Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą 2 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Ž. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, Ž. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ž. Z. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Ž. Z. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. Stulpino apeliacinis skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. Bylos duomenimis, Ž. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors jis anksčiau buvo du kartus teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs (b. l. 48–49), todėl laikoma, kad Ž. Z. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 61–62, 115–118). Duomenų, kad pastarojo veiksmais būtų padaryta žala, byloje nėra. Taigi šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje Ž. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Nors šiuo metu teistumas Ž. Z. yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, tačiau anksčiau jis buvo teistas du kartus (b. l. 48–49), yra ne kartą baustas administracine tvarka, 2021 m. sausio 4 d. jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 12 d. vairuodamas automobilį leistiną greitį viršijo net 46 kilometrais per valandą (b. l. 45–46, 136–138), ir ši nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo. Be to, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Ž. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (b. l. 134). Taigi, nors paskutinių 5 metų laikotarpiu Ž. Z. už vairavimą esant neblaiviam ir nebuvo baustas, tačiau jo ankstesni teistumai ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus bei pažeidimus rodo, kad kaltininkas iš ankstesnių nusižengimų nepasimokė, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą. Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu tvirtino, jog išvadas dėl savo elgesio jis padarė ir pažadėjo, kad toks jo elgesys nepasikartos, teistumas jam išnykęs, administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, o už vairavimą neblaiviam 5 metų laikotarpiu nebaustas, iki 2021 m. liepos 16 d. dirbo ir darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112). Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, reikšmės gali turėti ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Nors teistumas Ž. Z. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo išnykęs, jis turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, šios aplinkybės neabejotinai neigiamai apibūdina Ž. Z. asmenybę ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Be to, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo.

9. Kaip pirmiau minėta, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip visumą būtina vertinti ir padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo mechanizmą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Z. automobilį vairavo neblaivus – jam buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (antrojo patikrinimo metu, praėjus 21 min. po pirmojo patikrinimo, nustatytas net 3,23 promilių neblaivumas (b. l. 30)), kuris pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4.3. punktą atitinka sunkų, o ne vidutinį, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neblaivumo laipsnį. Pažymėtina, kad ši Ž. Z. iškvėptame ore buvusi etilo alkoholio koncentracija beveik du kartus viršija įstatymo numatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, ir net septynis kartus viršija vairuotojui įstatymo leistiną promilių dydį. Atkreipiamas dėmesys, kad darydamas nusikalstamą veiką Ž. Z. suvokė, jog yra neblaivus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, kad išgėręs apie 0,5 l degtinės, kurios stiprumas 38–40 laipsnių, jis jautė, suvokė, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nusprendė važiuoti į namus. Pamena, kad lenkdamas kitą automobilį, trenkėsi į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, o kaip po to atsidūrė keleivio vietoje, neatsimena (b. l. 61–62). Teisiamajame posėdyje Ž. Z. patvirtino, kad jis nusprendė vairuoti automobilį, nors jautėsi apsvaigęs, jautė, kad negali vairuoti, nuo to momento, kai jis baigė vartoti alkoholinius gėrimus, buvo praėjusi gal pusė valandos (b. l. 115–116). Tai rodo, kad Ž. Z. gerai suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, tačiau vis tiek pasirinko netinkamą elgesio variantą.

10. Aplinkybę, kad Ž. Z. automobilį vairavo būdamas stipriai neblaivus, patvirtina ir policijos pareigūno K. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog Ž. Z. sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo (b. l. 8–9), neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti šie pastarojo neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (b. l. 29), liudytojų S. V. ir R. P. parodymai, kad paskui S. V. automobilį važiavęs automobilis „Audi A8“ vinguriavo po visą kelią, po to trenkėsi į pastarosios vairuoto automobilio galą ir dėl to šis automobilis nuvažiavo nuo kelio, automobilio „Audi A8“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 33–34, 39–40). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ne tik patvirtina, kad Ž. Z., vairuodamas neblaivus, atsitrenkė į kitą automobilį ir dėl to buvo apgalinti abu automobiliai, iš jo taip pat matyti, kad S. V. vairuotas automobilis netgi nuvažiavo nuo kelio į pakelę, kurioje auga medžiai ir krūmai (b. l. 11–12, 14–23). Nors dėl šių Ž. Z. veiksmų jokie asmenys nebuvo sužaloti, kaip skundžiamame nuosprendyje akcentavo apylinkės teismas, „Ž. Z. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė“, nekyla abejonių, kad tokios pasekmės nekilo tik atsitiktinumo dėka, tokie Ž. Z. veiksmai be jokių abejonių kėlė itin didelį ir realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, t. y. jo padarytos veikos pavojingumas buvo labai didelis.

11. Esant visumai nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį – ir nepagrįstai atleido Ž. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl bausmės

12. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Teisėjų kolegija, parinkdama Ž. Z. bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad Ž. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jis laikomas neteistu, yra baustas administracine tvarka (b. l. 45–46, 136–138), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112), duomenų apie tai, ar jis šiuo metu yra įsidarbinęs ir dirba, byloje nėra. Kadangi Ž. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją taip pat atsižvelgiama skiriant kaltininkui bausmę. Ž. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi visumą reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. Z. prokuroro siūlomą skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, dydžiu mažesnę negu BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

15. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018, 2K-112-942/2021).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę vairavo, kai jo iškvėptame ore buvo 2,82 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,5 promilės neblaivumas. Be to, darydamas nusikalstamą veiką, Ž. Z. suvokė, jog yra neblaivus, t. y. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame eismas yra pakankamai intensyvus, jo padarytos veikos pavojingumas buvo labai didelis (savo vairuotu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį, kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio), anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Dėl to, siekiant prevencinių tikslų – užkirsti Ž. Z. kelią tokio pobūdžio pažeidimų ir galbūt nusikaltimų darymui ateityje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prokuroro siūlomam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidutiniam 3 metų terminui, nustatant šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 27 d., kai Ž. Z. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento (vairuoto pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2016 m. lapkričio 26 d.) paėmimas (b. l. 65–66, 68–69) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra suformulavęs ir pagrindines teisines taisykles tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto už automobilio vairavimą esant neblaiviam (pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.)), transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad: BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

18. Kaip jau minėta, Ž. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Dėl to Ž. Z. skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. jam priklausančio automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), konfiskavimas.

19. Ž. Z. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 65–66, 68–69), panaikintinos. Iš Ž. Z. paimtas vairuoto pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. lapkričio 26 d., esantis baudžiamojoje byloje (pridėtas prie proceso dalyvių asmens duomenų), perduotinas VĮ „Regitra“.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, kuriuo Ž. Z., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą 2 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Ž. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę baudą – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. Z. paskirti baudą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi Ž. Z. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 mėnesių savanoriško sumokėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą terminą. Išaiškinti nuteistajam Ž. Z., kad, savanoriškai nesumokėjus baudos per teismo nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Ž. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, nustatant šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 27 d.;

konfiskuoti turtą – automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ž. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. lapkričio 26 d., perduoti VĮ „Regitra“.

Ž. Z. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, panaikinti.