- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- I-2974-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00405-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl plaučių tuberkuliozės gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2017 m. gruodžio 1 d. Ligoninės 12 korpuso 3 aukšte palatoje Nr. 320 pusryčių metu apie 7.val. jam nebuvo išduotas maisto davinys - pusryčiai. Pareiškėjas apie 10.00 val. skundu kreipėsi į būrio viršininką, kuriame nurodė aplinkybes dėl neišduotų pusryčių bei prašė išsaugoti 12 korpuso 3 aukšto koridoriaus kamerų vaizdo įrašą. Pareiškėjo teigimu, šis vaizdo įrašas turėjo patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl maisto davinio neišdavimo pusryčių metu. Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovas sprendime nurodė, kad aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius dėl neišduotų pusryčių, nenustatyta, be to, nuteistųjų prašymu vaizdo įrašai nėra išsaugomi ir šio vaizdo įrašo neišdavė. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neišduotų pusryčių patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kančiomis, nes pareiškėjas turėjo kęsti alkį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Ligoninėje nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-90, kuriame numatyta, jog Ligoninė maisto gaminimo paslaugą perka iš tiekėjo, o valgyklos vedėjas patikrina gauto maisto kiekį pagal pridėtus krovinio važtaraščius. Maisto porcijos perkeliamos į termosus pagal atitinkamą nuteistųjų ir skaičių, esantį gydomuosiuose skyriuose. Ligoninės valgyklos vedėjas kiekvieną dieną skirtinguose gydomuosiuose skyriuose (pasirinktinai arba pagal nuteistųjų bei suimtųjų prašymus ir skundus) dalyvauja dalinant porcijas.
2017 m. gruodžio 1 d. pusryčiai nuteistiesiems buvo pateikti 7.00 - 7.30 val. pagal nustatytą dienotvarkę. Apklausus 2017 m. gruodžio 1 d. budėjusius pareigūnus bei valgyklos vedėją, faktinių aplinkybių dėl to, kad pareiškėjas ar kiti nuteistieji (suimtieji) negavo pusryčių nenustatyta. Pareiškėjas nesikreipė į Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintį padėjėją, kuris operatyviai būtų patikrinęs pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes. Pareiškėjas tik gerokai vėliau raštu kreipėsi į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Pareiškėjo pretenzijos dėl negautų pusryčių yra deklaratyvaus pobūdžio.
Pažymėjo, kad pareiškėjui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas ir asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Šiam asmenybės sutrikimui yra būdingas socialinių normų nepaisymas, abejingumas kitų jausmams, pasireiškia didžiulis skirtumas tarp elgesio ir vyraujančių socialinių normų. Pareiškėjas objektyviai nevertina faktinės situacijos ir yra nelinkęs bendradarbiauti su Ligoninės personalu. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą jis apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš galimai neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) veiksmų (neveikimo) neaprūpinus pareiškėjo maisto daviniu pusryčių metu 2017 m. gruodžio 1 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. L. 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į atsakovą skundu nurodydamas, jog 2017 m. gruodžio 1 d. pusryčių metu negavo maisto davinio bei prašė išduoti jam 12 korpuso 3 aukšto koridoriaus vaizdo kameros įrašą (b. l. 14).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 7-3 (b. l. 3, 13) atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 1 d. skundą nurodė, kad apklausus 2017 m. gruodžio 1 d. budėjusius pareigūnus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl neišduotų pusryčių. Minėtu sprendimu atsakovas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl kamerų vaizdo įrašo išsaugojimo ir išdavimo nurodydamas, kad pagal nuteistųjų prašymus kamerų vaizdo įrašai nėra išsaugomi.
Nesutikdamas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 7-3 pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo netenkino konstatuojant, jog 2017 m. gruodžio 1 d. maistas Ligoninėje buvo pateiktas visiems pacientams (b. l. 5).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 5 punktas nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Pagal Taisyklių 7 punktą, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką. Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose (Taisyklių 22 p.). Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (Taisyklių 24 p.).
Pagal atsakovo atstovo į bylą pateikto Laisvės atėmimo vietų ligoninės maitinimo organizavimo tvarko aprašo (toliau – Aprašas) (b. l. 38) 1 punktą, Laisvės atėmimo vietų ligoninė maisto gaminimo paslaugą perka iš tiekėjo. Maistas pristatomas paslaugos tiekėjo transportu termosuose (Aprašo 2 p.). Maisto porcijos perkeliamos į termosus pagal atitinkamą nuteistųjų ir skaičių, esantį gydomuosiuose skyriuose (Aprašo 7 p.). Ligoninės valgyklos vedėjas kiekvieną dieną skirtinguose gydomuosiuose skyriuose (pasirinktinai arba pagal nuteistųjų bei suimtųjų prašymus ir skundu) dalyvauja dalinant porcijas (sveria, matuoja temperatūrą) (Aprašo 13 p.).
Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. Ligoninėje nebuvo išduoti pusryčiai.
Byloje nustatyta, kad Ligoninės nuteistieji maistu aprūpinami 2016 m. sausio 28 d. Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. 747/87-7, sudarytos tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir VŠĮ „Kretingos maistas“ pagrindu (b. l. 23-36). Kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo bei jo priedų, Ligoninė 2017 m. lapkričio 30 d. maisto tiekėjui pateikė mitybos raciono užsakymo žiniaraštį Nr. 276 dėl maisto užsakymo 2017 m. gruodžio 1 d. (b. l. 22). Maistas Ligoninei pateikiamas pagal minėtą mitybos raciono užsakymo žiniaraštį. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie Ligoninės aprūpinimą maistu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. gruodžio 1 d. pusryčių metu maistą dalino D. S., taip pat dalyvavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. ir jaunesnysis specialistas V. K.. Iš Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarybinių pranešimų bei maisto dalintojo paaiškinimo (b. l. 46, 47, 48) matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d. maistas visiems trečiojo aukšto nuteistiesiems, tame tarpe A. L., pusryčių metu buvo išdalintas, o nusiskundimų nebuvo gauta. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima suręsti, kad maisto davinys 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotas.
Teismas pažymi, kad pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, dalyvauja direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas bei prižiūrėtojai. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimusis į direktoriaus budintįjį padėjėją ar valgyklos vedėją dėl maisto davinio neišdavimo 2017 m. gruodžio 1 d. pusryčių metu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl neišduotų pusryčių, byloje nėra.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas neatsižvelgė į jo prašymą dėl 3 aukšto koridoriaus vaizdo kameros įrašo išsaugojimo. Tačiau, teismas pažymi, kad remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklių (toliau – Asmens duomenų tvarkymo taisyklės) (b. l. 15- 19) 2, 14, 20 punktais, Ligoninė yra atsakinga už tinkamą asmens duomenų tvarkymą, saugojimą ir naikinimą bei privalo saugoti tvarkomų duomenų paslaptį įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 12 punktu, vaizdo įrašai automatiški ištrinami po trijų dienų, išskyrus ypatingus atvejus (riaušės, nuteistųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, įvykdyta nusikalstama veikla ir pan.). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas, vykdydamas Asmens duomenų tvarkymo taisyklių nuostatas, pagrįstai 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 7-3 netenkino pareiškėjo prašymo išduoti jam bendro naudojimo patalpų vaizdo įrašą.
Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl maisto davinio (pusryčių) neišdavimo yra nepagrįsti, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.