Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neįgijusi išsilavinimo, našlė, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, teista:

1) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu (įstatymo redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir BVK) 157 straipsniu, paleista lygtinai neatlikusi 9 parų arešto bausmės;

4) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), paleista lygtinai neatlikusi 1 metų 3 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 4 d nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), paleista lygtinai neatlikusi 1 metų 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 20 parų arešto;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu – 4 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio kalėjime);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. (Liteko duomenimis, nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

19. 2022 m. liepos 18 d. buvo pateikta užklausa akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos paštui“ dėl informacijos pateikimo. 2022 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsakymą kuriame nurodyta, kad teikia AB „Lietuvos pašto“ turimus informacinių sistemų duomenis apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Minima siunta siuntėjo buvo išsiųsta įdedant ją į kurią nors vieną iš toliau nurodytų siunčiamosios pašto korespondencijos dėžučių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 23 d. siunta buvo išimta iš siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės, pristatyta į Vilniaus 38-ąjį paštą (S. Dariaus ir S. Girėno g. 8, Vilnius) ir 13.27 val. minimame pašte siuntai buvo suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). Siuntos, kuriai suteiktas numeris (duomenys neskelbtini), rūšis yra paprastoji korespondencijos siunta. Bendrovė nuo 2020 m. spalio 14 d. pradėjo vykdyti siuntų ir korespondencijos skirstymą automatizuotu būdu ir visas paprastąsias korespondencijos siuntas pradėjo žymėti lipdukais, ant kurių yra kiekvienai siuntai priskirtas BAR kodas (toliau – ir barkodavimas). Tokios siuntos gali būti iš siuntėjo priimtos pašto langelyje arba surinktos iš siunčiamosios pašto korespondencijos dėžučių. Paprastųjų korespondencijos siuntų barkodavimas yra vidinis bendrovės procesas, leidžiantis išmaniesiems įrenginiams, nuskanavus BAR kodą, paskirstyti siuntas pagal apylinkes bei konkrečius adresus. Nėra galimybės pateikti vaizdo įrašo, kuriame būtų matyti minimą siuntą išsiunčiantis asmuo, kadangi siunta buvo išsiųsta įdedant ją į bendrovės siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutę. Už minimos siuntos išsiuntimą siuntėjo atsiskaityta ant jos priklijavus tinkamą už paslaugą sumokėti pašto ženklą. Bendrovėje nėra atliekamas siuntą norinčio išsiųsti asmens tapatybės nustatymas ir tokio asmens duomenys nėra įvedami į bendrovės informacines sistemas. Bendrovėje nėra atliekamas siuntą norinčio išsiųsti ir ant siuntos nurodyto siuntėjo duomenys. Siuntą norintis išsiųsti asmuo nepildo jokių bendrovėje saugomų dokumentų. Pridedama siuntos (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

22. Pagal galiojančią teisminę praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-976/2018 ir kt.).

24. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

25. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, karfentanilis yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 155¹ punktą, kaltinamoji nagrinėjamu atveju laikė 0,0004 g karfentanilio, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis, kuria disponavo kaltinamoji V. S., nesiekia didelio kiekio ribos, tačiau viršija nedidelio kiekio ribą, todėl atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

26. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

27. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

28. Kaltinamoji pripažino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kadangi yra vartojanti narkotines medžiagas, laikė jas su savimi, išpylė karfentanilį ant popieriaus, ant kurio buvo parašytas laiškas N. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ir siuntė šį popierių į įkalinimo įstaigą kaip laišką. Šios faktinės aplinkybės įrodytos ir kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai yra, tarnybiniais pranešimais, specialistų išvadomis, liudytojo N. S. parodymais. Nors V. S. nurodė, kad pripažįsta kaltę, tačiau negali viso paaiškinti, nes bylai reikšmingu laiku būdavo apsvaigusi, tačiau teismas pastebi, kad kaltinamoji yra brandaus amžiaus, ne kartą teista už narkotinių medžiagų platinimą, taigi teismui nekyla abejonių, jog kaltinamoji suprato, kad siunčia narkotines medžiagas ir to norėjo. Pastebėtina, kad ant voko nurodyta siuntėja yra M. A., o ne V. S.. Nors tai savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau vertinant šį faktą įrodymų visumoje, nekyla abejonių, kad neteisingu siuntėjo nurodymu buvo siekta suklaidinti pareigūnus, ir tai tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl kaltinamosios tyčios, atliekant nusikalstamą veiką.

29. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios V. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

30. Kaltinamajai iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įsigijimo. Byloje nesurinkta duomenų, kokiomis aplinkybėmis V. S. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jai pareikštame kaltinime. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

IV. Dėl V. S. skirtinos bausmės

31. Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis yra nuo dvejų iki aštuonerių metų.

32. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

33. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajai V. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – V. S. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

34. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai V. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę bei jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji iki BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teista 10 kartų, daugiausiai disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, (2 t., b. l. 33–43) administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 44–51). V. S. neįgijusi išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. S. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

36. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

37. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajai skirtina bausmė nebendrintina su 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jis nėra įsiteisėjęs, V. S. paskirtų bausmių bendrinimo, bausmės vykdymo pradžios klausimi, spręstini ateityje teismo nutartimi, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

38. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, laiško vokas saugomas Rasų g. 8, Vilnius (tarnybinis kabinetas Nr. 311), sunaikintinas.

39. V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes ją taikyti netikslinga, kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, laiško voką, saugomą Rasų g. 8, Vilnius, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą –panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2023 m. vasario 21 d., ir paimtą asmens dokumentą grąžinti V. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.