Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam G. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. (duomenys neskelbtini) kalėjimas pateikė Marijampolės apylinkės teismui teikimą dėl nuteistojo G. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių vykdymo tvarkos, kuriuo prašoma nustatyti nuteistojo atžvilgiu priimtų 2023 m. gegužės 3 d., 2023 m. gruodžio 22 d. ir 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžių vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais ir Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, daro išvadą, jog skundžiama nutartis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad remiantis BPK 335 straipsniu, pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, o nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas (BPK 336 straipsnio 1 dalis), o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Iš šios aukštesniojo teismo nutarties 1 punkte aptartų nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, kad 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nebuvo subendrinta su 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirta 55 parų arešto bausme, kadangi pastarasis Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2024 m. kovo 13 d., todėl (duomenys neskelbtini) kalėjimas, priešingai nei teigiama skunde, teisėtu pagrindu kreipėsi į apylinkės teismą dėl nuteistajam G. K. paskirtų bausmių bendrinimo ir jokių teisės normų taikymo klaidų nei (duomenys neskelbtini) kalėjimas, pateikdamas teikimą, nei Marijampolės apylinkės teismas šį teikimą išnagrinėdamas, nepadarė.

8. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).

9. BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pažymėtina, kad teismas gali rinktis bausmių bendrinimo būdą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog G. K. anksčiau ne kartą teistas, dominuoja analogiškos nusikalstamos veikos (už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, vaikui ir šeimai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teisingumui, viešajai tvarkai). Nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai. Be kita ko, sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, įvertintina ir tai, jog G. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, G. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės rodo aiškias ir susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo sistemingas pasikartojantis elgesys kelia grėsmę visuomenei. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai skirtingais nuosprendžiais nuteistajam G. K. paskirtas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 55 parų arešto bausmes bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu bei paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę.

10. Dėl bausmės atlikimo pradžios laiko teismas pažymi, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į bausmės atlikimo vietas. Taigi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia yra faktinė nuteistojo atvykimo į laisvės atėmimo bausmės vietą diena. Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, kad jis bausmę atlieka nuo 2023 m. gegužės 3 d., nes baudžiamojoje byloje esantys nuteistojo anketiniai duomenys patvirtina, kad šios nutarties 1 punkte nurodytų procesinių sprendimų pagrindu nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2024 m. sausio 5 d. (b. l. 13), todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nuteistajam G. K. paskirtos subendrintos bausmės laikas skaičiuojamas nuo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o būtent, nuo 2024 m. sausio 5 d.

11. Aukštesnysis teismas atmesta kaip deklaratyvų skundo argumentą, jog Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta nuteistajam paskirtą bausmę skaičiuoti nuo 2023 m. gegužės 3 d. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuspręsta nuteistajam G. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymo pradžios, t. y. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Kaip minėta, nuteistasis 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo vykdyti 2024 m. sausio 5 d. Taip pat ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties aprašomosios dalies 1 punkte nurodyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuspręsta nuteistajam G. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymo pradžios, tačiau jokiu būdu ne nuo 2023 m. gegužės 3 d., kaip teigia nuteistasis skunde. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad aptariamoje Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodoma, kad jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra subendrinti, dėl ko (duomenys neskelbtini) kalėjimas neturėjo kreiptis į teismą, tačiau kaip jau minėta, nuteistojo atžvilgiu buvo subendrintos tik 2023 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl (duomenys neskelbtini) kalėjimas pagrįstai kreipėsi į teismą, kad nuteistajam būtų subendrinta paskirta 2 metų 8 mėnesių bausmė ir su Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirta 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nebuvo patikrintas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, nes nuteistasis dėl pastarojo nuosprendžio savo apeliacinio skundo atsisakė ir tuo pagrindu Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistojo G. K. apeliacinį skundą paliko nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukė.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą bei įvertinus tiek bausmės paskirtį, tiek ir bausmės skyrimo pagrindus, G. K. paskyrė teisingą subendrintą bausmę, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.