- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- A-1978-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00013-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimus Nr. BR6-2946670 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 1, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. SP1-6155 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl NMA administravimo sistemos klaidos pagal jo pateiktą 2016 m. birželio 6 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką už 2016 metus (toliau – ir Paraiška) buvo neteisingai skaičiuojamos pagrindinės tiesioginės išmokos parama ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ bei šioms priemonėms taikomos ilgalaikės sankcijos. Dėl šios klaidos Paraiška buvo įvertinta pakartotinai. NMA turi teisę atlikti pakartotinį vertinimą tik tų paraiškų, kurios yra einamųjų metų arba prieš tai ėjusių metų. Nagrinėjamu atveju NMA pavėluotai atliko Paraiškos pakartotinį vertinimą, taip pažeisdama pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
3. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išmokėta 12 792,52 Eur paramos suma, todėl NMA neteisėtai siekia susigrąžinti paramos lėšas, kurios niekada nebuvo pervestos į pareiškėjo sąskaitą. Sprendimuose išdėstyti motyvai dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo ir ilgalaikės sankcijos pritaikymo nėra pakankamai aiškūs, t. y. nėra paaiškinta, kodėl tik po 2 metų atliktas pakartotinis vertinimas, kokios sankcijos ir pagal kokį teisės aktą taikomos bei kaip jos apskaičiuojamos. Skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniui, 8 straipsnio 1 daliai, pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog jis, administruodamas valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atlikdamas jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, turi užtikrinti, kad parama būtų skiriama teisėtai. Dėl administravimo sistemos klaidos pareiškėjui pagal Paraišką buvo neteisingai skaičiuojama parama bei taikyta ilgalaikė sankcija. Todėl Paraiška buvo įvertinta pakartotinai ir priimti 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 1 ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2. Be to, nustačius, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso, buvo priimtas ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas. NMA teisėtai ir pagrįstai įvertino Paraišką pakartotinai.
6. Atsakovo teigimu, skundžiami sprendimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose aiškiai ir išsamiai aprašyti Paraiškos vertinimo metu nustatyti neatitikimai, išdėstytos Paraiškos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo vertinama Paraiška, apskaičiuota mokėtina paramos suma ir taikytos sankcijos. Pareiškėjas apie dalies ilgalaikės sankcijos atliktus skaičiavimus buvo informuotas anksčiau. Būtent dėl administravimo sistemos klaidos pareiškėjui buvo neteisingai apskaičiuota išmokėta 12 792,52 Eur paramos suma, iš kurios buvo išskaičiuojama ilgalaikė sankcija. Ši suma pareiškėjui nepriklausė, todėl skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai siekiama ją susigrąžinti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl NMA 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 1 panaikinimo, kitą pareiškėjo S. V. skundo dalį tenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priteisė pareiškėjui iš NMA 351,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas administracinės bylos dalį dėl NMA 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 1 panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nustatęs, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis teisės aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
9. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje ginčo dėl 2016 metų Paraiškos pažeidimų nėra. NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo faktinis pagrindas yra išdėstytas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 motyvuojamojoje dalyje.
10. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administraciniams aktams keliamų VAĮ 3 ir 8 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, apžvelgęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 68.4 ir 84 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl NMA galimybės ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, darė išvadą, kad vien tik ta aplinkybė, jog NMA 2018 metais priėmė sprendimą dėl 2016 metų Paraiškos dėl mokėtinos paramos sumos bei taikomų sankcijų, nedaro tokio sprendimo neteisėtu.
11. Teismas laikėsi pozicijos, kad NMA bet kokiu atveju turi pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl paraiškos (mokėtinos sumos, taikomų sankcijų) ir, laikydamasi gero administravimo principo, negali klausimo palikti neišnagrinėto. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Taisyklės nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti baigta administruoti paraiška bei dėl jos priimtas sprendimas. Taisyklės suteikia NMA įgaliojimus iš naujo administruoti paraiškas, kurių administravimas jau buvo užbaigtas. Nagrinėjamu atveju NMA, nustačiusi administravimo sistemos klaidą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu, priėmė galutinį sprendimą dėl 2016 metų Paraiškos. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2 priimtas dėl 2016 m. Paraiškos, kurios administravimas buvo užbaigtas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 nedaro neteisėtu.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Taisyklėse nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį turi būti baigta administruoti paraiška, ir nustatęs, kad NMA operatyviai konstatavo administravimo sistemos klaidą dėl 2016 metų Paraiškos vertinimo ir priėmė motyvuotą 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2, kuriuo pareiškėjui vis dėlto buvo paskirta parama ir sumažinta ilgalaikės sankcijos suma, nurodyta ankstesniame 2017 m. liepos 4 d. sprendime Nr. BR6-164 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo.
13. Teismas, įvertinęs 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 turinį, darė išvadą, kad jis yra motyvuotas, pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas neginčija NMA nustatytų 2016 metų Paraiškos pažeidimų. Nesant 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 motyvų trūkumų, nėra pagrindo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 naikinti dėl pareiškėjo nurodytų argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl NMA pareigos už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą, darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad lingvistinė ir sisteminė aktualaus teisinio reguliavimo analizė atskleidžia, kad susigrąžinti NMA gali tik jau išmokėtą paramą, o ne iš ilgalaikės sankcijos išskaičiuotą sumą, kaip nurodytą 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta (pervesta į jo banko sąskaitą) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta suma, kurią pareiškėjas įpareigojamas grąžinti.
15. Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime įtvirtintas įpareigojimas grąžinti jau išmokėtą paramos sumą yra neteisėtas ir nepagrįstas ABTĮ 91 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
16. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ilgalaikės sankcijos išskaičiavimas iš pareiškėjui priklausančių išmokų negali būti prilyginamas paramos išmokėjimui.
18. Atsakovas, akcentuodamas Taisyklių 84 punkte įtvirtintas NMA teises, pabrėždamas, kad ginčo dėl 2016 m. Paraiškos nustatytų pažeidimų nėra, laikosi pozicijos, kad NMA, nustačiusi, jog pareiškėjui dėl administravimo sistemos klaidos apskaičiuota 12 792,52 Eur paramos suma, kuri pareiškėjui neturėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti, bei iš kurios buvo išskaičiuojama ilgalaikė sankcija, nepriklauso, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.
19. Atsakovo vertinimu, Taisyklių 4.11 punkte ir Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.3 ir 7.2 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo lingvistinė ir sisteminė analizė atskleidžia, kad NMA turi teisę susigrąžinti ne tik netinkamai išmokėtą paramą, bet ir ilgalaikę sankciją, nes ji yra išskaičiuojama iš pareiškėjams priklausančios paramos.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių 4.11 punktą ilgalaikė sankcija yra paramos sumažinimas, skaičiuojamas nuo išmokėtinos paramos dydžio, bet ne išmokėtos paramos sumos sumažinimas, t. y. pirmiau įvyksta paramos sumažinimas ilgalaikės sankcijos dydžiu ir tik vėliau įvyksta paramos išmokėjimas (jeigu pritaikius ilgalaikę sankciją lieka paramos suma, kuri gali būti išmokėta).
22. Pareiškėjo vertinimu, NMA nepagrįstai tapatina sprendimą paskirti paramos sumą su faktiniu paramos sumos išmokėjimu. Pareiškėjas, akcentuodamas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.3 punkte įtvirtintą grąžintinų lėšų apibrėžimą, pažymi, kad jam atsakovo reikalaujamos susigrąžinti lėšos nebuvo išmokėtos.
23. Pareiškėjas, akcentuodamas ilgalaikės sankcijos tikslą, laikosi pozicijos, kad ilgalaikės sankcijos suma sumažinta išmoka negali būti vertinama kaip pareiškėjui išmokėta suma.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 4.11, 79 ir 81.3 punktų bei Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punkto nuostatų lingvistinis aiškinimas, priešingai nei nurodo NMA, turėtų būti suprantamas taip, kad grąžintinos lėšos yra tik tos lėšos, kurios pareiškėjui faktiškai buvo išmokėtos ir jokiu būdu negali būti suprantamos kaip paskirtos ilgalaikės sankcijos lėšos, kadangi taikant tokį modelį pareiškėjas už vieną pažeidimą būtų baudžiamas dviem sankcijomis: ilgalaike sankcija, ją išskaičiuojant iš išmokėtinų sumų; neišmokėtų piniginių lėšų, kurios nebuvo išmokėtos dėl ilgalaikės sankcijos taikymo, susigrąžinimu, kuris yra neįmanomas, nes žodis susigrąžinimas lingvistiškai aiškinamas kaip susigrąžinimas to, ką esi praradęs / perdavęs / netekęs.
25. Pareiškėjas nurodo, kad NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime išdėstyti motyvai nėra pakankami VAĮ 3 ir 8 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų kontekste. NMA turėjo tiksliai ir aiškiai pareiškėjui išaiškinti, kodėl tik po 2 metų pakartotinai atliko Paraiškos vertinimą, tiksliai ir aiškiai nurodyti kokios sankcijos ir pagal kokį teisės aktą taikomos bei kaip jos apskaičiuojamos. NMA privalėjo vadovautis VAĮ įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, tačiau jų nepaisė. NMA, netinkamai atlikdama savo pareigas, taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Pareiškėjas S. V. šioje byloje skundu prašė panaikinti atsakovo Agentūros 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 1 ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2, kuriais apskaičiuota pareiškėjui skiriama paramos suma ir ilgalaikė sankcija, ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti susidariusį įsiskolinimą.
27. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 1 panaikinimo nutraukė, skundo reikalavimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2 atmetė ir tenkino skundo reikalavimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė atsakovas, kuris prašo panaikinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas.
28. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 ir 7.2 punktus pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai ilgalaikės sankcijos dalį (12 792,52 Eur), išskaičiuotą iš pareiškėjui priklausančios paramos. Taip pat atsakovas papildomai apeliacinės instancijos teismui yra nurodęs, jog dalies ilgalaikės sankcijos išskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1393/2016, 19 a straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 4 dalimi.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tačiau ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
30. Nagrinėjamoje byloje yra susiklostę specifiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Europos Sąjungos teisės nuostatos, taip pat specialieji šiuo klausimu priimti nacionaliniai teisės aktai, tarp paramos gavėjo (pareiškėjo) ir Agentūros yra susiklostę teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės nuostatos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra suformavęs jurisprudenciją, kurioje įtvirtintas viršenybės principas ir pabrėžiamas teismų ir administracinių institucijų vaidmuo užtikrinant visišką Europos Sąjungos teisės veiksmingumą (žr., pvz., 1978 m. kovo 9 d. sprendimą Simmenthal byloje C-106/77, EU:C:1978:49).
31. Atsižvelgus į bylos šalių išsakytus argumentus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui neteisingai buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 12 792,52 Eur suma, iš kurios išskaičiuota dalis paskirtos ilgalaikės sankcijos, bei pareiškėjui pagrįstai paskirta ilgalaikė sankcija, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra būtina peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas ir nagrinėti 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nes neperžengus apeliacinio skundo ribų gali būti pažeisti valstybės ir / ar asmens teisės bei saugomi interesai. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2, susidarė tokia teisinė situacija, jog yra paliktas galioti atsakovo sprendimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog yra susiklosčiusi neįprasta teisinė situacija, kai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo faktinis pagrindas yra išdėstytas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 motyvuojamojoje dalyje.
32. Agentūra 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime 2 (I t., b. l. 179–191) pareiškėjui nurodė šį sprendimą laikyti galutinius 2016 metų Paraiškos vertinimo rezultatus nusakančiu sprendimu. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui apskaičiuota 5 678,10 Eur parama bei taikoma 32 607,10 Eur ilgalaikė sankcija, dėl NMA administravimo sistemos klaidos pareiškėjui pagal 2016 metų Paraišką buvo neteisingai skaičiuojamos pagrindinės tiesioginės išmokos parama ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ bei šioms priemonėms taikomos ilgalaikės sankcijos. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime 2 nurodytos ir tos paramos išmokos, kurios pareiškėjui apskaičiuotos neteisingai ir pareiškėjas kitu 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu įpareigotas jas grąžinti.
33. 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime (I t., b. l. 192–199) atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui susidarė bendra 12 792,52 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėjui 2016 metų Paraiškos vertinimo metu buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 6 732,56 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma ir 6 059,96 Eur paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ suma. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 68.4 punktu, konstatavo, kad pakartotinai įvertinus 2016 metų Paraišką susidarė bendra 12 792,52 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taisyklės suteikia Agentūrai įgaliojimus iš naujo administruoti paraiškas, kurių administravimas jau buvo užbaigtas, ir Agentūra, nustačiusi administravimo sistemos klaidą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu priėmė galutinį sprendimą dėl 2016 metų Paraiškos, o tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2 priimtas dėl 2016 metų Paraiškos, kurios administravimas buvo užbaigtas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo 2 nedaro neteisėtu. Taisyklių 84 punkte (redakcija, galiojusi 2016 metų Paraiškos padavimo metu) numatyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus. Pagal Taisyklių 68.4 punktą, Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.
35. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad būtent priimant 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2 buvo sprendžiami klausimai dėl pareiškėjui mokėtinų paramos sumų, dėl paskirtos ilgalaikės sankcijos dydžio ir jos išskaičiavimo, tačiau šiuo sprendimu nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjui sumažintinos mokėtinos paramos ir / ar paramos susigrąžinimo. Atsakovui priimant 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2 jau buvo žinoma apie administravimo sistemos klaidą, t. y. kad pareiškėjui neteisingai buvo skaičiuojamos pagrindinės tiesioginės išmokos parama ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, tačiau iš šio sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad atliekant pareiškėjui mokėtinų sumų apskaičiavimą ir ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą, buvo remiamasi ir neteisingais duomenimis, atsiradusiais dėl administravimo klaidos. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į nustatytą administravimo klaidą, dėl kurios pareiškėjui nepagrįstai buvo apskaičiuota 6 732,56 tiesioginės išmokos suma ir 6 059,96 Eur paramos pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ suma, kurios pareiškėjui realiai nebuvo išmokėtos.
36. Pagal Taisyklių 4.11 punktą ilgalaikė sankcija – pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.
37. Taisyklių 81.3 punkte nurodyta, kad nustatytos ilgalaikės sankcijos išskaičiuojamos iš bet kokios pareiškėjams priskaičiuotos paramos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytojas yra Žemės ūkio ministerija). Ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos pažeidimo nustatymo metais, tačiau gali būti išskaičiuojamos ne ilgiau nei trejus kalendorinius metus, po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas.
38. Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y. į nustatytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2 yra galutinis sprendimas dėl 2016 metų Paraiškos, jog pareiškėjui negalėjo būti apskaičiuota 12 792,52 Eur paramos suma, pareiškėjui teisėtai yra paskirta ilgalaikė sankcija, pareiškėjui nebuvo realiai išmokėta 12 792,52 Eur parama, konstatuotina, kad būtent priimant šį galutinį sprendimą ir turėjo būti atlikti perskaičiavimai, susiję su pareiškėjui teisingai apskaičiuotinomis ir perduotinomis paramos sumomis (įvertinus administracinę klaidą) ir pritaikytos ilgalaikės sankcijos išskaičiavimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginės išmokos ir taikomos sankcijos inter alia (be kita ko) ilgalaikės, apskaičiavimas, nors ir atliekamas atskirai, tačiau yra sudėtinės vienos administracinės procedūros dėl tiesioginių išmokų skyrimo dalys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1002/2014).
39. Atsižvelgiant į aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti tiek 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2, tiek ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, nes nustatęs padarytą administravimo klaidą, dėl kurios turėjo būti atliktas paskirtos paramos perskaičiavimas ir tinkamai nustatytas ilgalaikės sankcijos išskaičiavimas, atsakovas nepagrįstai priėmė šiuos du atskirus sprendimus ir sudarė tokią teisinę situaciją, kai pareiškėjas privalo grąžinti paramos lėšas, kurios jam realiai nebuvo išmokėtos, o ilgalaikės sankcijos išskaičiavimas buvo vykdomas iš neteisingai apskaičiuotos pareiškėjui priklausančios paramos sumos ne dėl pareiškėjo kaltės. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, bei peržengia apeliacinio skundo ribas ir panaikina 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą 2 ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.
40. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas 2 panaikintas ne dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl nekeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista pareiškėjui iš atsakovo 351,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
41. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistina 514,25 Eur advokato atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), nes apeliacinis skundas netenkintas, o pareiškėjo sumokėtas advokatui bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BR6-2946670 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BR6-2946670 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui S. V. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 514,25 Eur (penkis šimtus keturiolika litų ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.