Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Teisinė sfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės antstolės A. A. ieškinį atsakovei UAB „Teisinė sfera“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Teisinė sfera“ 925,95 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 28 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 12-13). Nurodė, kad 2015-01-12 atsakovė UAB „Teisinė sfera“ kreipėsi į antstolės A. A. kontorą dėl skolos išieškojimo. Atsakovė, pateikdama teismo įsakymus vykdymui, įsipareigojo būtinąsias vykdymo išlaidas apmokėti per 20 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Atsižvelgiant į tai, jog kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus nebuvo, CPK 651 straipsnio 3 d nustatyta tvarka Kauno m. apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus antstolė priėmė ir pradėjo vykdyti. 2015-01-21 išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. 15/032, pagal kurią atsakovė nesumokėjo 64 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. 2015-03-02 atsakovė vėl kreipėsi į antstolės kontorą dėl skolos išieškojimo. Priėmus ir pradėjus vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolė atsakovei pateikė 2015-03-17 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/109, pagal kurią atsakovė nesumokėjo 152 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Atsakovė taip pat kreipėsi dėl išieškojimo 2015-10-12, už ką jai 2015-10-19 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 15/464, pagal kurią atsakovė nesumokėjo 279,98 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 2016-03-07 atsakovei išrašyta PVM sąskaita –faktūra Nr. 16/110, pagal kurią atsakovė nesumokėjo 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, pagal 2016-03-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 16/127 – 30 Eur už dokumentų įteikimą. Pažymėjo, jog atsakovė ne kartą buvo raginama žodžiu ir raštu geruoju padengti įsiskolinimą, tačiau iki ieškinio padavimo atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Teisinė sfera“ nurodė, kad LR CPK 605 str. numatyta, kad antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (b. l. 55-57). Antstolė, priėmusi patvarkymą ir pradėjusi vykdyti bylą, privalėjo išsiųsti atsakovei patvarkymą, kuriuo informuojama apie pradėtą bylos vykdymą, tačiau ieškovė atsakovei neįteikė ir neišsiuntė nei vieno patvarkymo. Ieškovė atsakovei nepateikė apskritai jokių patvarkymų, todėl atsakovė tiksliai nežinojo nei ar byla apskritai buvo užvesta, nei kokie konkrečiai veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti. Tokiu būdu išieškotojas neturi galimybės nustatyti ar antstolis tinkamai atlieka savo pareigas, kadangi susipažinti su antstolio veiksmais ir vykdomąja byla telefonu išieškotojas negali, nes tokia informacija negali būti pateikiama dėl asmens duomenų apsaugos. Nurodė, kad antstolė elgėsi itin aplaidžiai, nevykdė privalomų veiksmų, t.y. nepateikė jokių patvarkymų, neinformavo išieškotojo apie atliekamus veiksmus ir priėmė vykdymui vis naujas bylas bei jas galimai vykdė, nors vykdymo išlaidos neva buvo neapmokėtos nuo pat pirmos priimtos bylos. Atsakovės nuomone, ieškovė šiuo atveju turėjo atsisakyti priimti naujas bylas vykdymui.Dublike ieškovė nurodo, kad išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu (b. l. 90-91). Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į antstolę ir nevykdė įstatymo suteiktų jam teisių bei pareigų. Atsakovė kreipėsi į antstolę su prašymais priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti ir sutiko būtinąsias vykdymo išlaidas apmokės per 20 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, taip pat patvirtino, kad susipažino su savo, kaip išieškotojo teisėmis ir pareigomis, numatytomis CPK 639-641 straipsniuose. Vykdomosiose bylose esantys procesiniai dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad visi vykdymo veiksmai atlikti laikantis CPK reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės UAB „Teisinė sfera“ ieškovės A. A. naudai 925,95 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Teisinė sfera“ valstybės naudai 4,92 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 99-100). Teismas nurodė, kad nors išieškotojas laikytinas suinteresuotu asmeniu, tačiau, remiantis bendrąja praktika, antstolio priimti patvarkymai siunčiami tik tiems asmenims, kurie yra tiesiogiai susiję su priimtu patvarkymu – dažniausiai skolininkui, skolininko darbdaviui ir pan. Be to, nors CPK ir nurodo tokį siuntimo būdą, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1, 2.2 punkte nurodoma, kad vykdomuosius dokumentus antstolis siunčia skolininkui. Kadangi Sprendimų vykdymo instrukcija yra specialioji norma, yra remiamasi ja, o ne bendrąja CPK norma. Teismas pažymėjo, jog išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga bei gauti pažymas apie vykdymo eigą. Atsakovė yra vykdymo proceso iniciatorė, kuri yra suinteresuota, kad jam būtų išieškota skola, todėl ji privalo domėtis vykstančiu išieškojimo procesu, vykdomųjų bylų eiga. Tai, kad atsakovė daugiau nei metus laiko negavo nė vieno dokumento iš antstolės, nereiškia, kad antstolė nevykdė išieškojimo, pvz. duomenų apie skolininkus rinkimas tai pat laikytinas išieškojimo veiksmais, tik atsakovė apie atliekamus veiksmus nesidomėjo. Teismas akcentavo, kad atsakovė, teikdama antstolei vykdomuosius dokumentus ir prašydama pradėti išieškojimo procedūrą, žinojo, kad už antstolės paslaugas ši pagrįstai reikalaus atlygio, todėl teismui nesuprantama, kaip atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti ar kilo pareiga apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 102-104). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė tik subjektyvius vertinimus ir niekuo nepagrįstus argumentus, taip pat nurodė ir nesamą informaciją. Teismas remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktais ir juos esančia informacija, kad vykdomieji dokumentai siunčiami skolininkui, nors nurodytuose Sprendimų vykdymo instrukcijos punktuose tokia informacija apskritai nenurodyta. Šiuo atveju turėjo būti remiamasi CPK 605 str. nuostata;Absurdiškas yra teismo argumentas, neva išieškotojas nėra tiesiogiai susijęs su priimamais patvarkymais, kadangi išieškotoją tiesiogiai liečia kiekvienas antstolio priimtas patvarkymas, nes sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Kiti antstoliai, pas kuriuos yra vykdomos kitos atsakovės bylos, visus priimtus patvarkymus siunčia ir jai;Atsakovė neneigia pareigos sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau šiuo atveju antstolė visiškai nebendradarbiavo su atsakove, nesiuntė patvarkymų, neteikė jokios informacijos telefonu.Ieškovė antstolė A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti (b. l. 108-109). Nurodė šiuos argumentus: Atsakovė, cituodama teisės aktų normas, jas interpretuoja savo naudai; Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui, išieškotojo pareigos tik prasideda. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į antstolę dėl informacijos gavimo, nebendradarbiavo, nors to tikėjosi iš antstolės; Atsakovė prašymuose neneigia savo pareigos sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau šių išlaidų pagal išrašytas sąskaitas neapmokėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Teisinė sfera“ 2015-01-07 kreipėsi į antstolės A. A. kontorą su prašymais priimti vykdyti vykdomąjį raštą (b.l. 16, 18). 2015-01-13 antstolė išsiuntė skolininkams R. Z. ir A. R. patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, o atsakovui 2015-01-21 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/032 64,00 Eur sumai už būtinąsias vykdymo išlaidas, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2015-02-10 (per 20 dienų) (b.l. 17,19, 40). Pakartotinai atsakovė su prašymais priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus kreipėsi į ieškovę 2015-02-26, 2015-10-09, 2016-02-19, 2016-03-03, kurie antstolės patvarkymais buvo priimti vykdyti (b.l. 20-39). Už pateiktų vykdomųjų raštų vykdymo metu patirtas išlaidas antstolė pateikė PVM sąskaitas – faktūras: 2015-03-17 Nr. 15/109 152,00 Eur sumai, 2015-10-19 Nr. 15/464 279,98 Eur sumai, 2016-02-29 Nr. 16/110 399,97 Eur sumai, 2016-03-10 Nr. 16/127 30,00 Eur sumai (b.l. 40-46). Iš viso ieškovė pateikė PVM sąskaitų – faktūrų už 925,95 Eur. Atsakovas turėjo apmokėti sąskaitas per 20 d., paskutinė sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2016-03-30 (b.l. 46). Ieškovė siuntė atsakovui raginimą apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovas į jį nereagavo (b.l. 48).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog remiantis bendrąja praktika, antstolio priimti patvarkymai siunčiami tik tiems asmenims, kurie yra tiesiogiai susiję su priimtu patvarkymu – dažniausiai skolininkui, skolininko darbdaviui ir pan. Be to, nors CPK ir nurodo tokį siuntimo būdą, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1, 2.2 punkte nurodoma, kad vykdomuosius dokumentus antstolis siunčia skolininkui. Teismo nuomone, Sprendimų vykdymo instrukcija yra specialioji norma, yra remiamasi ja, o ne bendrąja CPK norma. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra vykdymo proceso iniciatorė, kuri yra suinteresuota, kad jam būtų išieškota skola, todėl ji privalo domėtis vykstančiu išieškojimo procesu, vykdomųjų bylų eiga. Teismas akcentavo, kad atsakovė, teikdama antstolei vykdomuosius dokumentus ir prašydama pradėti išieškojimo procedūrą, žinojo, kad už antstolės paslaugas ši pagrįstai reikalaus atlygio, todėl teismui nesuprantama, kaip atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti ar kilo pareiga apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.

14. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė tik subjektyvius vertinimus ir niekuo nepagrįstus argumentus, taip pat nurodė ir nesamą informaciją. Pasak apeliantės, teismas remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktais ir juos esančia informacija, kad vykdomieji dokumentai siunčiami skolininkui, nors nurodytuose Sprendimų vykdymo instrukcijos punktuose tokia informacija apskritai nenurodyta, todėl šiuo atveju turėjo būti remiamasi CPK 605 str. nuostata. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

15. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama aukščiau minėtus teiginius, apeliantė nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog sprendime teismas rėmėsi CPK nuostatomis, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, todėl nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog teismas nurodė tik subjektyvius vertinimus ir niekuo nepagrįstus argumentus.

16. Teismas iš dalies sutinka su apeliante tuo aspektu, jog skundžiamame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė nevisai tikslius Sprendimo vykdymo instrukcijos punktus, kuriais vadovavosi. Teismas sprendime pažymėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1, 2.2 punkte nurodoma, kad vykdomuosius dokumentus antstolis siunčia skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodyta, kad vykdomieji dokumentai yra siunčiami skolininkui, kadangi minėtuose punktuose tiesiog išvardijami antstolio priimami dokumentai – patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2.1 punktas) ir raginimas įvykdyti sprendimą (2.2 punktas). Manytina, jog nurodydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktus, teismas padarė rašymo apsirikimą, kadangi aplinkybė, jog tiek patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek raginimas įvykdyti sprendimą, yra siunčiami skolininkui, numatyta ne Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktuose, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 ir 2 priede (aukščiau nurodytų antstolio priimamų dokumentų formos). Nuoroda į minėtus Sprendimų vykdymo instrukcijos priedus yra būtent Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1 ir 2.2 punktuose, kuriuos skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Minėtos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, jog teismas vadovavosi nesama informacija. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte yra nurodyta, kad Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų ir šios Instrukcijos nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą ar siūlymas sumokėti skolą siunčiami skolininkui.

17. Apeliantė skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškotojas nėra tiesiogiai susijęs su priimamais patvarkymais. Apeliantės teigimu, išieškotoją tiesiogiai liečia kiekvienas antstolio priimtas patvarkymas, nes sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Tokie apeliantės teiginiai vertintini kritiškai.

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog CPK 605 straipsnis numato, kad šiame kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Raginimas įvykdyti teismo sprendimą privalo būti visais atvejais siunčiami ne tik skolininkui, bet ir išieškotojui bei kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl manytina, jog įstatymu antstoliui yra suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti, kam be skolininko šiuos patvarkymus išsiųsti.

19. Sutiktina su antstole, kad vykdymo proceso metu ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi būti aktyvus. CPK 639 straipsnis numato, jog išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, reikšti prašymus ar nušalinimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog išieškotojas šiuo atveju yra vykdymo proceso iniciatorius, todėl jis privalo domėtis vykstančiu išieškojimo procesu, vykdomosios bylų eiga. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė siekė susipažinti su vykdomąja byla ar prašė pažymų apie vykdymo eigą, tačiau tą padaryti antstolė atsisakė. Be to, abejonių kelia ir pačios atsakovės elgesys, kadangi nors antstolė jai ir nesiuntė jokių vykdymo procese priimtų dokumentų, ką apeliantė vertina kaip jos teisių pažeidimą, tačiau UAB „Teisinė sfera“ ir toliau teikė vykdomuosius dokumentus vykdyti antstolei A. A. 2015-02-26, 2015-10-09, 2016-02-19 ir 2016-03-03. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų taip pat atmestinas skundo argumentas, jog antstolė visiškai nebendradarbiavo su atsakove, nesiuntė patvarkymų, neteikė jokios informacijos telefonu, kadangi įstatymas ne tik antstolei, bei ir išieškotojui numato teisę būti aktyviam ir domėtis vykdymo proceso eiga, bei vykdymo metu priimamais dokumentais.

20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010;2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

21. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą.

22. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.