Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2107-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-23Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-24Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
2S-2107-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13124-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statuva“
Ieškovas
R. G.
Civilinė byla Nr. 2S-2107-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13124-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19963-717/2017 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statuva“ dėl avanso sugrąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų byloje reiškiamiems reikalavimams užtikrinti, taikymo.Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statuva“ 7 000 Eur negrąžinto avanso ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2017 m. kovo 30 d. sudarė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš atsakovės nupirkti butą su žemės sklypu. Ieškovė atsakovei bankiniu mokėjimu pervedė 8 000 Eur. Atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų terminų, todėl ieškovei pateikus pretenziją sutartis buvo nutraukta, tačiau grąžinta tik dalis įmokėto avanso (1 000 Eur). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – 7 000 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas. Prašymą grindė aplinkybe, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, todėl ieškinio suma jai yra didelė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi kreditorės prašymą patenkino, areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 7 000 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštavo atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.Teismas pažymėjo, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas – ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau ieškiniu reikalaujama grąžinti suma sudaro 7 000 Eur, atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytų darbų terminų, dėl to preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių buvo nutraukta, atsakovė gera valia negrąžina ieškovei likusios avanso dalies, šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o tai laikytina realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Statuva“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis bloga, tą paneigia ir kartu su atskiruoju skundu pateikiami atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai.Ieškovė R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog neprieštarauja, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų panaikinta, kadangi atsakovė patenkino jos ieškiniu reiškiamą reikalavimą, t. y. sumokėjo 7 000 Eur, todėl byloje lieka neišspręsti tik reikalavimai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimu.Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – įmonės finansinę atskaitomybę, kuria grindžia savo atskirojo skundo argumentus dėl savo finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Iš atskirojo skundų argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, netinkamai vadovavosi egzistuojančiais teismų precedentais bei tinkamai neįvertino didelės ieškinio sumos bei skolininkės finansinės padėties. Iš apeliantės pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantė veikia pelningai, 2016 metus ji baigė turėdama 30 344 Eur pelno, pardavimo pajamos sudarė 100 294 Eur, turtas siekė 89 297 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 365 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nėra užvesta bylų dėl įsiskolinimų iš UAB „Statuva“ priteisimo. Kiti viešai prienami duomenys rodo, kad apeliantė turi 3 darbuotojus, įsiskolinimas Sodrai nėra didelis (56,04 Eur, žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai prieinami duomenys: http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: http://www.vmi.lt/cms/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-/-turintys-mokestine-nepriemoka#_48_INSTANCE_SUst41ZAjZ50_=default.aspx).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nutarties 17 punkte pateikta informacija nesudarė prielaidų pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ieškiniu prašoma priteisti 7 000 Eur suma, vertinant pagal esamą UAB „Statuva“ turtinę padėtį, skolininkei yra didelė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau kartu pažymi, kad didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių ir pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo, kuri įpareigoja teismą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą tik esant duomenų apie kitas aplinkybes, t. y. atsakovo nesąžiningumą (pvz., kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017, kt.). Taigi, šiuo atveju ieškovės nurodyta aplinkybė dėl skolininkės vengimo vykdyti prievoles, kaip ir aplinkybė dėl ginčo sumos dydžio, pati savaime nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog skolininkė ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie finansinę atsakovės padėtį, kas pirmosios instancijos teismui taip pat sudarė pagrindą spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo ir pasinaikinti skundžiamą teismo nutartį savo iniciatyva (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).Kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvo patvirtina ir tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei jos ieškiniu reikalaujamą sumą, kas matyti iš ieškovės atsiliepime išdėstytos pozicijos, jog ji nebepalaiko savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos ieškiniu reikštas reikalavimas jau yra patenkintas, todėl ji sutinka, kad skundžiama teismo nutartis būtų panaikinta.Apibendrinant konstatuotina, jog nebuvo pagrindo nei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei juo labiau palikti jas galioti atsakovei atsiskaičius su ieškove. Todėl pripažintina, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis buvo priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl tiek ji, tiek ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės –ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis