Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Agentūra pareiškėjui skyrė išmokos sumas ir pritaikė sankcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-05-31 pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau 2018 m. paraiška) (e. bylos 1 t., b. l. 70).

Pareiškėjas gavo skundžiamą Sprendimą (e. bylos 1 t., b. l. 4–7). Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame: pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo 2018 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 3263,82 Eur dydžio galutinę paramos sumą; išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, plotas hektarais, gyvulių skaičius procentais, suma eurais; nurodomi duomenys, kuriais remiantys pareiškėjui mokama parama; nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu https://portal.nma.lt); išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino paraišką; atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad šį sprendimą jis turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – LAGK) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT); nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą; pažymima, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti; nurodyta pastaba, kad „šis individualus administracinis aktas“ nėra pasirašomas ir tvirtinamas antspaudu, nes jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi.

Pareiškėjo atstovas advokatas 2019-04-23 pateikė skundą VAAT dėl Sprendimo panaikinimo (e. bylos 1 t., b. l. 1–7). VAAT 2019-05-06 nutartimi (e. bylos 1 t., b. l. 67) šį skundą priėmė nagrinėti, jo nuorašą išsiuntė Agentūrai ir įpareigojo ją per 14 dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo pateikti per elektroninių paslaugų portalą teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą su pareiškėjo ginčijamo sprendimo priėmimu susijusią medžiagą.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2019-04-11 Agentūra priėmė sprendimą Nr.BR6-3381597 (toliau - 2019-04-11 sprendimas), kuriame informavo, jog įvertino pareiškėjo 2018-05-31 pateiktoje paraiškoje deklaruotus duomenis ir skyrė 3127,89 Eur galutinę išmoką (e. bylos, I t., b.l. 25-29). Šiame 2019-04-11 sprendime taip pat nurodoma, kokiu būdu pareiškėjas gali gauti VAĮ nuostatas atitinkantį sprendimą, o taip pat informuojama, kad anksčiau siųstas sprendimas (Nr.3376804, data 2019-03-22) yra negaliojantis. Dėl šio sprendimo pareiškėjo skundas nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr.eI-3497-809/2019. Taip pat Agentūra pareiškėjui išsiuntė 2019-05-13 raštą (e. bylos I t. b.l. 106-107), kuriame, be kita ko, nurodė, jog teikia detalų ir išsamų Agentūros 2019-04-11 sprendimą (toliau - Išsamus sprendimas), nusakantį 2018-05-31 pateiktos 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatus. Taip pat papildomai informuojama, kad 2018 m. paraiška buvo įvertinta pagal naujus perduotus atsakingos institucijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis dėl paramai netinkamų plotų, todėl ankstesnis priimtas Agentūros 2018-03-22 Sprendimo išrašas yra neaktualus. Prie 2018-05-13 rašto Agentūra pridėjo „Sprendimą, 8 lapai (13 puslapių). Šį sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė ir jo teisėtumas nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr.eI-3962-1066/2019.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas – 2019-03-22 Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. jis yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant gero administravimo principą. Be to dėl 2018 m. paraiškos yra priimti tiek Sprendimas, tiek pakartotinis 2019-04-11 sprendimas. Šiame kontekste paminėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik tai, ar Sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

Teisėjų kolegija nesutinka su Agentūros pozicija, kad VAĮ 8 straipsnis leidžia priimti individualius administracinius aktus (jų išrašus) neatitinkančius VAĮ reikalavimų. Tokia Agentūros pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu; kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje). Teismas pažymi, jog iš VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pranešant apie individualų administracinį aktą, priimtą naudojant valstybės informacines sistemas, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas, matyti, jog individualaus administracinio akto išrašo išsiuntimas suinteresuotam asmeniui įmanomas tik tuo atveju, kai toks individualus administracinis aktas, atitinkantis visus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus yra priimtas. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad, priimant pastarąjį sprendimą, ir išsiunčiant jį pareiškėjui, Agentūroje Išsamus sprendimas priimtas nebuvo. Tai patvirtina Sprendime nurodyta informacija, kad jį pareiškėjas turi teisę apskųsti VAGK ar VAAT per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Be to, Sprendime nurodyta, kad Sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti.

Teismas pažymi, jog individualaus administracinio akto išrašas turi būti įformintas laikantis dokumento išrašo įforminimo tvarkos, įtvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklėse, kuriose nustatyta, kad: specialiosios žymos rekvizito vietoje paryškintomis raidėmis nurodomas žodis „Išrašas“ (90.1 punktas); iš dokumento pateikiama dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo) (90.2 punktas); kai reikia patvirtinti dokumento išrašo tikrumą, dokumento išraše nurodoma tikrumo žyma, jei dokumento išraše nėra nurodoma tikrumo žyma, po parašo rekvizitu dedamas įgaliojimus turinčio įstaigos struktūrinio padalinio arba įstaigos antspaudas, o jei struktūrinio padalinio ar įstaigos antspaudo nėra, po parašo rekvizitu rašomas dokumento išrašą parengusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas) ir žodis „Išrašas“ arba dedamas atitinkamas spaudas (91 punktas). Skundžiamo Sprendimo turinį įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad tai, jog Sprendimas negali būti laikomas išsamaus sprendimo išrašu, nes jo priėmimo ir išsiuntimo pareiškėjui metu, toks išsamus ir detalus sprendimas nebuvo priimtas, o įvertinus ginčijamo sprendimo įforminimą, jis apskritai nėra įformintas kaip dokumento išrašas.

Atsiliepime Agentūra nurodė, kad teisė priimti nemotyvuotus sprendimus (tokiu laikytinas skundžiamas Sprendimas) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr.3D-897 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 82.12 p. Teismas pažymi, jog sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija galiojusi nuo 2018-12-29 iki 2019-04-03) nei 82.12 punkto, nei tokios nuostatos nėra. Iki 2018-12-29 galiojusioje Taisyklių redakcijoje buvęs 82.12 p. numatė, kad baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas Agentūra skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma. Įvertinęs šį Agentūros minimą teisinį reguliavimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teismas konstatuoja, kad šiame punkte minimas „informacinis pranešimas“ pareiškėjams siunčiamas informavimo tikslais jau priėmus individualų administracinį aktą ir nėra ir negali būti laikomas, nei individualiu administraciniu aktu, nei jo išrašu.

Priimdama Sprendimą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Nustatyta, kad Sprendime pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo 2018 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 3263,82 Eur dydžio galutinę paramos sumą, nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu https://portal.nma.lt), išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino paraišką, tačiau nėra pateikiami motyvai, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė tik tokio dydžio paramą ir pritaikė nurodytas sankcijas. Tai pripažįstama ir pačiame Sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Taip pat pažymėtina, jog šio sprendimo apskundimas pareiškėjui buvo apsunkintas, kadangi jame nėra pateikiami sprendimo priėmimo motyvai ir galima konstatuoti, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.

Teismas pažymi, jog nekvestionuoja Taisyklių 96 punkte įtvirtintos Agentūros teisės ankstesniais einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau, nagrinėjamos bylos konstekste, pažymi, jog nors Agentūra 2019-04-11 sprendime (sprendimo išraše) nurodė, kad 2019-03-22 sprendimo išrašas yra negaliojantis, tačiau šiame sprendime nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjo 2018 m. paraiška buvo vertinta pakartotinai. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta tik 2019-05-13 rašte.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2019-03-22 sprendimą BR6-3376804 tenkintinas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas (e. byla. I t. b.l. 19). 2019-05-06 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, jog pareiškėjas už skundo teismui dėl 2019-03-22 sprendimo parengimą pagal 2019-04-30 išrašytą sąskaitą Nr.18027 patyrė 475 Eur išlaidų (apmokėtos 2019-05-06 pavedimu, e. byla, I t. b.l. 66). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu procesiniai veiksmai byloje buvo atlikti 2019-04-23, t. y. 2019 metų II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 970,3 Eur. Todėl maksimali suma, priteistina už skundo parengimą galėtų būti 2 425,75 Eur (970,3 x 2,5).

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovui už teisines paslaugas sumokėta suma yra adekvati, atitinkanti racionalumo ir protingumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų išlaidų tokio pobūdžio veiksmas atlikti. Todėl pareiškėjui priteistina 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir 23 Eur žyminio mokesčio, viso – 498 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-03-22 sprendimą BR6-3376804.

Priteisti pareiškėjui D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 288739270) 498,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.