- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- eI3-579-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01681-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Sauliaus Jakaičio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. kovo 22 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl išmokų pagal atskiras priemones dydžio bei sankcijų pagal 2018 m. pareiškėjo paramos paraišką taikymo. Minėtame sprendime pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad pareiškėjui pagal atskiras priemones paskiriama 4 159,68 Eur išmokų ir pritaikoma 895,86 Eur sankcijų, kur galutinė subendrinta išmokų suma lieka 3 263,82 Eur. Taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodytas deklaruotas plotas bei nustatytas faktinis plotas, ploto perviršis proc. Taip pat sprendime išdėstytas sąrašas teisės aktų, kuriais remiantis buvo vertinama pareiškėjo paraiška, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti sprendimą, o: „norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą“.
2019 m. balandžio 11 d. Agentūra, galiojant prieš tai nurodytam Agentūros sprendimui dėl to paties dalyko (2018 m. pareiškėjo paramos paraiška), tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo antrą kartą pritaikė jau ankstesniu 2019 m. kovo 22 d. sprendimu paskirtas sankcijas, jas dar labiau padidindama. Taip pat naujai priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip ir 2019 m. kovo 22 d. Agentūros sprendime, nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti sprendimą, o „norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą“.
Pareiškėjui nėra aišku, už ką jis yra dar kartą baudžiamas, sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, nesuprantamas, juo netesėtai antrą kartą už jau ankstesniu Agentūros sprendimu nustatytus analogiškus pažeidimus pritaikomos sankcijos, tik dar didesnės, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.
Iš skundžiamo Agentūros sprendimo turinio matyti, kad Agentūra vėl pakartotinai vertino pareiškėjo 2018 m. paraiškos duomenis, tačiau skirtingai, nei 2019 m. kovo 22 d. sprendime, nustatė dar kitokį, nei nustatytas 2019 m. kovo 22 d. sprendime, faktinį plotą. Neaišku, nei kada iš naujo buvo vertinama pareiškėjo paraiška, pareiškėjui nesuprantama, nei kokiais prietaisais pirmą kartą bei antrą kartą buvo vertinama pareiškėjo 2018 m. paraiška, jei skundžiamame sprendime nustatyti nauji dar didesni ploto neatitikimai, nesuvokiama, kam reikia vis iš naujo pervertinti pareiškėjo paraišką ir kiek dar tokių pervertinimų bus ir kiek dar kartų pareiškėjas bus baudžiamas vis naujais sprendimais.
Pareiškėjas niekada nebuvo informuotas apie jokį neplaninį patikrinimą, iki skundžiamo sprendimo jam pateikimo dienos nebuvo informuotas bei nežinojo apie jokį paraiškos rezultatų pervertinimą, nustatytus neatitikimus, o Agentūros 2019 m. kovo 22 d. priimtą sprendimą jau yra apskundęs teismui, todėl pareiškėjui akivaizdu, jog Agentūra priimdama dar vieną sprendimą taikyti sankcijas dėl to paties dalyko 2018 m. pareiškėjo paraiškos, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nubaudė pareiškėją antrą kartą už tą patį pažeidimą.
Pareiškėjas, esant tokiam sprendimui (be motyvų, su dar kartą neaišku dėl ko paskirtomis sankcijomis, be kitų būtinų duomenų), negali tinkamai pasinaudoti savo teise ginti savo interesus, visavertiškai realizuoti teisę į pažeistų teisių gynybą ir atitinkamai atsikirsti. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pareiškėjas, norėdamas gauti skundžiamo sprendimo motyvus, turi pateikti atskirą prašymą atsakovui, ir tik tada gaus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą, nors terminas apskųsti priimtą sprendimą, su juo nesutinkant, yra nustatytas nuo nemotyvuoto sprendimo pateikimo dienos.
Pareiškėjo nuomone, Agentūra puikiai supranta, kad priimtas sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, tačiau nepaisydama to, sprendimą dėl sankcijų vis tiek priima, kartu nustatydama pareiškėjui papildomus apribojimus (kliuvinius) teisės į gynybą realizavimui, t.y. numato įstatymo nereglamentuotą papildomą procedūrą atskiru prašymu kreiptis į Agentūrą ir gauti priimto sprendimo motyvus, tačiau tuo pat metu nurodo, kad terminas apskųsti Agentūros sprendimą skaičiuojamas ne nuo atskirai paprašytų motyvų pateikimo dienos, o nuo sprendimo pateikimo dienos. Tokiu būdu Agentūra akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiauja procesine teise ir teismas turėtų imtis priemonių tokiam piktnaudžiavimui stabdyti, taikyti poveikio priemones ar baudas, nes pareiškėjas neturi jokių galimybių tokio Agentūros piktnaudžiavimo užkardyti. Ginčijamame sprendime išaiškinus galimybę kreiptis dėl išsamaus sprendimo pateikimo, pažeidžiama asmens, kurio atžvilgiu yra priimamas individualus teisės aktas, teisė gauti aiškų, pakankamą su išdėstytais motyvais, faktais, argumentais ir įrodymais, individualų teisės aktą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Agentūra pažeidžia non bis in idem principą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog po 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašo priėmimo, 2019 m. balandžio 5–6 d. Agentūroje buvo gauti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, kurie turėjo įtakos išmokos apskaičiavimai pagal pareiškėjo 2018 m. Paraišką. Pareiškėjo 2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir priimtas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašas Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašas yra negaliojantis. Agentūra kartu su 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. BR6-3194 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ pateikė išsamų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Išsamus sprendimas), kuris papildo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašą ir kuriame nurodyti išsamūs galutiniai pareiškėjo 2018 m. Paraiškos vertinimo rezultatai (išdėstytos aplinkybės dėl taikomos neteisingo deklaravimo sankcijos, dėl taikomos sankcijos už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei nurodytas teisinis sankcijų taikymo reglamentavimas). Baigus vertinti pareiškėjo 2018 m. Paraišką nustatyti pažeidimai: nustatyti paramai netinkami bl3, bl9 plotai.
Pareiškėjas neturi sutartinių gyvulių visam faktiškai nustatytam ganyklų-pievų plotui padengti, t. y. pareiškėjo sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., yra 0 SG, kuris dengia 0 ha ganyklų-pievų plotą, todėl pareiškėjui parama pagal MPŪV priemonę (mažesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovės) einamaisiais 2018 metais už sutartiniais gyvuliais nedengiamą faktinį 9,64 ha ganyklų-pievų plotą nebuvo neskiriama. Pareiškėjui pagal 2018 m. Paraišką AGRO priemonės veiklai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (mokamos tiesioginės išmokos) pritaikyta 3 proc. sankcija už 2017 m. įsipareigojimų ir kriterijų nesilaikymą ir mažinimas sudaro 43,56 Eur.
Nurodo, kad Taisyklių 82.12 papunktyje nurodyta, kad Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjų paraiškas, gali priimti informacinį pranešimą (sprendimą), kuriame pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma, o VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto (Agentūros) teisė priimti sprendimus (jų išrašus) informacinių sistemų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo Agentūra pareiškėjui skyrė išmokos sumas ir pritaikė sankcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau - ir 2018 m. Paraiška).
Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjo 2018 m. Paraišką, priėmė 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. BR6-3376804 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ išrašą (toliau – 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. kovo 22 d. išrašu, pateikė 2019 m. balandžio 19 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. BR6-3376804, sprendimas įsiteisėjo (administracinė byla Nr. eI-3363-821/2019).
Po 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašo priėmimo, 2019 m. balandžio 5–6 d. Agentūra gavo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, kurie turėjo įtakos išmokos apskaičiavimui pagal pareiškėjo 2018 m. Paraišką, todėl pareiškėjo 2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir priimtas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašas Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Iš Sprendimo turinio matyti, kad šiuo Sprendimu pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo 2018 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 3 127,89 Eur dydžio galutinę paramos sumą; išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, plotas hektarais, gyvulių skaičius procentais, suma eurais; nurodomi duomenys, kuriais remiantys pareiškėjui mokama parama; nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu (duomenys neskelbtini)); išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino paraišką; atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad šį sprendimą jis turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – LAGK) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT); nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą; pažymima, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti; nurodyta pastaba, kad „šis individualus administracinis aktas“ nėra pasirašomas ir tvirtinamas antspaudu, nes jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi.
Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, kuri 2019 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėjui pateikė išsamų sprendimą, kuris papildo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašą ir kuriame nurodyti išsamūs galutiniai pareiškėjo 2018 m. Paraiškos vertinimo rezultatai (išdėstytos aplinkybės dėl taikomos neteisingo deklaravimo sankcijos, dėl taikomos sankcijos už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei nurodytas teisinis sankcijų taikymo reglamentavimas).
Agentūra pareiškėjui išsiuntė 2019 m. gegužės 13 raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog teikia detalų ir išsamų Agentūros 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, t.y. išsamų sprendimą, nusakantį 2018 m. gegužės 31 d. pateiktos 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatus. Prie 2018 m. gegužės 13 d. rašto Agentūra pridėjo „Sprendimą, 8 lapai (13 puslapių). Šį sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė ir jo teisėtumas buvo išnagrinėtas VAAT administracinėje byloje Nr.eI-3962-1066/2019, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą sprendimą (teismo sprendimas neįsiteisėjęs).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas – 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. jis yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant gero administravimo principą. Pažymėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik tai, ar Sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
Įvertinus Sprendimo turinį konstatuotina, kad jis yra individualus administracinis aktas, nes jame įvertinta pareiškėjo teikta 2018 m. paraiška, paskirta parama, pritaikytos sankcijos, jame nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai, kad Sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas expressis verbis (lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta jame pačiame, pažymint jog „šis individualus administracinis aktas“ nėra pasirašomas ir tvirtinamas antspaudu, nes jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi. Sprendimo teisinės prigimties nekeičia aplinkybė, jog jame Agentūra nurodė, jog Sprendimas neatitinka VAĮ, o norėdamas gauti šį įstatymą atitinkantį „išsamų“ sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Be to, dėl fakto, jog ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas ginčo tarp šalių nėra.
Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su Agentūros pozicija, kad VAĮ 8 straipsnis leidžia priimti individualius administracinius aktus (jų išrašus) neatitinkančius VAĮ reikalavimų. Tokia Agentūros pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu; kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje). Teismas pažymi, jog iš VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pranešant apie individualų administracinį aktą, priimtą naudojant valstybės informacines sistemas, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas, matyti, jog individualaus administracinio akto išrašo išsiuntimas suinteresuotam asmeniui įmanomas tik tuo atveju, kai toks individualus administracinis aktas, atitinkantis visus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus yra priimtas. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad, priimant pastarąjį sprendimą, ir išsiunčiant jį pareiškėjui, Agentūroje Išsamus sprendimas priimtas nebuvo. Tai patvirtina Sprendime nurodyta informacija, kad jį pareiškėjas turi teisę apskųsti VAGK ar VAAT per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Be to, Sprendime nurodyta, kad Sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti.
Teismas pažymi, jog individualaus administracinio akto išrašas turi būti įformintas laikantis dokumento išrašo įforminimo tvarkos, įtvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklėse, kuriose nustatyta, kad: specialiosios žymos rekvizito vietoje paryškintomis raidėmis nurodomas žodis „Išrašas“ (90.1 punktas); iš dokumento pateikiama dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo) (90.2 punktas); kai reikia patvirtinti dokumento išrašo tikrumą, dokumento išraše nurodoma tikrumo žyma, jei dokumento išraše nėra nurodoma tikrumo žyma, po parašo rekvizitu dedamas įgaliojimus turinčio įstaigos struktūrinio padalinio arba įstaigos antspaudas, o jei struktūrinio padalinio ar įstaigos antspaudo nėra, po parašo rekvizitu rašomas dokumento išrašą parengusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas) ir žodis „Išrašas“ arba dedamas atitinkamas spaudas (91 punktas).
Atsakovas į bylą teikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos 2019 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (1.13 E)V4-533 „Dėl individualaus administracinio akto išrašo, priimamo remiantis informacinėmis sistemomis, atitikties dokumento išrašo įforminimo tvarkai“, kuriame pažymima, jog Lietuvos vyriausiosios archyvarės nuomone,: „VAĮ nenustato prievolės dokumento išrašą patvirtinti. Vertinant tai, kad dokumento išrašas nėra atskirai į apskaitą įtraukiamas oficialus dokumentas, o originalus dokumentas, kurio išrašas pateikiamas yra parengiamas ir saugomas informacinės sistemos priemonėmis, teismas galėtų vertinti ne dokumento išrašo atitikimą dokumentų rengimo reikalavimams, o dokumento teisinį turinį jo autentiškumo, originalumo aspektu (pvz., jei kiltų abejonių dėl išrašo tikrumo, prireikus teismui galėtų (atsakovas) pateikti dokumento originalą ar suteikti prieigą dokumento peržiūrai informacinėje sistemoje)“.
Teismas pažymi, jog aiškinti įstatymo normas nėra Lietuvos vyriausiojo archyvaro kompetencija, ką nurodo ir pati institucija savo rašte. Be to, pastebėtina, jog šioje byloje pareiškėjas kelia klausimą, jog ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl pareiškėjui yra nežinomas viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo faktinis pagrindas bei individuali argumentacija. Pareiškėjas nekelia klausimo dėl pačio ginčijamo Sprendimo išrašo tikrumo. Taigi, skundžiamo Sprendimo turinį įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad tai, jog Sprendimas negali būti laikomas išsamaus sprendimo išrašu, nes jo priėmimo ir išsiuntimo pareiškėjui metu, toks išsamus ir detalus sprendimas nebuvo priimtas, o įvertinus ginčijamo sprendimo įforminimą, jis apskritai nėra įformintas kaip dokumento išrašas.
Agentūra savo procesiniuose dokumentuose - atsiliepime į skundą nurodė, kad teisė priimti nemotyvuotus sprendimus (tokiu laikytinas skundžiamas Sprendimas) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr.3D-897 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 82.12 p. Tačiau pažymėtina, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 balandžio 12 d.) 82.12 punkto nėra. Iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusioje Taisyklių redakcijoje buvęs 82.12 p. numatė, kad baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas Agentūra skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma. Įvertinęs šį Agentūros minimą teisinį reguliavimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teismas konstatuoja, kad šiame punkte minimas „informacinis pranešimas“ pareiškėjams siunčiamas informavimo tikslais jau priėmus individualų administracinį aktą ir nėra ir negali būti laikomas, nei individualiu administraciniu aktu, nei jo išrašu.
Priimdama Sprendimą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
Nustatyta, kad Sprendime pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo 2018 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 3 127,89 Eur dydžio galutinę paramos sumą, nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu (duomenys neskelbtini)), išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino paraišką, tačiau nėra pateikiami motyvai, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė tik tokio dydžio paramą ir pritaikė nurodytas sankcijas. Tai pripažįstama ir pačiame Sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Taip pat pažymėtina, jog šio sprendimo apskundimas pareiškėjui buvo apsunkintas, kadangi jame nėra pateikiami sprendimo priėmimo motyvai ir galima konstatuoti, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.
Teismas pažymi, jog nekvestionuoja Taisyklių 96 punkte įtvirtintos Agentūros teisės ankstesniais einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą BR6-3376804 tenkintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjo skundas tenkintas, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 22,50 Eur ir turėjo išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti – 450 Eur. Viso pareiškėjas patyrė 472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą BR6-3376804.
Priteisti pareiškėjui D. M. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.