- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- 1-785-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05960-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- D. I.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė, Sergejus Milovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Elenai Plyševskajai, Agnei Janickienei, Ingai Bakšaitei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorams: Žanai Sokolovskai, Gediminui Vilučiui, Jolitai Okuškienei,
kaltinamiesiems: D. K., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, P. M., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs.
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, paskirta galutinė - 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. K. ir P. M. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 14 d. apie 18.00 val., Trakų r., Rūdiškių sen., Šklėrių k., Rugiagėlių g., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir panaudodami fizinį smurtą, t. y. P. M. sugriebus nukentėjusįjį D. I. už krūtinės reikalavo iš jo 1 000 Eur, D. I. pasipriešinus, P. M. vieną kartą spyrė jam per kojas, jam nugriuvus ant žemės D. K. kartu su P. M. tiek rankomis, tiek kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė D. I. fizinį skausmą ir bendrais veiksmais sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam į veidą, padarydami nukentėjusiajam 2x2 cm poodinę kraujosruvą virš antakio kaktos kairėje pusėje, 1x1 cm poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, D. I. gulint ant žemės P. M. iš jo striukės kišenės ištraukė ir pagrobė 20 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais 50 Eur grynaisiais pinigais, nukentėjusiajam D. I. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. I. vardu išduota asmens tapatybės kortele 10 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajam D. I. 80 Eur turtinę žalą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 18.00 val., trise ėjo Rugiagėlių gatve, kai P. M. susikivirčijo su D. I., nes D. I. jį provokavo, tuomet P. M. paguldė D. I. ant žemės ir du kartus jam trenkė, jis irgi sudavė D. I. ir pagrasino, kad nesiskųstų policijai. Pripažįsta, kad kartu su P. M. bendrais veiksmais D. I. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Piniginės iš D. I. neėmė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, nori atsiprašyti D. I. ir atlyginti jam žalą, kas mėnesį mokėdamas kažkokią dalį sumos.
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad palaiko parodymus duotus 2024 m. vasario 18 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti. Patvirtino, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 18.00 val., Trakų r., Rūdiškių sen., Šklėrių k., Rugiagėlių g., veikdamas bendrai su D. K., iš anksto suplanavę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą, t. y. pargriovęs D. I. ant žemės tiek rankomis, tiek kojomis sudavė smūgius jam į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, neskaičiavo, sutinka, kad kartu su D. K. bendrais veiksmais padarė D. I. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. D. I. gulint ant žemės iš jo striukės kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę su pinigais ir kortelėmis. Pagrobtus pinigus kartu su D. K. pragėrė, banko kortelę išmetė kažkur eidami link Rūdiškių miške, vietos neįsidėmėjo. Peilį D. K. išmetė kažkur Rūdiškėse, kur jis nežino. Piniginę su asmens tapatybės kortele nunešė ir padėjo Rūdiškėse Norfos parduotuvėje ant šiukšlių konteinerio, prie įėjimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, negali paaiškinti savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo. Civilinius ieškinius pripažįsta, priteistą žalą pažada atlyginti dalimis kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant ir kaltinamiesiems sutinkant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Be kaltinamųjų kaltės prisipažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
5.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. I. parodė, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 12.00 val., atėjo į (duomenys neskelbtini) biblioteką, kurioje buvo jam gerai pažįstami D. K. ir P. M.. Apie 18.00 val. su minėtais asmenimis išėjo į lauką. Minėti asmenys pasiūlė jį palydėti iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pakeliui į namus P. M. pasakė, kad jis yra skolingas jam 1 000 Eur, tačiau nepasakė už ką. Pagalvojo, kad pinigus skolingas už tai, kad anksčiau buvo kvietęs policiją dėl jo namo išdaužyto stiklo, kurį buvo išdaužę minėti asmenys, todėl jis P. M. paprašė sąskaitos, iš kurios matytųsi skola. P. M. paėmė jį rankomis už striukės, pradėjo grasinti, kad susidoros ir laikydamas jį koja spyrė jam į kojas, jis nugriuvo. Gulėdamas ant žemės pamatė kaip šalia stovėjęs D. K. iš kelnių kišenės ištraukė sulankstomą apie 10 centimetrų ilgio peilį ir laikydamas jį rankoje pagrasino, kad šis nesikreiptų į policiją. Išsigando, kad gali jį nužudyti, jie buvo labai agresyvūs. Jam gulint ant žemės, dviese pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, jį sumušę, nuėjo. Kiek smūgių buvo tiksliai negali pasakyti, tačiau nemažiau septynių. Jo kairės striukės kišenėje gulėjo juodos spalvos odinė piniginė, kurioje buvo AB Swedbank mokėjimo kortelė, tapatybės kortelė išduota jo vardu, viena 50 eurų kupiūra ir kitos nereikšmingos nuolaidų kortelės. Atsikėlęs nuo žemės paskambino į policiją. Laukdamas policijos pasitikrino kišenes ir pastebėjo, kad nėra piniginės, kuri buvo striukės kišenėje. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. vasario 21 d. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta gerai. Paskutiniu metu, maždaug apie savaitę laiko abu dažnai pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) kaimo bibliotekoje, kurioje jis po darbo, vakarais leisdavo laiką, žaidė ir mokė kitus žaisti šaškėmis. Einant link namų kalba buvo apie pinigus, kai jis jiems pasakė įsidarbinkit arba prašykit tėvų, P. M. stipriai supyko ir abejomis rankomis čiupo jam už striukės, priekinės dalies, jį pakėlė ir pasakė, kad jis jiems skolingas 1 000 Eur, jis pasipriešino ir atsakė, kad pinigų neduos. Tada P. M. laikydamas jį už striukės spyrė jam per kojas, jis nugriuvo ant žemės ir abu pradėjo jį gulintį mušti. Ant žemės jis gulėjo ant dešinio šono, P. M. buvo jį užgulęs ir prispaudęs laikė, kad negalėtų priešintis ir pabėgti. Tiek P. M., tiek D. K. sudavė jam smūgius tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Kai nustojo mušti D. K. stovėdamas šalia jo iš kišenės išsitraukė peilį, kurį rodydamas jam pradėjo grasinti, kad jeigu paskambins į policiją bus blogai. Pagrasinę susidorojimu abu nuėjo atgal link Šklėrių k. Atsistojęs užlipo ant paspirtuko, kadangi buvo su paspirtuku ir pradėjo važiuoti link S. kaimo, namo. Kiek pavažiavęs patikrino kišenes ir pasigedo piniginės, kuri buvo striukės kairės pusės kišenėje. Piniginės pamesti negalėjo, buvo įsitikinęs, kad ją pagrobė P. M. su D. K.. Grįžęs apžiūrėjo įvykio vietą, bet piniginės nerado. Piniginė buvo juodos spalvos, odinė, piniginėje buvo viena 50 Eur kupiūra, AB Swedbank mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė ir kitos nereikšmingos nuolaidų kortelės. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro 50 eurų, tai pinigai, kuriuos pagrobė, piniginė ir asmens tapatybės kortelė jam buvo grąžinta. Neturtinę žalą vertina 1 000 Eur, kadangi šio įvykio metu buvo išgąsdintas, sumuštas, patyrė fizinį skausmą, kai grasino peiliu manė, kad jį nužudys, patyrė didelį stresą, keletą dienų negalėjo net užmigti. Iš viso jam buvo padaryta 1 050 Eur žala. Parodymų patikrinimo 2024 m. vasario 29 d. vietoje metu D. I. patvirtino savo parodymus;
5.2. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis tiek D. K., tiek P. M. nuvykę į parodymų patikrinimo vietą parodė ir patvirtino, kokiomis aplinkybėmis 2024 m. vasario 14 d. apie 18.00 val. jiedu apiplėšė ir padarė sužalojimus nukentėjusiajam;
5.3. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs pateiktą D. I., 2024 m. vasario 14 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubiosios pagalbos skyriaus ambulatorinio apsilankymo aprašymą (Forma Nr. E025) bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje virš antakio 2x2 cm, kairiame skruoste 1x1 cm. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
5.4. daiktų apžiūros 2024 m. vasario 20 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas - juodos spalvos piniginė, kurią 2024 m. vasario 20 d. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoja. Piniginė yra juodos spalvos, odinė, ant piniginės priekinės dalies yra užrašas „NICOLAS“. Atsegus piniginę, dešinėje pusėje matomas skyrelis skirtas metalinėms monetoms sudėti, užsegamas metaline spaude, skyrelis tuščias, kairėje pusėje yra skyreliai kortelėms sudėti, skyreliuose yra asmens tapatybės kortelė, išduota D. I. vardu, nuolaidų kortelės: „Mano Rimi“, „UAB Kriketas“, „Baltic Petroleum“. Atvertus piniginės skyrelį kairėje pusėje matomi dar du skyreliai permatomu viršumi, viename kairiajame yra 2 nuolaidų kortelės - „Maxima LT“, dešiniajame – T. viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimas. Piniginėje iš viršaus yra skyrelis per visą piniginę, kuriame yra dar vienas skyrelis užsegamas užtrauktuku, tačiau jie abu yra tušti;
5.5. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra 2024 m. vasario 17 d. vaizdo įrašai, iš parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), susiję su piniginės palikimu prie taromato ant šiukšlių konteinerio. Vaizdo įrašuose užfiksuoti du vyriškiai, kurie ant galvos yra užsidėję kapišonus, vienas iš vyriškių apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir pilkos spalvos (marga) striuke (vyriškis Nr. 1), antras vyriškis apsirengęs juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos striuke (vyriškis Nr. 2). Vaizdo įraše, pavadinimu „20240308103218“, 13.16.20 val. matoma, kaip vyriškis Nr. 2, kuris prieš tai su vyriškiu Nr. 1 stovėjo lauke už parduotuvės kampo, įeina į patalpą, pro parduotuvės pagrindines duris iš lauko, kurioje stovi taromatas ir kairėje rankoje laikytą piniginę padeda ant žalios spalvos šiukšlių konteinerio, 13.16.30 val. išeina iš minėtos patalpos. Rankos delnas, kurioje laikė piniginę yra vyriškio užtrauktas džemperio rankove kaip pirštinė.
Dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
6. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad plėšimas apima skausmo sukėlimą, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
7. Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos. Be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
8. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016 ir kt.).
9. Nors kaltinamieji ir pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo - įvykdyto plėšimo, kuomet 2024 m. vasario 14 d. apie 18.00 val., Trakų r., Rūdiškių sen., Šklėrių k., Rugiagėlių g., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudoję fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė ir pagrobė 20 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais 50 Eur grynaisiais pinigais, nukentėjusiajam priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, nukentėjusiojo vardu išduota asmens tapatybės kortele, visgi, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai D. K. ir P. M. pasitvirtino. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek pačių kaltinamųjų prisipažinimas, nukentėjusiojo D. I. parodymai, tiek parodymų patikrinimo vietoje, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose, fotolentelėse užfiksuota informacija, teismo medicinos specialisto išvada. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamųjų D. K. ir P. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamajam D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
11. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
12. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), teistas, baustas administracine tvarka. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą pradėti dirbti ir per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
14. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis D. K. teistas, nors bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, savo elgesio nekeičia. Teismas sprendžia, jog taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
16. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 17 d. 17.00 val. iki 2024 m. vasario 19 d. 11.18 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (2 paras). BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 13 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinas D. K. suėmime išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Dėl kaltinamajam P. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
17. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
18. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam P. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 17 d. 17.00 val. iki 2024 m. vasario 19 d. 11.17 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (2 paras). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas P. M. suėmime išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
20. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu P. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir paskyrė galutinę - 44 MGL (2 200 Eur) dydžio baudą. Prokurorė prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda, skiriant P. M. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 44 MGL (2 200 Eur) dydžio baudą.
21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė Regina Vasiliauskienė prašė taikyti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus, todėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra.
Dėl civilinių ieškinių
22. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. I. byloje pareiškė 1 050 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė 50 Eur turtinę žalą, kurią sudaro, pagrobti iš piniginės grynieji pinigai, tiek neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma, nes buvo sumuštas, patyrė fizinį skausmą, stresą, buvo išgąsdintas, kai grasino peiliu manė, kad jį nužudys, kankino nemiga. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Kaltinamuosius pripažinus kaltais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. I. iš kaltinamųjų D. K. ir P. M. priteisiama 1 050 Eur turtinė ir neturtinė žala.
24. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. vasario 29 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 36567, dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kaltų asmenų priteisti 85,70 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas nukentėjusysis D. I., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, todėl kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą.
25. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus - Gydymo paslaugų apskaitos 2024 m. vasario 28 d. išrašą Nr. 2G-2513_MT, matyti, jog nukentėjusiajam D. I. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suma 85,70 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamųjų 85,70 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos, kurias sudaro 85,70 Eur iš kaltinamųjų priteistinos solidariai.
26. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 85,70 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamųjų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam D. K. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 4 d. metu žodine protokoline nutartimi, kaltinamajam P. M. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų Administravimo skyrius pranešė, kad baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. K. parinktas gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas, P. M. parinktas gynėja (advokatė) Regina Vasiliauskienė.
28. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 29 d. pažyma, kuria prašoma iš D. K. valstybės naudai priteisti 176,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, advokatui Sergejui Milovui teikiant D. K. antrinę teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamiesiems gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas bei BPK 51 straipsnio 2 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamajam D. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą už teisinės pagalbos suteikimą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu kaltinamasis yra suimtas) sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkų padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų dėl kaltininko laisvės suvaržymo. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
29. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamiesiems D. K. ir P. M. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą (kaltinamasis D. K. sulaikytas 2024 m. spalio 8 d. 12.35 val. (duomenys neskelbtini); kaltinamasis P. M. sulaikytas 2024 m. spalio 9 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas nustatytas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo D. K. sulaikymo, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d.; taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam P. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas nustatytas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo P. M. sulaikymo, t. y. nuo 2024 m. spalio 9 d.
30. Teismo nuosprendžiu kaltinamiesiems paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, D. K. ir P. M. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
31. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. K. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 17 d. 17.00 val. iki 2024 m. vasario 19 d. 11.18 val. (2 paras), taip pat įskaityti D. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d. iki bausmės vykdymo pradžios, 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. M. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 17 d. 17.00 val. iki 2024 m. vasario 19 d. 11.17 val. (2 paras), taip pat įskaityti P. M. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios, 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda, paskiriant P. M. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 44 MGL (2 200 Eur) dydžio baudą.
Bausmės pradžią P. M. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
P. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. I. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti D. I. solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir P. M. 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti solidariai iš D. K. ir P. M., 85,70 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 70 ct) žalos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo D. I. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už D. I. gydymą“).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.