Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilęs ginčas dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo1 ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2, kuriais apskaičiuota pareiškėjui skiriama paramos suma ir ilgalaikė sankcija, ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti susidariusį įsiskolinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą laikoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalies prasme nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

5.1. Pareiškėjas kreipėsi į NMA su 2016 m. Paraiška (b. l. 92–102).

5.2. NMA, įvertinusi 2016 m. Paraišką, priėmė 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BR6-1861975 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (1 t., b. l. 142–145), kuriuo nuspręsta skirti pareiškėjui 15 710,32 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir 51 229,28 Eur ilgalaikę sankciją.

5.3. 2017 m. balandžio 13 d. išskaičiuota dalis, t. y. 9 698,71 Eur ilgalaikės sankcijos (1 t., b. l. 147–150).

5.4. 2017 m. gegužės 12 d. išskaičiuota dalis, t. y. 4 871,95 Eur ilgalaikės sankcijos (1 t., b. l. 162–163).

5.5. NMA priėmė 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. BR6-153 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (1 t., b. l. 75–80), kuriuo nusprendė pareiškėjui paramos neskirti.

5.6. 2017 m. liepos 4 d. išskaičiuota dalis, t. y. 3 828,34 Eur ilgalaikės sankcijos (1 t., b. l. 173–174).

5.7. NMA, atsižvelgusi į tai, kad 2017 m. birželio 2 d. pareiškėjas pateikė NMA papildomus dokumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – Taisyklės) 84 punktu ir žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 41 punktu, 2016 m. Paraišką peradministravo ir priėmė 2017 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-164 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (b. l. 164–170), kuriuo nuspręsta pareiškėjui paramos už 2016 m. Paraišką neskirti, nustatyta, kad ilgalaikė sankcija – 45 599,33 Eur. Šio sprendimo, kuriuo buvo nustatyti atitinkami pažeidimai, pareiškėjas neskundė.

5.8. NMA, įvertinusi 2016 m. Paraiškos deklaruotus duomenis, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą1 (b. l. 175–178), kuriuo nurodė, kad pareiškėjui visgi yra skiriama 5 678,10 Eur galutinė paramos suma ir 32 607,10 Eur ilgalaikė sankcija.

5.9. Atitinkamai NMA, įvertinusi 2016 m. Paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėjui išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą (b. l. 192–199), kuriuo konstatavo, kad pareiškėjui susidarė 12 792,52 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjui 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 6 732,56 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma ir 6 059,96 Eur paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ suma. NMA, vadovaudamasi Taisyklių 68.4 papunkčiu konstatavo, kad pakartotinai įvertinus 2016 m. Paraišką susidarė bendra 12 792,52 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

5.10. NMA 2018 m. spalio 10 d. rašte nurodyta, kad prašoma grąžinti skola mažintina iki 12 701,37 Eur (2 t., b. l. 5–6).

5.12. Atsakydama į pareiškėjo prašymą, NMA priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą2 (b. l. 178–191), kuriame paaiškinta, kad pareiškėjui apskaičiuota 5 678,10 Eur parama bei taikoma 32 607,10 Eur ilgalaikė sankcija, nustačius, jog dėl NMA administravimo sistemos klaidos pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką buvo neteisingai apskaičiuota pagrindinė tiesioginių išmokų parama ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ bei šioms priemonėms taikomos ilgalaikės sankcijos.

Dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo1

6. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytas 5 punkte, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas1 laikytinas tarpiniu aktu, o 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas2 – galutiniu. Esant tokioms aplinkybėms aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išaiškinta, kad, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pavyzdžiui, tarpinis procedūrinis aktas, kaip šiuo atveju identifikuotas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas1) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl bylos dalis dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo1 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) pagrindu.

Dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

7. Byloje ginčo dėl 2016 m. Paraiškos pažeidimų nėra. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigdamas, kad NMA negalėjo atlikti pakartotinio 2016 m. Paraiškos vertinimo, nes praleido Taisyklių 84 punkte (Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte) nustatytą terminą, nėra suprantamas NMA įpareigojimas grąžinti susidariusį įsiskolinimą, nes pareiškėjas prašomos grąžinti sumos nėra gavęs. NMA savo ruožtu teigia, kad ji, pakartotinai įvertino 2016 m. Paraišką ir priėmė ginčijamus sprendimus, vadovaudamasi 2016 m. Paraiškos pateikimo metu galiojusiomis Taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių redakcijomis, dėl ko ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti ir negali būti panaikinti. NMA laikosi pozicijos, kad, nustačius jog buvo padaryta administravimo sistemos klaida, NMA ėmėsi aktyvių veiksmų ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą paramos sumą.

8. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes keliamo ginčo kontekste, visų pirma, darytina išvada, kad susiklosčiusi neįprasta teisinė situacija, kai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo faktinis pagrindas yra išdėstytas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 motyvuojamojoje dalyje. Iš esmės pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu2 nesutinka todėl, kad NMA pažeidė imperatyvius tokio sprendimo priėmimo terminus, nurodytus Taisyklių 84 punkte, o 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, jo nuomone, yra neteisėtas, kadangi NMA nepagrįstai siekia susigrąžinti paramos lėšas, kurios pareiškėjui niekada nebuvo pervesto į jo sąskaitos banke. Todėl toliau teisėjų kolegija spręs, pirma, ar NMA, priimdama 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą2, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir, antra, ar 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime įtvirtintas įpareigojimas sumokėti įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, be kita ko, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai, šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Šiuo atveju NMA, būdama viešojo administravimo subjektas, turi pareigą, vykdant viešąjį administravimą, laikytis, be kita ko, ir teisėtumo principo, kuris reiškia, kad NMA vykdoma veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad NMA priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012 ir kt.).

Taisyklių 84 punkte (redakcijos, galiojusios 2016 m. Paraiškos padavimo metu) numatyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus. Pagal Taisyklių 68.4 papunktį, NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

10. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą dėl NMA galimybės ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo darytina išvada, kad vien tik ta aplinkybė, jog NMA 2018 metais priėmė sprendimą dėl 2016 metais pateiktos paraiškos dėl mokėtinos paramos sumos bei taikomų sankcijų, nedaro tokio sprendimo neteisėtu. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad NMA bet kokiu atveju turi pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl paraiškos (mokėtinos sumos, taikomų sankcijų) ir, laikydamasi gero administravimo principu, negali klausimo palikti neišnagrinėto. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Taisyklės nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti baigta administruoti paraiška bei dėl jos priimtas sprendimas. Kaip matyti, Taisyklės suteikia NMA įgaliojimus iš naujo administruoti paraiškas, kurių administravimas jau buvo užbaigtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NMA, nustačiusi administravimo sistemos klaidą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu priėmė galutinį sprendimą dėl 2016 m. Paraiškos. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas2 priimtas dėl 2016 m. Paraiškos, kurios administravimas buvo užbaigtas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 nedaro neteisėtu. Atsižvelgusi į tai, kad Taisyklėse nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį turi baigta administruoti paraiška, ir nustačiusi, kad NMA operatyviai konstatavo administravimo sistemos klaidą dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo ir priėmė motyvuotą 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą2, kuriuo pareiškėjui vis dėlto buvo paskirta parama ir sumažinta ilgalaikės sankcijos suma, nurodyta ankstesniame 2017 m. liepos 4 d. sprendime Nr. BR6-164 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Įvertinus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 turinį darytina išvada, kad jis yra motyvuotas, pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas neginčija NMA nustatytų 2016 m. Paraiškos pažeidimų. Todėl nenustačius 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 būtų motyvų trūkumų ir įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo2 naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovo išdėstytų argumentų pagrindu.

11. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą dėl NMA pareigos už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti. Lingvistinė ir sisteminė aktualaus teisinio reguliavimo analizė atskleidžia, kad susigrąžinti NMA gali tik jau išmokėtą paramą, o ne iš ilgalaikės sankcijos išskaičiuotą sumą, kaip nurodytą 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta (pervesta į jo banko sąskaitą) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta suma, kurią pareiškėjas įpareigojamas grąžinti. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir NMA atstovas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime įtvirtintas įpareigojimas grąžinti jau išmokėtą paramos sumą yra neteisėtas ir nepagrįstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 punkto (neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams) pagrindu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, atlygintinos tik tiesiogiai su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Išaiškinta, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Kad prašomos priteisti išlaidos buvo realiai patirtos, turi įrodyti pareiškėjas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas 50 proc. skundo materialinių reikalavimų. Tokiu atveju, t. y. kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010 ir kt.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo teismo papildomu sprendimu pareiškėjas įgyja teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų (2 t., b. l. 19A, 20, 21, 22, 23) matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 605,00 Eur už skundą ir 423,50 Eur atsiliepimo analizę ir atstovavimą teismo posėdyje. Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 7 punkte nustatyta, kad už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 926,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį – už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – taikomas 2,5 koeficientas. Vadinasi, maksimali priteistina suma už skundą yra 2 316,75 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos, pareiškėjui priteistina 302,50 Eur (605,00 * 0,5) suma už skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį – už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdis, įvykęs 2019 m. balandžio 2 d. ir kuriame pareiškėjo interesus atstovavo advokatas, truko 53 min., t. y. 1 val. Rekomendacijų 9 punkto prasme. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 970,30 Eur. Vadinasi, maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą yra 97,03 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atstovas advokatas nei prašyme, nei prie jo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nenurodė, kiek laiko užtruko atskirai atsiliepimo analizė ir atstovavimas teismo posėdyje, teisėjų kolegija prašomą priteisti 423,50 Eur sumą už atsiliepimo analizę ir atstovavimą teismo posėdyje mažina iki 48,52 Eur (97,03 * 0,5). Vadinasi, pareiškėjui viso priteistinas 351,02 Eur (302,50 + 48,52) būtinų, pagrįstų ir realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. BR6-2946670 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinimo.

Likusią pareiškėjo S. V. skundo dalį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. SP1-6155 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Priteisti pareiškėjui S. V. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 351,02Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą du centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.