ploto, 2-4, 8,4700 kv. m. ploto ir 2-5, 30,43 kv. m. ploto, viso 61.4900 kv. m. ploto.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti šalis pertvarkyti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus ir atlikti šalims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo.
Priteisti ieškovui Z. V. iš atsakovės B. V. 1155,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.