Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17000-748/2016 pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

A. M. P. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-42225, kuriuo nuspręsta išieškoti iš skolininko A. S. 9 354,45 Eur mokestinę nepriemoką (vykd. b. l. 1-2). 2016 m. gegužės 10 d. antstolis M. P. priėmė patvarkymą Nr. S-16-123-2315 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 11), 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-16-123-2372 „Dėl skolos išieškojimo“, nurodydamas, jog piniginis išieškojimas yra 9 354,45 Eur, vykdymo išlaidų suma – 1 057,00 Eur, bendra išieškoma suma – 10 411,45 Eur (vykd. b. l. 15), ir patvarkymą Nr. S-16-123-2374 areštuoti lėšas (vykd. b. l. 14). 2016 m. gegužės 12 d. turto arešto aktu Nr. S-4844 antstolis areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat areštavo transporto priemones – kelių transporto priemonę SKIF Ml, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelių transporto priemonę RENAULT Safrane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 16). 2016 m. gegužės 18 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0123/16/00654/S-5122 dėl prisijungimo prie išieškojimo, skirtą antstolei A. A. (vykd. b. l. 19). Minėti patvarkymai bei turto arešto aktas skolininkui įteikti antstolio kontoroje 2016 m. gegužės 18 d., nurodant, kad skolininkui dokumentai įteikti, tačiau jis pasirašyti atsisakė (vykd. b. l. 11-16).Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr. S-16-123-2315 „Priimti vykdomąjį raštą vykdyti“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-16-123-2372 „Dėl skolos išieškojimo“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-16-123-2374 „Areštuoti lėšas“, tos pačios dienos Turto arešto aktą Nr. S-4/844, 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymą „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“, skirtą antstolės A. A. kontorai bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėjo nuomone, antstolis, vykdydamas vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00654 suinteresuoto asmens priimtą 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-42225 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, nepagrįstai pradėjo šio sprendimo priverstinį vykdymą, kadangi skolininkui nebuvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo jis būtų informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą. Todėl visi vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00654 atlikti antstolio veiksmai, t. y. 2016 m. gegužės 10 patvarkymas Nr. S-16-123-2315 „Priimti vykdomąjį raštą vykdyti“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S-16-123-2372 „Dėl skolos išieškojimo“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S-16-123-2374 „Areštuoti lėšas“, 2016 m. gegužės 12 d. Turto arešto aktas Nr. S-4/844 ir 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymas „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“ yra neteisėti, priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir privalo būti panaikinti, o vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingai didelės, kadangi antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00654 atliko perteklinius, nereikalingus vykdymo veiksmus, už kuriuos nepagrįstai priskaičiuotos išlaidos.Antstolis 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu netenkinęs skolininko skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 661 straipsnio nuostatomis, raginimas skolininkui nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus įstatyme nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (b. l. 4-5, 22-24). Pasisakydamas dėl turto arešto, antstolis nurodė, kad turto areštas yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimo įvykdymą, todėl negali būti pripažįstamas neteisėtu. Dėl vykdymo išlaidų antstolis pažymėjo, kad išlaidų apskaičiavime nurodyti visi atlikti ir numatomi atlikti veiksmai, be to, skolininkas nepagrindė įrodymais, kokių veiksmų antstolis negalėjo ir neturėjo atlikti, dėl ko paskaičiuotos vykdymo išlaidos galėtų būti laikomos perteklinėmis, neteisėtomis ir neproporcingomis. Be to, šiuo metu nei skola, nei vykdymo išlaidos iš skolininko nėra išieškotos, todėl kol kas skolininkui nekilo jokių teisinių pasekmių. Skolininkas nepagrįstai skundžia procesinį veiksmą, kuris dar nėra atliktas. Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju CPK 655 straipsnio nuostatos dėl raginimo skolininkui siuntimo netaikytinos (CPK 661 straipsnis), todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atliko kitus vėlesnius priverstinio vykdymo veiksmus spendimui įvykdyti

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs tai, kad antstoliui buvo perduotas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAI) 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p., t. y. sprendime nurodoma, kad per nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, mokesčių administratoriaus sprendimas bus vykdomas priverstine tvarka, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 661 straipsnio nuostatos ir raginimo skolininkui siųsti nereikėjo. Nustatęs, kad skolininkas, atvykęs į antstolio kontorą atsisakė bendradarbiauti ir pasirašyti antstolio priimtus patvarkymus, sprendė, kad antstolis pagrįstai priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškoti skolą ir nesiuntė raginimo dėl skolos sumokėjimo gera valia (vykd. b. l. 11, 15).Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad iš skolininko yra vykdomas išieškojimas dar aštuoniose vykdomosiose bylose (vykd. b. l. 17-18). A. A. A. vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose, kuriose išieškotina suma yra 331 558,72 Eur. Todėl, teismas, atsižvelgęs į ženklią išieškotiną skolos sumą ir teisės aktų nuostatas, kad prisijungimas prie išieškojimo galimas tik tuomet, kai areštuojamas skolininkui priklausantis turtas bei į tai, kad išieškojimą iš skolininko turto organizuoja pirmiau turto areštą taikęs antstolis, sprendė, kad antstolis M. P. teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkui priklausantį turtą, ir prisijungė prie antstolės A. A. vykdomo išieškojimo (CPK 759 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) 11 p.). Kartu teismas atmetė kaip nepagrįstą skolininko argumentą, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, pažeidė jo teisę į nuosavybę. Teismas sutiko su antstolio patvarkyme dėl skundo nurodytais motyvais, kad visas priverstinis vykdymo procesas skolininkui sukelia įstatyme numatytus apribojimus ir nepatogumus, tačiau nepažeidžia skolininko teisės į nuosavybę. Teismas pažymėjo, kad Turto arešto surašymo metu antstolės A. A. kontoroje vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu nebuvo baigti, todėl buvo neaišku, į kokį turtą antstolė nukreips išieškojimą, kokia bus to turto vertė, ar to turto pakaks visoms skolos padengti, todėl teismas sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai pradėjo vykdymo procesą ir areštavo skolininko turtą.Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad antstolio atlikti veiksmai – patvarkymo dėl turto arešto panaikinimo parengimas, skolininko duomenų patikrinimas ir kt., yra pertekliniai ir nereikalingi, dėl ko priskaičiuotos nepagrįstos vykdymo išlaidos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kurie konkretūs antstolio veiksmai yra prieštaraujantys vykdymo proceso paskirčiai ir neturėjo būti atlikti. Be to, teismas nustatė, kad antstolio pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka byloje esančius duomenis ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą (Instrukcijos Priedas Nr. 4), vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Instrukcijoje numatytais reikalavimais, dėl ko sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neturėjo pareigos siųsti skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą. Apeliantas pažymi, kad antstoliui pateiktame vykdyti sprendime nenurodytas terminas, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, todėl antstolis turėjo prieš imdamasis priverstinio vykdymo veiksmų išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, o to nepadaręs – pažeidė CPK 665 straipsnio 1 dalies bei 660 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi skolininkas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl visi vėliau antstolio atlikti procesiniai veiksmai – priimti Patvarkymai bei Turto arešto aktas turėtų būti panaikinti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad antstolis 2016 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą – raginimą įvykdyti sprendimą, kas rodo, kad antstolis pats pripažino klydęs.Nepagrįstas teismo argumentas, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Apelianto nuomone, paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingai didelės. Antstolis atliko perteklinius, nereikalingus veiksmus, už kuriuos skaičiavo išlaidas. Pažymi, kad pats antstolis pripažino vykdymo išlaidų paskaičiavime įsivėlusias klaidas, tuo labiau, kad 2016 m. liepos 12 d. patvarkyme vykdymo išlaidos nurodytos tik 147,69 Eur, kas patirtina, jog 2016 m. gegužės 12 d. patvarkyme paskaičiuotos 1057 Eur išlaidos yra neteisėtos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. P. prašo teismo atmeti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi yra grindžiamas tik apelianto nuomone, nepateikiant jokių faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą. Antstolis nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad antstoliui perduotame vykdyti sprendime nenurodžius prievolės įvykdymo termino, prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus antstoliui kilo pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, tam nustatant atitinkamą terminą. Pažymi, kad sprendimo įvykdymo terminas buvo nustatytas ne pačiame vykdomajame dokumente, bet teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme – Mokesčių administravimo įstatyme. Todėl antstolis neprivalėjo pakartotinai siųsti skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą. Pažymi, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliu vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalys, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis neprivalėjo dar kartą siųsti skolininkui raginimo per nustatytą termini sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pažymi, kad 2016 m. gegužės 18 d. skolininkas antstolio kontoroje buvo tinkamai supažindintas su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais ir jų pagrindu, tačiau pats atsisakė priimti antstolio dokumentus. Papildomai antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti registruota pašto siunta, ką patvirtina paties skolininko pateikti byloje dokumentai. Nors 2016 m. liepos 15 d. A. S. ir buvo išsiųstas bei įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkas iki šios dienos VMI sprendimo neįvykdė.Nors skolininkas teigia, kad antstoliui pateiktas vykdyti sprendimas yra apskųstas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Antstolis nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl arešto taikymo skolininko turtui. Pažymi, kad CPK 658 straipsnis numato antstolio teisę areštuoti skolininko turtą tik pradėjus vykdymo veiksmus, juolab, kad skolininkas jau ėmėsi veiksmų turtui realizuoti, t. y. buvo gautas antstolės A. A. ir Turto areštų registro pranešimas apie skolininko viso areštuoto turto realizavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tai rodo, kad skolininkas jau siekė išvengti mokestinės prievolės. Todėl neareštavus skolininko turto ir neprisijungus prie jau vykdomo išieškojimo, VMI, kaip išieškotojo interesai nebūtų užtikrinti ir skolininko lėšos nebūtų skirstomos visiems išieškotojams proporcingai pagal jų reikalavimų dydžius.Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neteisingai interpretavo CPK 661 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo terminai buvo nustatyti ne pačiame sprendime, bet MAĮ, kuris reglamentuoja mokestinės nepriemokos išieškojimo ypatumus. Be to, sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. pagal mokesčio mokėtojo pateiktas konkretaus mokesčio deklaracijas ir jeigu per nustatytą terminą bus neįvykdyta prievolė, jis bus vykdomas priverstine tvarka. Todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai nesiuntė apeliantui raginimo įvykdyti sprendimą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra perteklinės, nepagrįstai didelės. Nurodo, kad antstolis 2016 m. birželio 8 d. patvarkyme „Dėl skundo“ nurodė, jog visi atlikti veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00645 buvo būtini siekiant visomis įmanomomis priemonėmis kuo greičiau įvykdyti sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokie konkretūs antstolio atlikti vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje prieštarauja vykdymo proceso paskirčiai ir neturėjo būti atlikti skaičiuojant už juos vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Narinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00654 duomenimis nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-42225, kuriuo nuspręsta išieškoti iš skolininko A. S. turto 9 354,45 Eur mokestinę nepriemoką. Apelianto nuomone, antstolis neturėjo teisės pradėti priverstinio skolos išieškojimo pagal pateiktą vykdyti sprendimą, kadangi skolininkui nebuvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo jis būtų informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, todėl visi vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00654 atlikti antstolio veiksmai, t. y. 2016 m. gegužės 10 patvarkymas Nr. S-16-123-2315 „Priimti vykdomąjį raštą vykdyti“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S-16-123-2372 „Dėl skolos išieškojimo“, 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S-16-123-2374 „Areštuoti lėšas“, 2016 m. gegužės 12 d. Turto arešto aktas Nr. S-4/844 ir 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymas „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“ yra neteisėti.CPK 587 straipsnyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nebaigtinį sąrašą vykdomųjų dokumentų, kurio 10 punkte numatyta, kad vykdomaisiais dokumentais taip pat yra laikomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kaip vienas iš mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų, yra vykdomas antstolio CPK nustatyta tvarka. Vadovaujanti minėtu teisiniu reglamentavimu, suinteresuoto asmens priimtas 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-42225 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ laikytinas vykdomuoju dokumentu, kuris privalo būti vykdytinas antstolio CPK nustatyta tvarka, jei nėra konstatuojama CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju antstolis tokių kliūčių nenustatė. Nors apeliantas nurodė, kad minėtas sprendimas yra apskųstas teismine tvarka, tačiau nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012), tačiau ši taisyklė turi išimčių. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą – ši teisė įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos, šiuo atveju po 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 81 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens priimtame sprendime yra nurodyta, kad sprendimas priimamas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. kai mokestinė nepriemoka priverstinai išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju mokestinės prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas įstatymu. Iš to seka, kad antstoliui, gavus vykdomąjį dokumentą, nekilo pareiga išsiųsti skolininkui raginimą, todėl jis pagrįstai iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, jog priverstinio sprendimo vykdymo procese skolininkas visuomet patiria neigiamų padarinių. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Taigi, pareiškėjui geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, pagrįstai priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydį, teigdamas, kad jos buvo paskaičiuotos nepagrįstai didelės. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Apeliantas, ginčydamas 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-16-123-2384/S-4841 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir patį vykdymo išlaidų apskaičiavimą nenurodė, kokios konkrečios vykdymo išlaidos, jo vertinimu, vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00645 yra priskaičiuotos nepagrįstai, kaip jų dydis prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijoje reglamentuotiems vykdymo išlaidų dydžiams. Pažymėtina, kad asmeniui tenka pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Minėtos pareigos pareiškėjas tinkamai neįgyvendino. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo antstolio nurodytas vykdymo išlaidas ir nenustatė, kad paskaičiuotos vykdymo išlaidos būtų perteklinės ar prieštaraujančios Spendimų vykdymo instrukcijoje numatytiems reikalavimams. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija paskaičiuotas vykdymo išlaidas kartu pateikiant 2016 m. liepos 12 d. vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00654 priimtą patvarkymą, kuriame paskaičiuota 147,69 Eur vykdymo išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktas patvarkymas nėra skundo dalykas, kartu ir apeliacijos objektas, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Apeliantas paskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad 2016 m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime ir 2016 m. gegužės 12 d. patvarkyme „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“ skiriasi nurodytos papildomos vykdymo išlaidų sumos – atitinkamai 48,15 Eur ir 148,15 Eur. Vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00654 duomenys patvirtina minėtas aplinkybes, tačiau nesudaro pagrindo naikinti nei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pažymėtina, kad antstolis 2016 m. birželio 8 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareikšto skundo kartu pripažino, kad 2016 m. gegužės 18 d. patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, dėl ko vietoje 148,15 Eur papildomų vykdymo išlaidų turėtų būti nurodyta 48,15 Eur. Remiantis nurodytu, yra pagrindas teigti, kad antstolio suklydimas nurodant papildomų vykdymo išlaidų sumą yra padarytas 2016 m. gegužės 18 d. patvarkyme ‚Dėl prisijungimo prie išieškojimo“. Kartu pastebėtina ir tai, kad antstolis 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu „Dėl skundo“ pripažinęs padarytą klaidą, patvarkymo rezoliucinėje dalyje šios klaidos neištaisė. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų taip pat nenustatyta, kad antstolis dėl padarytos klaidos būtų priėmęs atskirą patvarkymą ir jį išsiutęs antstolei A. A., skolininkui ir išieškotojui. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos skolininko teisės. Esat nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo dalį ir vietoje patvarkyme nurodytų 148,15 Eur papildomų vykdymo išlaidų įrašyti 48,15 Eur.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, iš esmės nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, tačiau nustačius, kad 2016 m. gegužės 18 d. patvarkyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri nebuvo tinkamai ištaisyta, yra pagrindas pakeisti tiek priimtą patvarkymą, tiek Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – pakeisti 2016 m. gegužės 18 d. Patvarkymo „Dėl prisijungimo prie išieškojimo“ dalį dėl papildomų vykdymo išlaidų ir vietoje 148,15 Eur papildomų vykdymo išlaidų įrašyti – 48,15 Eur.

Likusią teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.