Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-11-27 · Administracinė byla Nr. A-2241-575/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
A-2241-575/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00405-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2241-575/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00405-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2017 m. gruodžio 1 d. Ligoninės 12 korpuso 3 aukšte palatoje Nr. 320 pusryčių metu apie 7.00 val. jam nebuvo išduotas maisto davinys – pusryčiai. Pareiškėjas apie 10.00 val. skundu kreipėsi į būrio viršininką, kuriame nurodė aplinkybes dėl neišduotų pusryčių bei prašė išsaugoti 12 korpuso 3 aukšto koridoriaus kamerų vaizdo įrašą. Pareiškėjo teigimu, šis vaizdo įrašas turėjo patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl maisto davinio neišdavimo pusryčių metu. Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovas sprendime nurodė, kad aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius dėl neišduotų pusryčių, nenustatyta, be to, nuteistųjų prašymu vaizdo įrašai nėra išsaugomi ir šio vaizdo įrašo neišdavė. Tokiais veiksmais LAVL dangsto savo neteisėtus veiksmus, nėra aišku, kaip kitaip pareiškėjas gali įrodyti savo teiginius. Dėl neišduotų pusryčių pareiškėjas liko alkanas ir patyrė kančias. Pareiškėjas prašė iš LAVL išreikalauti vaizdo įrašą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, Ligoninėje nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-90 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriame numatyta, jog Ligoninė maisto gaminimo paslaugą perka iš tiekėjo, o valgyklos vedėjas patikrina gauto maisto kiekį pagal pridėtus krovinio važtaraščius. Maisto porcijos perkeliamos į termosus pagal atitinkamą nuteistųjų ir skaičių, esantį gydomuosiuose skyriuose. Ligoninės valgyklos vedėjas kiekvieną dieną skirtinguose gydomuosiuose skyriuose (pasirinktinai arba pagal nuteistųjų bei suimtųjų prašymus ir skundus) dalyvauja dalinant porcijas. Pareiškėjo nurodytą dieną (2017 m. gruodžio 1 d.) pusryčiai nuteistiesiems buvo pateikti 7.00–7.30 val. pagal nustatytą dienotvarkę. Apklausus 2017 m. gruodžio 1 d. budėjusius pareigūnus bei valgyklos vedėją, faktinių aplinkybių dėl to, kad pareiškėjas ar kiti nuteistieji (suimtieji) negavo pusryčių, nenustatyta. Pareiškėjas pusryčių metu nesikreipė į Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintį padėjėją, kuris operatyviai būtų patikrinęs pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes. Pamainos metu atsiradus trūkumams, atsakingas pareigūnas nedelsiant vykdo patikrinimą dėl susidariusios situacijos ir organizuoja susidariusio trūkumo šalinimą. Pareiškėjas tik gerokai vėliau raštu kreipėsi į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Pareiškėjo pretenzijos dėl negautų pusryčių yra deklaratyvaus pobūdžio.

5. LAVL Pažymėjo, kad dėl pareiškėjui nustatytų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimų, (duomenys neskelbtini) ir kitų sindromų jis objektyviai nevertina faktinės situacijos ir yra nelinkęs bendradarbiauti su Ligoninės personalu, nors yra polinkis kaltinti kitus ir įtikinamai, racionaliai aiškinti savo elgesį. Vaizdinės medžiagos LAVL pateikti negali, nes, vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtintų Ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklėmis (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklės), vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti duomenys saugomi 3 dienas, po to automatiškai ištrinami, šių duomenų neįrašant į kitas laikmenas. Ligoninė pagal minėtą tvarką neįpareigota saugoti tokių duomenų kaip nėra tam pagrindo. Apibūdindamas galbūt patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš galbūt neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) veiksmų (neveikimo) neaprūpinus pareiškėjo maisto daviniu pusryčių metu 2017 m. gruodžio 1 d.

8. Teismas pažymėjo, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Šalies argumentai

9. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į atsakovą skundu nurodydamas, jog 2017 m. gruodžio 1 d. pusryčių metu negavo maisto davinio bei prašė išduoti jam 12 korpuso 3 aukšto koridoriaus vaizdo kameros įrašą. Ligoninės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 7-3 išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 1 d. skundą ir nurodė, kad apklausus 2017 m. gruodžio 1 d. budėjusius pareigūnus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl neišduotų pusryčių. Minėtu sprendimu LAVL taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl kamerų vaizdo įrašo išsaugojimo ir išdavimo nurodydamas, kad pagal nuteistųjų prašymus kamerų vaizdo įrašai nėra išsaugomi. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto atsakymo, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjo skundo netenkino konstatuojant, jog 2017 m. gruodžio 1 d. maistas Ligoninėje buvo pateiktas visiems pacientams.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jam nebuvo pateikti pusryčiai 2017 m. gruodžio 1 d., teismas pažymėjo, jog asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnis, o pagal Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktą dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, dalyvauja direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas bei prižiūrėtojai. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. pusryčių metu maistą dalino D. S., taip pat dalyvavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. ir jaunesnysis specialistas V. K., Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarybinių pranešimų bei maisto dalintojo paaiškinimo turinys patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. maistas visiems trečiojo aukšto nuteistiesiems, t. y. ir A. L., pusryčių metu buvo išdalintas, o nusiskundimų nebuvo gauta. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad maisto davinys 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotas.

11. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, teismas pažymėjo, kad pagal Ligoninėje galiojančių Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 12 punktą vaizdo įrašai automatiški ištrinami po trijų dienų, išskyrus ypatingus atvejus (riaušės, nuteistųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, įvykdyta nusikalstama veikla ir pan.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Ligoninė pagrįstai 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 7-3 netenkino pareiškėjo prašymo išduoti jam bendro naudojimo patalpų vaizdo įrašą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl maisto davinio (pusryčių) neišdavimo nepagrįsti, Ligoninės veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatė, todėl darė išvadą, kad nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

13. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl maisto tiekėjų, kokybės ar temperatūros, o bandė paaiškinti, kad 2017 m. gruodžio 1 d. negavo pusryčių davinio ir liko alkanas. Į Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintį padėjėją nesikreipė, nes pareiškėjo laisvė apribota, jis laikomas kamerų tipo patalpoje. Į būrio viršininką (Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą) pareiškėjas kreipėsi ne gerokai vėliau, kaip teigiama teismo sprendime, o apie 10.00 val., kai tik atėjo pareigūnas. Ligoninė gavusi pareiškėjo pretenzijas galėjo iš karto peržiūrėti filmuotą medžiagą, o ne laukti 4 paras (po tiek laiko vėl dirba atitinkama pamaina) ir pareiškėją nubausti, jeigu jis meluoja. Tačiau Ligoninė to nepadarė, nes pareiškėjas buvo visiškai teisus. Pareiškėjo sveikatos būklė nelemia, kad jį galima marinti badu.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, o priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas. Ligoninės kamerų tipo patalpose įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, asmenys iš karto gali išsikviesti budintį pareigūną, todėl pareiškėjo teiginiai, kad dėl suvaržytos judėjimo laisvės jis neturėjo galimybės kreiptis į reikiamus Ligoninės darbuotojus yra nepagrįsti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. dėl to, kad pareiškėjas negavo pusryčių davinio.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, pagal kurį Ligoninėje organizuojamas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimas, darė išvadą, kad byloje nubuvo objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. nebuvo išduoti pusryčiai

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas buvo neobjektyvus, pareiškėjas neturėjo galimybės nedelsiant kreiptis į budintį padėjėją, nes jis laikomas kameroje. Pareiškėjo teigimu, tik sunaikintas bendro naudojimo patalpų vaizdo įrašas patvirtintų, kad jis teisus, t. y. kad 2017 m. gruodžio 1 d. negavo pusryčių.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes, t. y. kad jis į Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintį padėjėją nesikreipė, nes pareiškėjo laisvė apribota, jis laikomas kamerų tipo patalpoje, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami nebus.

22. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip abstrakčius ir nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas buvo neobjektyvus ir netinkamai išnagrinėjo bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

25. Byloje buvo nustatyta, kad Ligoninės direktoriui pareiškėjas 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog tą pačią dieną kameroje Nr. 320 jis negavo pusryčių, taip pat reikalavo peržiūrėti ir išsaugoti vaizdo įrašą, nes to nepadarius, jis kreipsis į atitinkamas institucijas. Ligoninės pateikta tarnybinė medžiaga patvirtino, kad ginčo dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., nuteistiesiems nuo 7.00 val. dalinęs pusryčius asmuo (D. S.), taip pat Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai (L. B. ir V. K.) nurodė, jog tą dieną pusryčius gavo visi nuteistieji (suimtieji) ir nusiskundimų nebuvo. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad Ligoninė užsakė maistą iš tiekėjo ginčo dienai, atsižvelgiant į laikomų asmenų kiekį ir poreikius. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad negavo pusryčių apie 7.00 val., tačiau jokių aplinkybių apie tai, jog jis neturėjo galimybių nedelsiant kreiptis į budintį pareigūną ar kad į jo nusiskundimus dėl nepateiktų pusryčių nustatytu laiku nebuvo reaguojama, nepateikė.

26. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad tik išreikalavus ir patikrinus 2017 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašus, galima konstatuoti, jog pareiškėjas negavo pusryčių, t. y. Ligoninė veikė neteisėtai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl trūkstamų pusryčių turėjo galimybę iš karto kreiptis į atsakingą pareigūną, tačiau to nepadarė. Kaip minėta, ir nagrinėjant pareiškėjo skundą Ligoninėje, o vėliau – ir Kalėjimų departamente, buvo apklausti trys asmenys (maisto dalintojas ir du Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai), kurie vieningai patvirtino, kad jokių nusiskundimų tą dieną dėl negautų pusryčių nebuvo, pusryčius gavo visi atitinkamame aukšte bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neteikė jokių argumentuotų ir detalių paaiškinimų dėl apklaustų ir tarnybinius pranešimus surašiusių Ligoninės pareigūnų šališkumo, neobjektyvumo ar su tarnybine etika nesuderinamo elgesio prieš pareiškėją. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo argumentas dėl to, kad Ligoninė sunaikina užfiksuotą vaizdinę medžiagą pagal Asmens duomenų tvarkymo taisykles ir taip elgiasi tam, kad apgintų pareigūnų interesus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ligoninė užtikrino pusryčių pateikimą pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. ir pareiškėjo teisė gauti maitinimą bausmės atlikimo metu (BVK 173 str. 4 ir 8 d.) pažeista nebuvo. Nekonstatvus atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos viešajai atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir tenkinti jo reikalavimą šią žalą atlyginti.

28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan