Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-18 · Administracinė byla Nr. AS-176-602/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
AS-176-602/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02335-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-176-602/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02335-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2016 m. vasario 22 d. pareiškimą Nr. 3D-409.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinė byla nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo. Pareiškime dėl skundo atsisakymo pareiškėjas nurodė, jog skundo atsisako dėl to, kad, teismui priėmus skundą, Inspekcija pareikštus reikalavimus patenkino ir jo 2016 m. vasario 22 d. skundą išnagrinėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 795 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apie šios administracinės bylos iškėlimą sužinojo tik 2016 m. birželio 13 d. gavusi teismo pranešimą, o atsakymas dėl pareiškėjo 2016 m. vasario 22 d. skundo, pateikto Inspekcijai, buvo parengtas ir pateiktas pareiškėjui 2016 m. birželio 8 d., t. y. dar iki Inspekcijai sužinant apie bylos teisme iškėlimą, bei iki pareiškėjo skundo priėmimo teisme ir apie tai detaliai pasisakyta atsiliepime, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Inspekcija geruoju patenkino reikalavimą. Pareiškėjo išlaidos yra nepagrįstos ne tik dėl to, kad buvo kreiptasi į teismą nepasibaigus skundo nagrinėjimo terminui, tačiau ir dėl to, kad jos nebuvo būtinos, pareiškėjo išlaidavimas buvo perteklinis, dalis išlaidų neracionalios.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui J. K. iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos dalies prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Inspekcijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, prašydamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. vasario 22 d. pareiškimą Nr. 3D-409. Inspekcija paaiškino, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). VAĮ 31 straipsnis nustato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2016 m. balandžio 5 d. (per maksimalų VAĮ nustatytą ir pratęstą 30 darbo dienų terminą) (b. l. 8). Inspekcija, cituodama Taisyklių 36 punktą, kuris nustato, kad jei prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo, skundo ar pranešimo užregistravimo Inspekcijoje dienos, teigia, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. pateikė dar vieną pareiškimą Nr. 3D-1173, kurį papildė nauju reikalavimu, todėl buvo pateiktas galutinis apibendrintas atsakymas per 20 darbo dienų nuo paskutinio pareiškimo pateikimo, t. y. iki 2016 m. birželio 8 d. (b. l. 24). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pasibaigus 2016 m. vasario 22 d. prašymo nagrinėjimo terminui (2016 m. balandžio 5 d.) buvo nustatytas kitas nagrinėjimo terminas ir apie tai informuotas pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais ne kartą elektroniniu paštu kreipėsi tiek į Inspekciją, tiek ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją prašydamas nurodyti, kada bus išnagrinėtas jo 2016 m vasario 22 d. pareiškimas Nr. 3D-409, tačiau konkretus prašymo išnagrinėjimo terminas nebuvo nurodytas (b. l. 9–11). Pareiškėjui pateikus skundą dėl E. Š. (atsakingo asmens už 2016 m. vasario 22 d. pareiškimo išnagrinėjimą) netinkamo pareigų atlikimo ir prašymo nagrinėjimo vilkinimo (b. l. 15), Inspekcijos darbuotoja elektroniniu laišku pareiškėją informavo, jog minėtas skundas bus išnagrinėtas iki 2016 m. gegužės 13 d., o dėl E. Š. neveikimo rengiamas tarnybinis pranešimas (b. l. 16). 2016 m. gegužės 13 d. raštu „Dėl 2016-02-22 pareiškimo nagrinėjimo“ pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dėl naujai nurodytų aplinkybių, rangovo gautų raštų, atliktų darbų teisėtumo ir ginčo sudėtingumo objektyviam sprendimo priėmimo reikalingas ilgesnis terminas, o apie priimtus sprendimus pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu (b. l. 86), tačiau ir minėtame rašte pareiškėjui konkreti 2016 m. vasario 22 prašymo išnagrinėjimo data nenurodyta, Taisyklių 36 punkto nuostata, kuria vadovaudamasi Inspekcija procesiniuose dokumentuose teigia skaičiavusi prašymo nagrinėjimo terminą, pareiškėjui neišaiškinta, todėl pareiškėjui buvo pagrindo manyti, jog jo pareiškimo nagrinėjimas vilkinamas.

Į bylą pateikti duomenys iš Inspekcijos internetinio tinklapio „Informavimas apie pateiktų dokumentų nagrinėjimo eigą, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo 2016 m. vasario 22 d. prašymas Nr. 3D-409 2016 m. birželio 5 d. 17 val. 03 min. dar nebuvo išnagrinėtas, nurodytas pareiškimo įvykdymo terminas 2016 m. balandžio 5 d. (b. l. 8). Pareiškėjo skundas teisme gautas 2016 m. birželio 6 d., o jo 2016 m. vasario 22 d. prašymą Inspekcija išnagrinėjo jau po kreipimosi į teismą – 2016 m. birželio 8 d.

Taip pat teismas pažymėjo, kad skundo pateikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos 33 straipsnyje buvo nustatyta, kad skundas dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo gali būti paduotas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi pareiškėjas teisę į teisminę gynybą privalėjo realizuoti laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų, t. y. skundą teismui pateikti ne vėliau nei per du mėnesius, kai baigėsi jo 2016 m. vasario 22 d. skundo nagrinėjimo terminas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai de facto patenkinti po kreipimosi į teismą, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), tačiau pažymėjo, kad vien tai, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomenduotino dydžio nėra absoliutus pagrindas priteisti faktiškai visas šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, negali toleruoti nepagrįstų, nerealių ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų neatitinkančių išlaidų.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas prašė priteisti 795 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 90 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir patarimus, 630 Eur už skundo parengimą, dokumentų kopijų patvirtinimą ir pateikimą teismui; 60 Eur už prašymų dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; 15 Eur už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje. Nors už skundo parengimą ir kitų procesinių dokumentų bei atstovavimą teismo posėdyje prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktuose negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Sprendžiant išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismas vertino, kad byla pagal pareiškėjo skundą buvo nesudėtinga, skundo apimtis nedidelė, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškino klausimai šioje byloje nebuvo keliami. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad prašoma priteisti 795 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 200 Eur.

III.

Pareiškėjas J. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeisti priteisiant pareiškėjui iš atsakovo visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atskirajame skunde pažymi, kad teismas be pagrindo rėmėsi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija, nes skundas byloje paduotas 2016 m. birželio 6 d. Be to, netinkamai nurodė atsakovą byloje. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimai de facto patenkinti po kreipimosi į teismą, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Mano, jog su skundu pateiktų priedų skaičius ir surašyti procesiniai dokumentai laikytini visiškai atitinkančiais sąskaitoje nurodytas laiko sąnaudas. Teismas nemotyvavo priteistos 200 Eur sumos, neatsižvelgė į šalių padėtį ir jų finansines galimybes ir nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Akcentuoja, jog prašė priteisti sumą, kuri sudaro tik 31 proc. nuo maksimalios sumos pagal Rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjui J. K. iš atsakovo priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinė byla nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo. Pareiškime dėl skundo atsisakymo pareiškėjas nurodė, jog skundo atsisako dėl to, kad, teismui priėmus skundą, Inspekcija pareikštus reikalavimus patenkino ir jo 2016 m. vasario 22 d. skundą išnagrinėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 795 Eur bylinėjimosi išlaidų ir tai pagrindžiančius dokumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui J. K. iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos dalies prašymo netenkino.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.). ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbu įvertinti bylinėjimosi išlaidų būtinumą, racionalumą bei pagrįstumą rašytiniais įrodymais.

Iš pareiškėjo J. K. pateikto prašymo matyti, jog pareiškėjas prašo priteisti 795 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 90 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir patarimus, 630 Eur už skundo parengimą, dokumentų kopijų patvirtinimą ir pateikimą teismui, 60 Eur už prašymų dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, 15 Eur už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje. Minėtas išlaidas pagrindžia 2016 m. lapkričio 21 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16-042 (b. l. 148) ir 2016 m. lapkričio 21 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 149).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimai de facto patenkinti po kreipimosi į teismą, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirajame skunde pareiškėjas minėto fakto neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako, tačiau vertina tik argumentus, susijusius su priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžiu.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas teisingai nurodo, jog 795 Eur dydžio išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma pagrįstai sumažinta įvertinus Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, skundo apimtis nebuvo didelė, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškino klausimai šioje byloje nebuvo keliami. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 200 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui iš atsakovo priteista suma turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti minėtų kriterijų.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi ABTĮ redakcija, nes skundas byloje paduotas 2016 m. birželio 6 d., tačiau pažymi, jog šis pirmosios instancijos teismo pažeidimas neturėjo įtakos priimtos nutarties teisėtumui. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, rėmėsi bendromis ABTĮ normomis, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui – ši norma buvo įtvirtinta tiek iki 2016 m. liepos 1 d., tiek dabar galiojančioje ABTĮ redakcijoje, todėl kitos ABTĮ redakcijos pritaikymas šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės nutarties teisėtumui. Kriterijai, kuriais remiantis sumažintos pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, įtvirtinti Rekomendacijose ir jomis teismas visiškai pagrįstai rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 200 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanVaida Urmoniatė-Maulevičienė