- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-3434-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01521-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. SP1-131 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. kovo 22 d. Agentūra priėmė pirmą sprendimą dėl išmokų pagal atskiras priemones dydžio bei sankcijų pagal 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2018 m. paraiška) taikymo (toliau – ir 2019 m. kovo 22 d. Sprendimas). Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris administracinėje byloje Nr. eI-3363-821/2019 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu panaikino Agentūros 2019 m. kovo 22 d. Sprendimą.
2019 m. balandžio 11 d. Agentūra dėl pareiškėjo 2018 m. paraiškos priėmė dar vieną sprendimą (toliau – ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas), antrą kartą pareiškėjui skirdama didesnes sankcijas ir sumažindama išmokas. Pareiškėjas ir šį sprendimą apskundė VAAT, kuris administracinėje byloje Nr. eI-3497-809/2019 2020 m. sausio 7 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir Agentūros priimtą sprendimą panaikino.
Agentūra dėl tos pačios pareiškėjo 2018 m. paraiškos priėmė dar vieną (jau trečią) sprendimą (toliau – 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas). Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė VAAT, kuris administracinėje byloje Nr.eI-3962-1066/2019 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros priimtą sprendimą. Teismas nustatė, kad Agentūra priėmė 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą atgaline data (nurodė tą pačią kaip ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo priėmimo datą) bei neteisėtai nurodė tą patį sprendimo priėmimo numerį (BR6-3381597), siekdamas pateisinti ir pagrįsti priimtą 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. vasario 13 d. pareiškėjo atžvilgiu Agentūra dėl 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatų priėmė dar vieną sprendimą Nr. BR6-281, kuris yra visiškai analogiškas VAAT 2019 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimu panaikintam 2019 m. gegužės 13 d. sprendimui (toliau – ir 2020 m. vasario 13 d. Sprendimas). Minėtas sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas 2020 m. vasario 20 d. raštu. Agentūros sprendimas buvo apskųstas ir yra nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-2988-426-2020.
Pažymi, kad praėjus 8 dienoms po 2020 m. vasario 13 d. Sprendimo priėmimo ir vos 1 dienai po šio sprendimo pateikimo pareiškėjui, Agentūra 2020 m. vasario 21 d. pervertino paraišką dar sykį ir priėmė dar vieną, jau penktą sprendimą dėl 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatų, nepaisant to, kad 2020 m. vasario 13 d. Agentūra pareiškėjo atžvilgiu jau buvo priėmusi sprendimą dėl tos pačios paraiškos vertinimo rezultatų. Skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas tik su 2020 m. kovo 23 d. raštu (daugiau nei po mėnesio nuo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo), po to, kai pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą dėl 2020 m. vasario 13 d. sprendimo. Sprendimas su raštu atsiųstas tik elektroniniu paštu.
Pareiškėjo manymu, priimtas penktasis ginčijamas Sprendimas dėl pareiškėjo 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatų yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Pareiškėjui yra neaišku, kiek kartų ir kokiais pagrindais atsakovė gali naudotis jai suteikta teise pervertinti pareiškėjo paraišką. Anot pareiškėjo, Sprendime nenurodyta kokiu pagrindu susidarė skola, nepaaiškinta, kaip ji paskaičiuota, iš būtent kokių lėšų, ir pagal kokį sprendimą ir kada išmokėtų lėšų reikalaujama sugrąžinti tariama skola. Sprendime nepateikti jokie net elementarūs skaičiavimai, kaip konkrečiai susidarė permoka pagal 2018 m. paraišką, nepaaiškinta dėl ko skundžiamas Sprendimas pateiktas daugiau nei mėnesio laiko nuo jo priėmimo dienos, net ir numanant, kad toks Sprendimas bus skundžiamas teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė Sprendime nurodė, kad vykdant 2019 m. gruodžio 9 d. bei 2020 m. sausio 7 d. VAAT sprendimus, buvo dar sykį įvertinta pareiškėjo 2018 m. paraiška ir nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė, negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 42,29 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Pažymi, kad dėl 2018 m. paraiškos tarp atsakovės ir pareiškėjo vis dar vyksta 3 teisminiai ginčai ir joks Agentūros sprendimas nėra įsiteisėjęs bei vykdytinas. Šiuo atveju neaišku ir kokiu būdu atsakovė skundžiamu Sprendimu „vykdo” VAAT 2019 m. gruodžio 9 d. bei 2020 m. sausio 7 d. sprendimus, kuriais iš pareiškėjo nepriteistos jokios piniginės lėšos. Priešingai, teismų sprendimais piniginės lėšos priteistos pareiškėjo naudai iš atsakovės.
Nurodo, jog atsakovė jai suteikta teise naudojasi nepaisydama nei bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo reikalavimų, nei atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovės veiksmuose matyti ne tik akivaizdžių šališkumo, subjektyvumo, išankstinio nusistatymo elementų, tačiau ir piktnaudžiavimo valdžia požymių.
Pažymi, kad spręsdama klausimus dėl neigiamų pasekmių pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti institucija, turi tiksliai ir aiškiai argumentuoti savo sprendimą, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti ir pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir ūkininkams.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog Agentūrai priėmus 2020 m. vasario 13 d. sprendimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma pagal 2018 m. Paraišką nei priklauso, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. vasario 21 d. skolos sprendimą, siekdama susigrąžinti paramos sumą, kuri pareiškėjui nepriklauso.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjas neginčija nei 2020 m. vasario 21 d. skolos sprendime nurodyto pažeidimo, kurio pagrindu susidarė grąžintina išmokų suma, nei susidariusios skolos apskaičiavimo.
Nurodo, jog 2020 m. vasario 21 d. skolos sprendime yra pateikti aiškūs ir išsamūs skolos apskaičiavimai bei aprašytos skolos susidarymo aplinkybės ir pagrindas.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) 2018 m. rugpjūčio 24 d. atnaujino ortofotografinių žemėlapių teritoriją ir nustatė, kad pareiškėjo 2018 m. paraiškoje KŽS Nr. 127634-1008 deklaruotame lauke Nr. 1 yra 0,25 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas, o KŽS Nr. 126633-3293 deklaruotame lauke Nr. 1 yra 0,71 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas ir 0,37 ha paramai skirti netinkamas bl9 plotas, todėl teisės aktų nustatyta tvarka perdavė Agentūrai atnaujintus einamųjų metų KŽS_DR5LT duomenis.
Mano, kad Agentūra pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2018 m. paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. vasario 21 d. skundžiamąjį skolos sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. SP1-131 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo Agentūra nustatė pareiškėjui prievolę grąžinti 42,29 Eur, kadangi pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau - ir 2018 m. Paraiška).
Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjo 2018 m. Paraišką, priėmė 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. BR6-3376804 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ išrašą (toliau – 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. kovo 22 d. išrašu, pateikė 2019 m. balandžio 19 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. BR6-3376804, sprendimas įsiteisėjo (administracinė byla Nr. eI-3363-821/2019).
Po 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašo priėmimo, 2019 m. balandžio 5–6 d. Agentūra gavo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, kurie turėjo įtakos išmokos apskaičiavimui pagal pareiškėjo 2018 m. Paraišką, todėl pareiškėjo 2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir priimtas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašas Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.
Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, kuri 2019 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėjui pateikė išsamų sprendimą, kuris papildo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašą ir kuriame nurodyti išsamūs galutiniai pareiškėjo 2018 m. Paraiškos vertinimo rezultatai.
Agentūra 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimu Agentūra pareiškėjui skyrė išmokos sumas ir pritaikė sankcijas, tačiau pareiškėjui apskundus šį sprendimą teismui, VAAT 2020 m. sausio 7 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-579-809/2020) patenkino D. M. skundą ir panaikino Agentūros 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo.
Agentūra pareiškėjui išsiuntė 2019 m. gegužės 13 raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog teikia detalų ir išsamų Agentūros 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, t.y. išsamų sprendimą, nusakantį 2018 m. gegužės 31 d. pateiktos 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatus. Agentūros 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė teismui, jo teisėtumas buvo išnagrinėtas VAAT administracinėje byloje Nr.eI-3962-1066/2019, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą sprendimą (sprendimas įsiteisėjęs).
2020 m. vasario 13 d. Agentūra pareiškėjo atžvilgiu dėl tos pačios 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatų priėmė sprendimą Nr. BR6-281 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. 2020 m. vasario 13 d. Sprendimu buvo konstatuoti pažeidimai (buvo nustatyti paramai netinkami bl3,bl9 plotai su bendru 1,33 ha pažeidimo plotu ir kt.) bei paskirtos sankcijos pareiškėjui. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir 2020 m. vasario 13 d. Agentūros sprendimą apskundė VAAT, administracinė byla Nr. eI3-2988-426/2020 neišnagrinėta.
Šioje byloje ginčijamu Sprendimu Agentūra siekia susigrąžinti iš pareiškėjo 42,29 Eur paramos sumą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu tiesioginių išmokų skyrimo, administravimo bei kontrolės tvarką ir reikalavimus aktyviems subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulių paraiškas, reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 -2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 96 punkte numatyta, jog Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai), skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Nagrinėjamu atveju Agentūra ginčijamu 2020 m. vasario 21 d. Sprendimu siekia susigrąžinti paramos sumą, kuri, anot Agentūros, pareiškėjui nepriklauso. Teismas nekvestionuoja Agentūros teisės ir pareigos siekiant susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, jei tokios piniginės lėšos paramos gavėjui nepriklausė. Šiuo atveju, anot atsakovės, Agentūrai priėmus 2020 m. vasario 13 d. sprendimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramas suma pagal 2018 m. Paraišką nei priklauso, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. vasario 21 d. skolos sprendimą, siekdama susigrąžinti paramos sumą, kuri pareiškėjui nepriklauso. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neginčija sprendime nurodyto pažeidimo, kurio pagrindu susidarė grąžintina išmokų suma nei susidariusios skolos apskaičiavimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, priešingai nei nurodo atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas D. M. 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į VAAT ginčydamas Agentūros 2020 m. vasario 13 d. Sprendimą, kuriuo buvo konstatuoti pažeidimai bei paskirtos sankcijos pareiškėjui (administracinė byla Nr. eI3-2988-426/2020 dar neišnagrinėta). Sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d.). Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 13 d. Sprendime aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, t.y. Agentūros sprendimas gali būti apskųstas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai ar VAAT. Šiuo gi atveju, pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir 2020 m. vasario 13 d. Sprendime nustatytu terminu ir tvarka kreipėsi į teismą ginčydamas jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Tačiau Agentūra, net nesulaukusi 2020 m. vasario 13 d. Sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjo atžvilgiu priima šioje byloje ginčijamą Sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo. Teismo posėdžio metu Agentūros atstovas pripažino, jog ginčijamo Sprendimo priimti nebūtų pagrindo, jeigu nebūtų konstatuoti pažeidimai bei paskirtos sankcijos pareiškėjui vertinant 2018 m. Paraišką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas galėjo geruoju įvykdyti Agentūros reikalavimą ir pervesti grąžintinas lėšas į pareiškėjo sąskaitą.
Priimdama šioje byloje ginčijamą Sprendimą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
Teismas pažymi, jog nekvestionuoja Taisyklių 96 punkte įtvirtintos Agentūros teisės ankstesniais einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą tenkintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjo skundas tenkintas, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkto (maksimalaus užmokesčio dydžio koeficiento). Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovui už teisines paslaugas sumokėta suma yra adekvati, atitinkanti racionalumo ir protingumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų išlaidų tokio pobūdžio veiksmas atlikti. Taigi, šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 22,50 Eur ir turėjo išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti – 640 Eur. Viso pareiškėjas patyrė 662,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. SP1-131 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.
Priteisti pareiškėjui D. M. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 662,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.