Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos sprendžiant skolininko L. Š. prieštaravimų dėl kreditorės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pateikto reikalavimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – kreditorė) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, bei 2021 m. gegužės 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 980,15 Eur skolos už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 13,87 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (toliau – teismo įsakymas) kreditorės naudai iš skolininko L. Š. (toliau – skolininkas).

2. Teismo įsakymas 2021 m. birželio 5 d. skolininkui buvo įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jo žmonai pasirašant įteikimo pažymoje. Kartu su teismo įsakymu siųstame teismo pranešime skolininkui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo.

3. Skolininkui per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą nepateikus prieštaravimų dėl kreditorės reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. išduotas teismo įsakymas 2021 m. birželio 25 d. įsiteisėjo.

4. 2021 m. liepos 5 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

15. Vertina, jog neatnaujinus termino būtų paliktas aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas teismo įsakymas priteisti iš skolininko beveik 1000 Eur sumą, kurios jis niekada nebuvo skolingas kreditorei.

16. Nurodo, jog kaip matyti iš pridedamų prie skundo dokumentų, kreditorė savo reikalavimą grindė neva 2018 m. birželio 5 d. sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 147778-51112/180771, kuri neegzistavo, t. y. skolininkas niekada jos nebuvo pasirašęs ir apie jos buvimą net nežinojo. Kad Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta skolininkui ir jo nebuvo pasirašyta pripažįsta ir pati kreditorė, nurodydama, jog neva šią sutartį skolininkas pripažino apmokėdamas sąskaitą, tačiau skolininkas iš tiesų jokių kreditorės sąskaitų nei gavo, nei apmokėjo.

17. Pažymi ir tai, kad atnaujinus terminą prieštaravimams pateikti, kreditorė nepraras savo teisės išieškoti skolą, nes galės pareikšti ieškinį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo suma kreditorei, kuri vien per 2020 m. I-II ketvirčius uždirbo net 35 milijonus gryno pelno, yra niekinė, o skolininkui ypač reikšminga, nes ją sukaupti reiktų net pusės metų dabar gaunamo atlyginimo.

20. Kreditorė pabrėžia, kad skolininkas pats nurodo, kad dalyvauja baudžiamojoje byloje, todėl akivaizdu, kad su teismo procesu, tame tarpe procesiniais terminais ir jų reikšme, neabejotinai yra supažindintas. Taigi, skolininko elgesys negali būti pripažintas sąžiningu.

21. Teigia, jog skolininkas neįrodė, jog patyrė stresą dėl baudžiamosios bylos ir dėl to negalėjo laiku parengti prieštaravimų, tuo labiau, kad prieštaravimams pareikšti užtenka nurodyti tik vieną žodį – „prieštarauju“.

22. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti svarbu yra tai, kad įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu jau pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atnaujinus terminą be svarbios priežasties, kurios buvimo atskirajame skunde skolininkas neįrodė, bus nepagrįstai apsunkintas antstolio, atliekančio priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, grąžinant išieškotas pinigines lėšas.

23. Pabrėžia, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su skolininku dėl jam nuosavybės teise valdomo objekto buvo sudaryta 2018 m. birželio 11 d. (išsiunčiant sutartį skolininko kontaktiniu adresu). Tačiau, vykdant sutartinius įsipareigojimus, skolininkas yra atlikęs tik vieną mokėjimą 2019 m. birželio 21 d., bankiniu pavedimu pervesdamas 155,50 Eur skolą už objekte rezervuotą galią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

25. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

28. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą teikia 2018 m. birželio 5 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 147778-51112/180771. Teismo vertinimu, minėtas įrodymas turės teisinės reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės dėl skolos priteisimo, be kita ko, apeliantas neprašo priimti naujus įrodymus, neįrodinėja įrodymų pateikimo būtinybės iškilusios vėliau, todėl apeliacinės instancijos teisme, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui teismo procesiniai dokumentai (pareiškimas, teismo pranešimas, teismo įsakymas) buvo įteikti 2021 m. birželio 5 d., procesiniai dokumentai įteikti ne pačiam adresatui, o jo žmonai E. Š. pasirašant įteikimo pažymoje.

30. Bylos medžiagą sudaro 2021 m. birželio 30 d. skolininko L. Š. paneigimas, kuriame skolininkas pažymi, kad nesutinka su civilinėje byloje Nr. eL2-18915-1134/2021, teismo proceso Nr. 2-68-3-13774-2021-6 nurodytais teiginiais ir prašo panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylą. Minėtas paneigimas Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2021 m. liepos 5 d.

Dėl atskirojo skundo esmės

31. Pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties argumentais, prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog skolininkas sąžiningai klydo dėl termino prieštaravimams pateikti. Taip pat nurodo, jog visą dėmesį buvo sutelkęs į gynybą nuo nepagrįsto kaltinimo baudžiamojoje byloje, kas dėl sukelto streso ir nerimo lėmė laiko stoką tinkamai suprasti ir sureaguoti į pareikštą kreditorės pareiškimą ir teismo įsakymą.

32. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

33. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

34. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju, tos aplinkybės, jog skolininkas terminą praleido galimai sąžiningai suklydęs dėl jo skaičiavimo termino, jog terminas buvo praleistas nežymiai, be kita ko, taip pat, jog tuo pačiu metu skolininko atžvilgiu vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas, dėl kurio skolininkas patyrė stresinius išgyvenimus, laikytinos svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis individualiu atveju. Nors pirmosios instancijos teisme skolininkas, pateikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, vis dėlto, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog procesinis terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

36. Be kita ko, nagrinėjamu atveju, nesutiktina su kreditorės pozicija, jog įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu jau pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, todėl bus nepagrįstai apsunkintas antstolio, atliekančio priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, grąžinant išieškotas pinigines lėšas. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Taigi, nagrinėjamu atveju pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, šalys bus grąžintos į status quo padėtį, buvusią iki teismo įsakymo priėmimo.

37. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti dėl svarbių priežasčių, todėl skolininko atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skolininko L. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti ir priimti skolininko L. Š. prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo.