Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu L. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Netoli vietos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jis gyvena seniai, pro tą vietą jis važinėja praktiškai kiekvieną dieną. Jis vairuoja seniai, jo reakcija gera. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo nuo parduotuvės „Iki“. Jis važiavo iš lėto, kadangi toje vietoje kelias yra duobėtas, dėl ko greitai važiuoti neįmanoma. Be to, jam buvo atostogos ir skubėti nebuvo kur. Kai jis pamatė nukentėjusiąją, pastaroji važiuojamojoje dalyje net nebuvo – ji ėjo ten, kur paprastai stovi automobiliai. Nukentėjusiąją jis pamatė apie 2 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio kairiojo šono. Jis nemanė, kad nukentėjusioji pagreitins žingsnį ir pradės bėgti per važiuojamąją dalį, taigi jis važiavo toliau. Gal nukentėjusioji jo tiesiog nematė, nors jis matė jos akių kontaktą ir suprato, kad ji jį taip pat mato. Paskui nukentėjusioji lyg ir pakeitė kryptį, ėjo truputį į šoną link stotelės. Jis mano, kad nukentėjusioji, pamačiusi troleibusą Nr. (duomenys neskelbtini), puolė bėgti į stotelę, gal užsimiršo, nes ji jį tikrai matė. Nukentėjusiajai netikėtai pradėjus skubiai eiti ir atsidūrus šalia jo vairuojamo automobilio šono ir priekio, jis pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau jam pritrūko 5-20 centimetrų ir jis pėsčiąją partrenkė kairiąja priekinio bamperio vieta. Po smūgio pėsčioji trenkė ranka per kapotą, nučiuožė, atsisėdo ir paskui atsistojo. Tada jis iškvietė policiją, medikus, priėjo prie nukentėjusiosios ir pasiūlė jai atsisėsti į automobilį. Greičiausiai jis ir nukentėjusioji vienas kito nesuprato. Jis gailisi, kad taip atsitiko: jo kaltė yra ta, kad jis važiavo, o nukentėjusiosios kaltė yra ta, kad ji bėgo. Kaltu jis nesijaučia ir nenori savo biografijos gadinti teistumu.

3. Teisiamojo posėdžio metu L. Š. eismo įvykio vietos plano kopijoje pažymėjo a) vietą, kurioje būdamas jis pirmą kartą pamatė pėsčiąją, b) vietą, kurioje buvo pėsčioji, kai jis pirmą kartą ją pamatė (b. l. 99).

4. Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 13.50 val. jis, vairuodamas automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo automobilių stovėjimo aiktelės pravažiavimu nuo parduotuvės „Iki“ įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį link. Artėdamas prie viešojo transporto stotelės, buvusio jam iš dešinės, jis pastebėjo iš kairės į aikštelę įžengusią ir stotelės link stačiu kampu ėjusią moterį. Tuo momentu moteris buvo elektromobiliams skirtoje vietoje, kuri tuo metu buvo tuščia, atstumas tarp jų buvo apie 3 metrus. Pėsčioji ėjo neskubėdama. Jis buvo tikras, kad pėsčioji jį mato ir praleidžia, todėl ramiai nedideliu greičiu riedėjo į priekį. Atstumui tarp jų sumažėjus iki maždaug 1 metro netikėtai moteris pakeitė judėjimo greitį ir pradėjo bėgti stotelės link (jis mano, kad moteris skubėjo į troleibusą, privažiuojantį prie stotelės). Moteris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampą, atsirėmė dešiniąja ranka į variklio dangtį, po ko šonu užkrito ant variklio dangčio ir tada nuslydo ant žemės. Tik pamatęs, kad moteris pradėjo bėgti, jis paspaudė stabdžio paminą. Po moters atsitrenkimo į jo vairuojamą automobilį pastarasis pavažiavo į priekį apie 20 cm ir sustojo. Išlipęs iš automobilio jis nuskubėjo prie pėsčiosios ir paklausė, kas jai yra. Moteris piktu balsu atsakė, kad jai nieko nėra. Jis pasiūlė jai sėstis į savo automobilį, bet ji atsisakė. Į įvykio vietą jis iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai išvežė moterį į ligoninę, jis liko su pareigūnais įvykio vietoje. Savo kaltės jis nepripažįsta, kadangi mano, kad eismo įvykis įvyko dėl pėsčiosios veiksmų, dėl to, kad ji netikėtai pakeitė judėjimo greitį ir pradėjo bėgti stotelės link neįsitikinusi, kad tai jai daryti saugu, ir nepraleidusi jo vairuojamo automobilio (b. l. 33-35).

5. Teisiamojo posėdžio metu R. Š. parodė, kad netoli vietos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, ji gyvena (duomenys neskelbtini) metų ir visuomet ten vaikšto. Nagrinėjamo įvykio vietoje baigiasi šaligatvis ir yra praeinama važiavimo zona, ten praeina daug įvairių žmonių ir ji visuomet ten vaikšto. Minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje toje pusėje, kurioje stovi spaudos kioskas, stovėjo autobusiukas su užrašu „Šviežia kalakutiena“. Nagrinėjamo įvykio dieną jai reikėjo apsilankyti pas odontologą. Ji normaliu tempu neskubėdama ėjo šaligatviu ir tiesiai per minėtą perėjimą stotelės link. Ji ketino važiuoti troleibusu, tačiau tuo metu troleibuso nebuvo, bėgti poreikio taip pat nebuvo. Ji perėjo pirmą gatvelės pusę, tačiau kaltinamojo vairuojamo automobilio ji nematė. Eidama ji pajuto smūgį. Ji neatsimena, ar ji prarado sąmonę, tačiau ji buvo ant žemės ir prie jos priėjo kažkoks jaunas žmogus, o vėliau – kaltinamasis, kuris pasiūlė atsisėsti į jo automobilį, ką padaryti ji pabijojo dėl galimų lūžių. Kaltinamasis iškvietė medikus, klausė, kaip ji jaučiasi, bet ji pati nei iš karto po nagrinėjamo įvykio, nei ligoninėje nesuprato, kas nutiko.

6. Teisiamojo posėdžio metu R. Š. eismo įvykio vietos plano kopijoje pažymėjo savo judėjimo trajektoriją prieš pat eismo įvykį (b. l. 98).

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 13.50 val. ji ėjo nuo savo namų į stotelę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli parduotuvės „Iki“. Jai priėjus prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tam, kad patektų į minėtą stotelę ji turėjo kirsti pravažiavimą nuo parduotuvės „Iki“ išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį link. Iš abiejų pravažiavimo pusių yra parkavimosi vietos, kur nuolat stovi automobiliai, taip pat ties pačia stotele yra kebabų kioskas bei mobilus kalakutų pardavimo kioskas. Prieš įžengdama į pravažiavimą ji apsižiūrėjo. Automobilių, važiuojančių nuo „Iki“ parduotuvės pusės arba pastarosios link, nebuvo, todėl ji ramiai įžengė į pravažiavimą ir ėjo stotelės link. Staiga, jau būdama beveik praėjusi pravažiavimą, ji pakilo ore. Atsigavusi ji suprato gulinti ant kelio. Ji atsikėlė pati. Prie jos priėjo jaunas vaikinas, kuris klausė, kaip ji jaučiasi. Iš pradžių ji pamanė, kad tai jis ją partrenkė, bet po to kitam vyresniam vyrui pradėjus siūlyti jai sėstis į jo automobilį, stovintį pravažiavime, ji suprato, kad būtent šis vyras šiuo automobiliu ją ir partrenkė. Ji į minėtą automobilį nesėdo. Vyras į įvykio vietą iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 18-20).

8. Specialistas, apžiūrėjęs R. Š. medicininius dokumentus, konstatavo, kad R. Š. padarytas odos nubrozdinimas kairės šlaunies ir blauzdos srityje, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25).

9. UAB „I.“ 2021 m. kovo 24 d. eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog iš bylos medžiagoje užfiksuotų objektyvių duomenų negalima nustatyti eismo įvykio, užregistruoto 2020 m. spalio 8 d. apie 13.54 val. Vilniaus mieste automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilis „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. Š., partrenkė pėsčiąją R. Š., eigos; iš bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti automobilio „Volkwagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio prieš pat eismo įvykį. Iš byloje surinktų duomenų bei automobilio apgadinimų pobūdžio (pažeidimų nebuvimo priekinėje automobilio dalyje) techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad prieš pat 2020 m. spalio 8 d. eismo įvykį šio automobilio vairuotojas važiavo didesniu greičiu, nei maksimalus leistinas duotomis kelio sąlygomis (20 km/h) (b. l. 88-93).

10. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog R. Š. judant eismo įvykio vietos plano kopijoje pasirinkta trajektorija automobilio „Volkwagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. Š., važiuojant eismo įvykio vietoje leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, pamačius R. Š. vietoje, eismo įvykio vietos plano kopijoje (b. 1. 99) pažymėtoje simboliu „x2“, šis eismo įvykis negalėjo įvykti. Automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei pėsčioji link nutrenkimo vietos ėjo ramiu, ar greitu tempu. Automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei pėsčiąją, bėgančią automobilio „Volkswagen Polo“ judėjimo juostos link, vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti dar stovėjimo vietos artimesniame krašte, t. y. pastarajai nuo nutrenkimo vietos esant didesniu kaip 3,2 m atstumu (b. l. 113-117).

11. L. Š. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taigi teismas turi nustatyti 1) ar L. Š. pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, 2) ar dėl L. Š. pažeistų kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių įvyko eismo įvykis, 3) ar eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

12. L. Š. kaltinamas pažeidęs dviejuose Kelių eismo taisyklių punktuose įtvirtintus reikalavimus: 1) 130 punkto reikalavimus, numatančius, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, 2) 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu L. Š. parodė prieš pat nagrinėjamą įvykį važiavęs labai lėtai, kadangi toje vietoje kelias yra duobėtas, dėl ko greitai važiuoti neįmanoma; be to, jam buvo atostogos ir skubėti nebuvo kur. R. Š. parodė L. Š. vairuojamo automobilio nemačiusi, taigi nežinanti, koks buvo minėto automobilio greitis. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu greičiu prieš pat nagrinėjamą įvykį važiavo L. Š., baudžiamojo proceso metu nesurinkta, taigi prokuroras neįrodė, jog L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 130 punkto reikalavimus, numatančius, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, dėl ko teismas vertina, kad L. Š. prieš pat nagrinėjamą įvykį važiavo ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.

14. Minėta, kad L. Š. kaltinamas pažeidęs ir Kelių eismo taisyklių 128 punkte įtvirtintą reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

15. Vertindamas šią kaltinimo dalį teismas pirmiausia privalo įvertinti, ar L. Š., vairuodamas automobilį, galėjo pastebėti pėsčiąją R. Š.

16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. Š. nurodė (ir atitinkamai savo judėjimo trajektoriją pažymėjo eismo įvykio vietos plano kopijoje) prieš nagrinėjamą eismo įvykį ėjusi pro elektromobilių įkrovimo stotelę. Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad kai pirmą kartą jis pamatė pėsčiąją, ši buvo elektromobiliams skirtoje vietoje. Kaip nurodyta iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio braižytame eismo įvykio vietos plane bei nuotraukose (b. l. 10-11), L. Š. vairuotas automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamojoje dalyje prie elektromobilių įkrovimo stotelės, taigi teismas turi pagrindo teigti, kad R. Š. ir L. Š. nurodyta R. Š. judėjimo trajektorija prieš pat eismo įvykį yra teisinga ir į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį R. Š. įžengė šalia elektromobilių įkrovimo stotelės. Tiek iš iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio braižyto eismo įvykio vietos plano, tiek iš nuotraukų matyti, kad pakankamai dideliu atstumu nuo elektromobilių įkrovimo stotelės jokios transporto priemonės, galėjusios sutrukdyti L. Š. laiku pastebėti į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją R. Š., nestovi. Iš minėtų nuotraukų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu R. Š. nurodyti kebabų kioskas ir mobilus kalakutų pardavimo kioskas stovi kitoje automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies pusėje, taigi minėti objektai negalėjo trukdyti L. Š. laiku pastebėti į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją R. Š. Teismas įvertina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu L. Š. nurodė nukentėjusiąją pamatęs tada, kai ši važiuojamojoje dalyje net nebuvo – ji ėjo ten, kur paprastai stovi automobiliai; ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad kai pirmą kartą jis pamatė pėsčiąją, ši buvo elektromobiliams skirtoje vietoje, kuri tuo metu buvo tuščia. Šios L. Š. nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad prieš pat nagrinėjamą eismo įvykį R. Š. judėjo transporto priemonėmis neužstatytu automobilių stovėjimo aikštelės plotu, taigi L. Š. 1) galėjo pastebėti ir 2) pastebėjo jam kliūtį sudariusią – į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją R. Š.

17. Vertindamas, ar L. Š., pastebėjęs jam kliūtį sudariusią – į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją R. Š., sulėtino greitį taip, kad nesukeltų pavojaus pėsčiajai R. Š., teismas, viena vertus, pažymi, kad, kaip L. Š. parodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, jis buvo įsitikinęs, kad pėsčioji jį mato ir jį praleis, todėl jis toliau važiavo pasirinktu greičiu, kas reiškia, kad L. Š., pastebėjęs į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, t. y. nesulėtino greičio tiek, kad galėtų bet kokiu metu sustabdyti vairuojamą automobilį, o kliovėsi išimtinai pėsčiosios R. Š. susiklosčiusios situacijos suvokimu; kita vertus, ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, konstatavo, kad L. Š., važiuodamas leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios R. Š. partrenkimo, jei ši link nutrenkimo vietos ėjo 1) ramiu, ar 2) greitu tempu.

18. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu L. Š. parodė, kad, iš pradžių ėjusi, pėsčioji pradėjo bėgti. Ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, konstatavo, kad L. Š., važiuodamas leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei pėsčiąją, bėgančią automobilio „Volkswagen Polo“ judėjimo juostos link, turėjo objektyvią galimybę pamatyti dar stovėjimo vietos artimesniame krašte, t. y. pastarajai nuo nutrenkimo vietos esant didesniu kaip 3,2 m atstumu. Teismas, vertindamas galimybę L. Š. išvengti pėsčiosios R. Š. partrenkimo pastarajai bėgant, pakartoja nustatęs, jog prieš pat nagrinėjamą eismo įvykį R. Š. judėjo transporto priemonėmis neužstatytu automobilių stovėjimo aikštelės plotu, atstumas nuo stovėjimo vietų tolimesniojo krašto, t. y. nuo vietos, kuomet L. Š. pirmą kartą pamatė jam kliūtį sudariusią – į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją R. Š., iki eismo įvykio vietos yra 7,8 metrų, taigi net pėsčiajai R. Š. bėgant L. Š., važiuodamas leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Teismas mano esant būtina pažymėti ir tai, kad R. Š. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė prieš pat nagrinėjamą įvykį nebėgusi, nes niekur neskubėjusi; kita vertus, L. Š. važiavo vieta, kurioje sustatyti automobiliai, prekybiniai kioskai, pėstieji nuolat kerta važiuojamąją kelio dalį, taigi jis turėjo tinkamai įvertinti šias aplinkybes bei galinčią kilti riziką ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai galėtų vairuojamą automobilį sustabdyti ir išvengti pavojaus eismo dalyviams.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. Š. nurodytą įvykių versiją paneigia tiek R. Š. baudžiamojo proceso metu duoti parodymai, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos išvados: ekspertas konstatavo, kad R. Š. judant eismo įvykio vietos plano kopijoje pasirinkta trajektorija automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. Š. važiuojant eismo įvykio vietoje leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, pamačius R. Š. vietoje, kurią L. Š. eismo įvykio vietos plano kopijoje (b. 1. 99) pažymėjo simboliu „x2“, šis eismo įvykis iš viso negalėjo įvykti, kas reiškia, kad L. Š. teisiamojo posėdžio metu eismo įvykio plano kopijoje nubraižyta eismo įvykio vietos situacija prieš pat nagrinėjamą eismo įvykį yra neteisinga.

20. Taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas įvykis kilo dėl to, jog L. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, o šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. Š. sveikata. L. Š. kaltę padarius jam įkaltinamą nusikaltimą patvirtina baudžiamojo proceso metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – R. Š., iš dalies – jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apžiūros protokole, ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 13.54 val. L. Š., vairuodamas L. Š. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: važiuodamas pasirinktu greičiu automobilių stovėjimo aikštele nuo prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį link buvo neatidus ir neatsargus, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajai R. Š., kirtusiai aikštelę L. Š. iš kairės į dešinę, L. Š. nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir sustabdyti iki kliūties – R. Š., tęsdamas judėjimą R. Š. partrenkė ir ją sužalojo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Š. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

21. Minėta, kad L. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Š. sveikata. Teisinė atsakomybė už kelių transporto priemonę vairuojančio asmens padarytą kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, įtvirtinta BK 281 straipsnio 1 dalyje, taigi L. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

22. L. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

23. Spręsdamas dėl L. Š. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. Š. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. L. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. L. Š. dirba, neteistas (b. l. 37), baustas administracine nuobauda, skirtą baudą jis sumokėjo (b. l. 38-39), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. Š. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. Š. skirtina 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 eurų.

24. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad L. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Visgi teismas nemano esant pagrindą L. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-699/2018, 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie tai, kad L. Š. sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus, ir, nors praeityje L. Š. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant L. Š. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti L. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 eurų.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-800-990/2021“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.