- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- II-430-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00100-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7274-2022 (ROIK: 22168737173).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7274-2022 (ROIK: 22168737173) S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2022 m. gegužės 20 d., 20.27 val., Klaipėdos rajono savivaldybė, Jakų kaime, Jakų – Jubiliejaus gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas S. R. skundas, kuriuo prašo: 1) vietoje paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, skirti – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 2) paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam nei šešių mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei vienų metų terminui, terminus sušvelninant teismo nuožiūra; 3) paskirtą 800 Eur dydžio baudą švelninti, parenkant baudos dydį teismo nuožiūra, arba nenustačius pagrindo skirti švelnesnę nei 800 Eur dydžio baudą, išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą bent 10 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 80 Eur. Nurodo, kad Šiuo atveju skundžiamu nutarimu paskirta griežtesnė administracinio poveikio priemonė, o alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimas nebuvo svarstomas, nors tai turėjo būti padaryta. Švelnesnė administracinio poveikio priemonė lygiai taip pat leistų pasiekti nuobaudos tikslus ir labiau atitiktų proporcingumo už padarytą nusižengimą kriterijus. Kartu su skundu S. R. pateikia sutikimą, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. S. R. veiksmuose atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jokių padarinių dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Jis priklausomybės, psichikos ligų neturi. Anksčiau už panašius ar tokius pat pažeidimus S. R. praeityje nebuvo baustas. Galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, kas rodo, kad jis nėra linkęs nusižengti nustatytajai tvarkai. Iki vairavimo neblaiviam, jis pragyvenimui užsidirbo dirbdamas bendrovėje UAB „Baltasis pyragas“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Iš UAB „Baltasis pyragas“ transporto vadovo E. V. charakteristikos apie S. R., matoma, jog jis yra atsakingas, draugiškas, stabilaus ir ramaus būdo, sąžiningas, patikimas, labai rimtai žiūrintis į savo pareigas bei jam patikėtą įmonės turtą, darbuotojas. Vairuotojo pažymėjimo netekimas metams bei papildomas laiko tarpas išsilaikyti vairuotojo egzaminą iš naujo, dirbant vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose neabejotinai turės didelę įtaką S. R. turtinei padėčiai, o S. R. turi du mažamečius vaikus. S. R., po santuokos nutraukimo dukroms teikia išlaikymą (po 220 Eur išmokas kiekvienam vaikui). S. R. turi kreditorinių įsipareigojimų, yra sudaręs kredito sutartį su „Swedbank AB“ nekilnojamojo turto įsigijimui. Taip pat S. R. rūpinasi pasiligojusia ir sveikatos netekusia motina, A. R., kuriai nuo 2021-06-10 konstatuota onkologinė liga. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. R. atsakingas, rūpestingas dviejų vaikų tėvas, kuris nėra linkęs nusižengti nustatytajai tvarkai. S. R. vertinimu yra visos sąlygos šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Jo darbo užmokestis vidutiniškai siekė 1530 Eur. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis dirbti vairuotoju nebegali. Kol kas neaišku kokį darbą jos toliau dirbs. Kiekvieną mėnesį jis turi sumokėti kredito įmoką, sumokėti priteistą išlaikymą dvejoms nepilnametėms dukroms. Bankas jam suteikė 17500 Eur dydžio kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, bendra mokėtina suma su palūkanomis – 26907,98 Eur. Mėnesinės įmokos bankui už kreditą sudaro 105,51 Eur. Reikės pragyventi pačiam ir padėti sveikatos nustojusiai mamai A. R.. Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtą 800 Eur dydžio baudą mažinti, parenkant baudos dydį teismo nuožiūra. Manytina, kad tai ne tik leistų pasiekti nuobaudos tikslus, bet ir atsižvelgiant į S. R. finansinę padėtį, leistų realiai įvykdyti paskirtą nuobaudą. Teismui nenustačius pagrindo skirti švelnesnę nei 800 Eur dydžio baudą, suvokdamas savo realias galimybes įvykdyti teismo nutartį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. prašo teismo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą bent 10 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 80 Eur.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. R. skundu nesutinka, skundą vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. birželio 2 d. nutarimą galioti nepakeistą. Nurodo, kad S. R. padarė grubų KET pažeidimą, vairavo neblaivus ir taip sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams ir nors, kaip pats nurodo, šį kartą žala niekam nepadaryta, 2010 ir 2015 metais jis yra buvęs baustas administracine tvarka už eismo įvykių sukėlimą ir iš to nėra pasimokęs. S. R. nustatytas mažiausiai 1,47 promilių girtumas (po paklaidos pritaikymo) daugiau nei trigubai viršija leistiną normą ir yra artimas 1,50 promilių neblaivumui, kurį viršijus kiltų jau net ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Šis pažeidimas padarytas penktadienio vakare, visai kitoje vietovėje, nei gyvena pažeidėjas, taigi jis vartojo alkoholį dienos metu ir po to vairavo ne minimalų atstumą, nepaisydamas kitų eismo dalyvių interesų. Šio pažeidimo padarymo metu S. R. turėjo septynias galiojančias administracines nuobaudas, šešios iš jų – už KET pažeidimus. Dėl jo nurodytos būtinybės pasirūpinti mama atsiliepime pažymėta, kad pilnametė S. R. sesuo gyvena toje pačioje gatvėje, kaip ir jų mama ir turi teisę vairuoti, tad sunkia liga serganti pagyvenusi moteris neliks be pagalbos, o apie savo įsipareigojimus tokią pagalbą teikti, kaip ir išlaikymą vaikams, mokėjimus pagal kreditus, norą išsaugoti darbą pažeidėjas turėjo ir galėjo pagalvoti prieš padarydamas šį nusižengimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, turinti nubausti ir atgrasyti asmenis nuo pažeidimų darymo, o švelninama gali būti tik esant kompleksui faktinių duomenų ir išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų akivaizdžiai per griežtos priemonės. Šiuo atveju S. R. buvo paskirta minimali administracinė nuobauda ( bauda ) ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti atėmimas), todėl su jų švelninimu Institucija nesutinka; sutinka tik dėl administracinio poveikio priemonės paleitimo į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas niekada nėra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, pats nurodė pastaruosius 10 metų alkoholio beveik nevartojąs, tiesiog tą kartą susidarė jam nepakeliamos gyvenimiškos aplinkybės ir pavartojo, o paskui neįvertino savo galimybių vairuoti. Prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas dirba sunkų ir visuomenei labai reikalingą darbą – naktimis išvežioja į parduotuves duoną, teikia išlaikymą dviems nepilnametėms dukterims, visiškai išsilaiko pats ir rūpinasi onkologine liga susirgusia mama, vežiodamas ją į medicinos įstaigas ir kt. 2010 ir 2017 metais dėl jo vairavimo kilę eismo įvykiai nebuvo susiję su vairuotojo neblaivumu, didesnės žalos niekam nepadarė, už juos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos ir seniai nebegaliojančios, o po to S. R. padarė tik smulkių KET pažeidimų, susijusių su dideliais gyvenimo tempais ir būtinybe vienu metu spręsti kelis uždavinius. Mama iš esmės rūpinosi jis, o ne dienomis dirbanti ir į Klaipėdą vairuoti bijanti jo sesuo, todėl jam netekus teisės vairuoti mamos situacija irgi pasidarė sudėtingesnė. S. R. patvirtino turėsiąs galimybę, teismui nustačius, vairuoti tik transporto priemonę, kurioje bus įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, ir prašo kuo greičiau suteikti jam tokią galimybę, kad galėtų dirbti, gauti pajamų, vykdyti įsipareigojimus vaikams ir bankui bei sumokėti už šį nusižengimą paskirtą baudą. Kol situacija yra neaiški, o S. R. nuo 2022-05-20 neturi teisės vairuoti ( ji jam yra sustabdyta), jis negali dirbti, gyvena iš santaupų, kurios senka ir kurių nepakanka iškart sumokėti paskirtajai 800 Eur baudai, todėl prašo ją sumažinti ar bent išdėstyti 10 mėnesių terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad S. R. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 20 d., 20.27 val., Klaipėdos rajono savivaldybė, Jakų kaime, Jakų – Jubiliejaus gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Institucija atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą nutarimu paskyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. S. R. visų pirma prašo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).
ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-919/2021). Tačiau taip pat pažymėtina, kad iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.
Kad ANK numato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-612-658/2020 išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę skirti konkrečią administracinio poveikio priemonę, tačiau privalo motyvuoti savo sprendimą, kodėl skiria vieną iš jų, jei yra alternatyviai galimas variantas.
Skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, kodėl iš dviejų alternatyvių administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 422 straipsnio 6 dalyje, S. R. paskirta būtent griežtesnioji. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas bei nebuvo aiškintasi S. R. valia šiuo klausimu.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.
S. R. pateikė į bylą sutikimą, kad sutinka, kad jo atžvilgiu būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 42), todėl yra pagrindas spręsti šios rūšies administracinio poveikio priemonės taikymo S. R. klausimą.
S. R. taip pat prašo nustatyti trumpesnę šios administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
S. R. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).
S. R. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi, kas pagrįstai nutarimu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. R. tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 7). S. R. prižiūri senyvo amžiaus, pasiligojusią motiną (b. l. 19-21).
S. R. buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, tai yra, labai artimas tam, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai rodo didesnį administracinio nusižengimo pavojingumą, nes, pirma, akivaizdu, kad esant tokiam neblaivumo laipsniui, S. R. sėsdamas už vairo turėjo suvokti, kad sėda vairuoti neblaivus, antra, esant didesniam neblaivumo laipsniui, ženkliai padidėja rizika įvykti eismo įvykiui. S. R. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kaip nurodyta atsiliepime, yra buvęs baustas ir už eismo įvykių sukėlimą, todėl turėjo progų ir galimybių pasitaisyti ir paskyrus jam švelnesnes nuobaudas, neatimant teisės vairuoti, bet to, kaip matyti iš šio nusižengimo, nėra padaręs.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, netekus jos ilgam laiko tarpui, tai atsilieps jo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui bei, kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, S. R. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais nesukėlė jokių realių padarinių. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško S. R. elgesio pasekmių. Jeigu vairuotojas vairuodamas neblaivus dar sukelia ir eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju S. R. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo neblaiviam faktas. Padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tik pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių į švelnesnę alternatyvią administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tačiau nėra pagrindo S. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nes negalima daryti išvados, kad buvo padaryta nedidelio pavojingumo veika ar S. R. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.
S. R. taip pat prašo paskirtą 800 Eur dydžio baudą sušvelninti arba nenustačius pagrindo skirti švelnesnę nei 800 Eur dydžio baudą, išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą bent 10 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 80 Eur.
Teismo vertinimu S. R. negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir švelninama jam paskirta minimali nuobauda dėl aukščiau aptartų aplinkybių, sušvelninus minimalią nuobaudą šiuo atveju nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; nuobaudos neišvengiamumas.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. S. R. paėmęs kreditą iš banko būstui įsigyti (b. l. 22-41). S. R. atlyginimas (bruto) apie 1530 Eur per mėnesį (b. l. 10-12). S. R. privalo mokėti dviem nepilnametėms dukroms išlaikymą po 220 Eur (b. l. 13-15). Atsižvelgdamas į S. R. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis ilgesniam laikotarpiui, įvertinęs paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį, jo turimus kreditorinius įsipareigojimus bei būtinybę išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas išdėstytinas dešimties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. R. kiekvieną mėnesį sumokėti po 80 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7274-2022 (ROIK: 22168737173) keičiamas ir S. R. skirtina administracinė poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 20 d.), o baudos mokėjimas išdėstytinas dešimties mėnesių laikotarpiui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7274-2022 (ROIK: 22168737173) ir S. R., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 20 d.).
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dešimčiai mėnesių, įpareigojant S. R. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokėti po 80 Eur. Išaiškinti S. R., kad pirmąją baudos dalį ji turi sumokėti per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusias dalis – per trisdešimt dienų nuo paskutiniojo mokėjimo. Kiekvieną baudos dalį reikia sumokėti S. R. vardu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK: 22168737173, įmokos kodą 1001.
Kitą 2022 m. birželio 2 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.