Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2YT-22805-775//2017 pagal pareiškėjos R. L. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., UAB „Minibank“, UAB „ARN group“, Compensa Life Vienna Insurance Group SE ir V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą antstolei S. V. dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės S. V. veiksmus parduodant iš varžytinių R. L. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtais, pripažinti negaliojančiomis elektronines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš antstolės S. V. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Nurodė, kad skolininkė 2017-03-02 antstolei pateikė prašymą parduoti areštuotą turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, tačiau antstolė 2017-05-24 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti nurodytą prašymą, motyvuodama tuo, kad priverstinis turto pardavimas jau yra prasidėjęs. Antstolė skolininkės prašymą išsprendė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo jo gavimo, nors pagal LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, privalėjo jį išspręsti per 14 dienų. Taip pat antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkto nuostatas, nustatančias, kad jeigu areštuotas turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turtą parduodantis antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skolininko prašymo turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui gavimo dienos apie turto pardavimą informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.Antstolė S. V. 2017-07-31 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Suinteresuotas asmuo Compensa Life Vienna Insurance Group SE ir UAB „ARN group“ su skolininkės skundu nesutiko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjos R. L. 2017-07-21 skundą dėl neteisėtų antstolės S. V. veiksmų parduodant turtą iš varžytynių ir varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis, atmetė.Teismas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir byloje esantį 2016-07-04 patvarkymą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja jau nuo 2016-07-05, t. y. kada jai buvo įteiktas minėtas patvarkymas, turėjo teisę pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.Kadangi pareiškėja prašymą dėl siūlomo pirkėjo antstolei pateikė 2017-03-05, t. y. dar nepasibaigus 2016-12-20 paskelbtoms pirmosioms pakartotinėms varžytynėms, nes patvarkymą dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolė priėmė tik 2017-03-15, todėl teismas sprendė, kad antstolė 2017-05-24 patvarkyme teisingai nurodė, jog priverstinis turto pardavimas tuo metu (2016-03-05) jau buvo prasidėjęs, todėl CPK 704 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos.2017-05-24 patvarkymas netenkinti 2017-03-05 pareiškėjos prašymo dėl jos siūlomo pirkėjo pareiškėjai 2017-05-24 buvo išsiųstas el. paštu, tačiau pareiškėja šio antstolės patvarkymo neskundė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais sutiko, kad toliau būtų vykdomos 2017-05-08 paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės. Teismas pažymėjo, jog byloje yra tik pačios pareiškėjos prašymas parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis pirkėjas pagal CPK 704 str. 2 dalį įstatymo nustatytu laiku būtų įmokėjęs pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą ar kokia nors forma pats būtų išreiškęs ketinimą pirkti parduodamą turtą (CPK 704 str. 2 d.), todėl teismas konstatavo, jog skolininkės siūlomo pirkėjo valia dalyvauti turto pirkimo procedūroje nebuvo išreikšta. Teismas laikė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog antstolė savo veiksmais kokiu nors būdu suvaržė pareiškėjos teisę parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui.Teismas taip pat pažymėjo, jog įvertinus visą priverstinio turto pardavimo eigą, galima konstatuoti, jog pareiškėja visaip vilkino vykdymo procesą ir siekė išvengti priverstinio turto pardavimo. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad tiek pirmąsias, tiek pakartotines varžytynes laimėjo juridiniai asmenys – L. L. individuali įmonė ir (duomenys neskelbtini), kurių registruota buveinė yra skolininkės gyvenamojoje vietoje ir kurie pasiūlė daug aukštesnes parduodamo turto kainas nei reali jo vertė, tačiau vėliau tų sumų nesumokėjo, todėl antstolė turėjo iš naujo organizuoti turto pardavimą.Teismas konstatavo, jog pati pareiškėja tinkamai nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise, todėl antstolė teisėtai areštuotą turtą pardavė varžytynėse aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti Kauno aplinkės teismo 2017-11-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kasacinio teismo 2015 metų gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015 nėra aktuali nagrinėjamam ginčui spręsti, kadangi: 1) ji buvo priimta dėl LR CPK 704 str. redakcijos, galiojusios 2011-10-01 iki 2014-08-01 taikymo; 2) šiam ginčui yra aktualu nustatyti ne skolininko teisės pasiūlyti savo pirkėją pradžios momentą, o aktualu nustatyti, kada tokia skolininko teisė pasibaigia.Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 704 str. 1 d. Minėtoje teisės normoje nėra nurodyta pirmosios instancijos teismo vartojama frazė „iki priverstinio turto pardavimo“, o nurodoma frazė „iki varžytinių paskelbimo“. Taip pat minėtoje normoje nėra nurodyta, kad skolininkas savo pirkėją gali pasiūlyti tik iki pirmųjų varžytinių paskelbimo, dėl ko darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmąsias varžytines paskelbus neįvykusiomis, skolininkas iki kitų pakartotinių varžytinių paskelbimo, vėl gali pasinaudoti savo teise pasiūlyti savo pirkėją.Teismo išvados, kai skolininko teisės pasiūlyti savo pirkėją pabaigos momentas yra tapatinamas su priverstinio turto pardavimo momentu yra visiškai nepagrįstos, nekalbant apie tai, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš priverstinio pardavimo formų ( žr. kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015 ir kt.)Kadangi skolininkė savo prašymą parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui įteikė 2017-03-05, o pakartotinės varžytinės buvo paskelbtos tik 2017-05-15, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad LR CPK 704 str. nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos. Skolininkė prašymą dėl siūlomo pirkėjo pateikė 2017-03-05. Nors patvarkymą dėl 2016-12-20 varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolė priėmė 2017-03-15, tačiau pakartotines varžytines antstolė paskelbė tik 2017-05-05. Taigi, po 2017-03-15, kai varžytinės buvo paskalbtos neįvykusiomis, iki kitų pirmų pakartotinių varžytinių paskelbimo, t.y. 2017-05-05 buvo 50 dienų laiko tarpas, per kurį varžytinės nebuvo paskelbtos, todėl šiuo laikotarpiu skolininkė galėjo įgyvendinti LR CPK 704 straipsnyje jai suteiktą teisę.Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo skundo argumentų dėl antstolės veiksmų, kuriais buvo vilkinamas skolininkės prašymo išsprendimas, bei buvo grubiai pažeistos LR CPK, bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos.Gavusi skolininkės 2017-03-02 prašymą parduoti areštuotą turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui antstolė jį išsprendė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo jo gavimo, t.y. 2017-05-24 patvarkymu, tokiu būdu grubiai pažeisdama proceso operatyvumo principus, bei LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkto nuostatas.Antstolė gavusi skolininkės prašymą parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, vilkindama šio prašymo išsprendimą, 2017-05-08 paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytines, o 2017-05-24 patvarkyme nurodė, kad parduoti turto skolininkės pasiūlytam pirkėjui negalima, nes jau yra paskelbtos varžytinės.Teismas neatsižvelgė į tai, kad gavusi skolininkės prašymą ir vilkindama jo išsprendimą, antstolė neinformavo skolininkės apie tai, kad jos pasiūlytas pirkėjas turi sumokėti siūlomą kainą į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl teismo išvados apie tai, kad nėra siūlomo pirkėjo sutikimo pirkti turtą ir jis nėra įmokėjęs pinigų į antstolės depozitinę sąskaitą, yra nepagrįstos. Pirkėjo sutikimas pirkti turtą teismui buvo pateiktas net du kartus. 2017-09-05 sutikimas pirkti turtą buvo pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, dėl ko teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų visumos.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė prašo atmesti R. L. atskirąjį skundą bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017-11-02 nutartį; panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės S. V. vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose - uždraudžiant antstolei surašyti turto: 1,4200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). pardavimo iš varžytynių aktą . Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad antstolė S. V. nepagrįstai ilgą laiką nenagrinėjo skolininkės prašymo parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 1 270 Eur, kuris antstolės kontoroje buvo gautas 2017-03-02, o išspręstas patvarkymu tik 2017-05-24. Pareiškėja šių antstolės S. V. veiksmų (ar neveikimo, kaip teigiama atskirajame skunde, nes išspręstas pažeidžiant nustatytus terminus) neskundė ir laikė juos teisėtais bei pagrįstais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Apeliantė savo skunde nepaminėjo, kad po prašymo pateikimo (2017-03-02) kelių dienų laikotarpyje buvo atvykusi pas antstolę ir teiravosi dėl pateikto prašymo tenkinimo bei kokius dar dokumentus turėtų pateikti, kad šis prašymas būtų patenkintas. Antstolė, atsižvelgdama į bendrą visų antstolių išieškomų skolų sumą, varžytynėse pasiūlytą turto pirkimo kainą, o taip pat į tai, kad pasiūlytas (duomenys neskelbtini) tikėtina yra susijęs su pačia skolininke, nes šios įmonės buveinė nurodoma JAR sutampa su pačios skolininkės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), pasiūlė skolininkei padidinti siūlomą kainą arba padidinti siūlomą kainą bei pasiūlyti kitą pirkėją, kas atitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tuo pačiu antstolė informavo, kad kartu su prašymu parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui turi būti pateiktas ir pasiūlyto pirkėjo prašymas jam parduoti šį turtą. Skolininkė pažadėjusi įvykdyti šias sąlygas artimiausiu metu prašė sustabdyti jos pateikto prašymo parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui nagrinėjimą iki galės patikslini savo siūlomą pirkėją ir kainą. Skolininkė vėliau dar kelis kartus kovo ir balandžio mėnesiais buvo atvykusi pas antstolę ir vis žadėdavo patikslinti savo siūlomą pirkėją bei kainą, nenagrinėti jos pateikto prašymo parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui bei tuo pačiu neskelbti turtui varžytynių. Kadangi skolininkė per suteiktą dviejų mėnesių laikotarpį nepatikslino savo siūlomo pirkėjo ir siūlomos kainos, antstolė 2017-05-24 priėmė Patvarkymą dėl R. L. prašymo, kuriuo netenkino R. L. prašymo. Parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 1 270 Eur neatitiko skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į bendrą visų antstolių išieškomų skolų sumą ir įvykusiose varžytynėse pasiūlytą turto pirkimo kainą. Antstolės S. V. kontoroje iš R. L. išieškoma skolų ir vykdymo išlaidų suma 2017-03-07 sudarė 1 238,99 eurus, tačiau prisijungusių prie išieškojimo antstolių išieškoma bendra suma sudaro 46 230,03 eurų (be atlygio antstoliams). Varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina 2 700 eurų, laimėjęs dalyvis V. D.. Varžytynių dalyvis V. D. 2017-06-16 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo visą pinigų sumą už varžytynėse įsigytą turtą. Taigi, varžytinėse turtas buvo parduotas už daugiau kaip dvigubai didesnę kainą, nei pageidavo įsigyti skolininkės pasiūlytas pirkėjas, todėl laikytina, kad buvo išlaikyta ir nepažeista skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyra. Esant jau įvykusioms varžytinėms, t.y. pardavus varžytinėse turtą 2017-09-05 sutikimas pirkti turtą apie kurį minima atskirajame skunde yra pavėluotas ir neaktualus šio ginčo kontekste. Pirmose (nuo 2016-10-20 iki 2016-11-21) ir pirmose pakartotinėse (nuo 2016-12-20 iki 2017-01-19) varžytynėse tikėtina dalyvavo asmenys susiję su pareiškėja R. L. asmeniškai. Abu varžytynių dalyviai varžytynėse pasiūlė atitinkamai 150 000 eurų ir 120 000 eurų, kurios ženkliai viršijo ne tik pradinę pardavimo varžytynėse kainą, bet ir bendrą antstolių išieškomų skolų sumą, o visos pasiūlytos pirkimo kainos iki nustatyto termino nesumokėjo. Darytina išvada, kad taip buvo trukdoma kitiems varžytynių dalyviams įsigyti turtą už realią turto vertę, ir tai rodo pačios pareiškėjos nesąžiningumą ir siekį vilkinti išieškojimo procesą bei didinti vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. L. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas skolų išieškojimas iš R. L. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-7940-792/2010 dėl 387,31 eurų skolos ir palūkanų išieškojimo, išieškotojos UAB „Minibank" naudai (v.b.l.1). 2010-10-27 areštuotas R. L. nuosavybės teise priklausantis 1,4200 ha žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). (v. b. l. 12–13). 2016-07-04 patvarkymu antstolė areštuotą turtą perkainavo ir įvertino 1 470 Eur (v.b.l.50). Patvarkyme dėl areštuoto turto perkainavimo buvo nurodyta, kad R. L. vadovaujantis LR CPK 704 str. gali iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.e-varzytynes.lt pati ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, taip pat buvo nurodyta, kad areštuoto turto varžytynės numatomos skelbti 2016-08-10. Patvarkymas pasirašytinai 2016-07-05 įteiktas R. L. asmeniškai (v. b. l. 51). Pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skelbiamos 2016-10-20, pradžios data 2016-10-20 10:26:34 val. pabaigos data 2016-11-21 10:26:59 val., pradinė turto kaina – 1 176,00 eurų (v. b. l. 54-53). VĮ „Registrų centras" 2016-11-21 informavo, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina 150 000 Eurų, pirkėjas L. L. individuali įmonė, buveinė (duomenys neskelbtini).(v. b. l 68). 2016-12-12 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, kadangi varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (v. b. l. 80). Išieškotojams nesutikus paimti turtą, antstolė 2016-12-21 paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, pradinė kaina 1 176 Eur, varžytynių pradžia 2016-12-20 10:00:10 val., numatoma pabaigos data 2017-01-19 10:00:59 val.( v. b. l. 84-83). VĮ „Registrų centras" 2017-01-19 informavo, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina 120 000 Eur, pirkėjas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini). (v. b. l. 86). 2017-03-02 skolininkė pateikė antstolei prašymą leisti parduoti turtą jos pasirinktam pirkėjui (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 92). 2017-03-15 antstolė priėmė patvarkymą varžytynes paskelbti neįvykusiomis, kadangi varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (v. b. l. 88). 2017-05-08 antstolė paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kaina 1 176 eurų, varžytynių pradžia 2017-05-08 13:50:44 val., numatoma pabaigos data 2017-06-07 14:04:59 val. (v. b. l. 97). 2017-05-24 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti 2017-03-02 pareiškėjos prašymą dėl turto pardavimo jos siūlomam pirkėjui (v. b. l. 94). VĮ „Registrų centras" 2017-06-07 informavo, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina 2 700 Eur, laimėjęs dalyvis V. D. (v. b. l. 98).

Dėl antstolės veiksmų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo skundo argumentų dėl antstolės veiksmų, t.y., kad gavusi skolininkės 2017-03-02 prašymą parduoti areštuotą turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui antstolė jį išsprendė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo jo gavimo, t.y. 2017-05-24 patvarkymu, tokiu būdu grubiai pažeisdama proceso operatyvumo principus, bei LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nustatyta, kad jeigu areštuotas turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turtą parduodantis antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skolininko prašymo turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui gavimo dienos apie turto pardavimą informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, šiame punkte nustatyta tvarka gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą.Taip pat LR CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. LR CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.Nagrinėjamu atveju apeliantė antstolei prašymą leisti parduoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savo pasirinktam pirkėjui pateikė 2017-03-02 (v.b.l.92). Vykdomosios bylos duomenimis skolininkės prašymas antstolės patvarkymu išspręstas 2017-05-24 (v.b.l.94). Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, tokių aplinkybių taip pat nepateikė ir apeliantė, kad pastaroji būtų teikusi skundą dėl antstolės veiksmų/neveikimo nenagrinėjant 2017-03-02 pateiktą prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi skundą ir dėl antstolės 2017-05-24 priimto patvarkymo, kuriuo skolininkės prašymas dėl skolininko pasiūlyti pirkėjo buvo netenkintas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė po prašymo pateikimo būtų kreipusis į antstolę, domėjusis pateikto prašymo išnagrinėjimo rezultatu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-379/2005). Apeliantė šiuo atveju taip pat turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai bei bendradarbiauti su antstole dėl tinkamo 2017-03-05 prašymo išsprendimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nebuvo pakankamai aktyvi vykdymo procese, realizuodama CPK 704 straipsnyje nustatytą teisę pačiai ar per atstovą pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, todėl turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais sutiko, kad toliau būtų vykdomos 2017-05-08 paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad antstolė neinformavo skolininkės apie tai, kad jos pasiūlytas pirkėjas turi sumokėti siūlomą kainą į antstolės depozitinę sąskaitą, dėl ko teismo išvados apie tai, kad nėra siūlomo pirkėjo sutikimo pirkti turtą ir jis nėra įmokėjęs pinigų į antstolės depozitinę sąskaitą, yra nepagrįstos.Skolininkei dar 2016-07-04 patvarkymu dėl areštuoto turto perkainavimo nurodė, kad R. L. vadovaujantis LR CPK 704 str. gali iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.e-varzvtvnes.lt pati ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, taip pat buvo nurodyta, kad areštuoto turto varžytynės numatomos skelbti 2016-08-10 (v. b. l. 50). Šis patvarkymas pasirašytinai įteiktas R. L. asmeniškai 2016-07-05 (v. b. l. 51). Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos skolininkui išaiškinti kokia forma, tvarka turi būti teikiamas pasiūlymas dėl areštuoto turto pirkėjo, taip pat išaiškinti, kad skolininko pirkėjas turi įmokėti atitinkamas pinigų sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir apeliantė, kad siūlomas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą būtų įmokėjęs nustatyto dydžio įmoką. Nors apeliantė nurodo, kad pirkėjo sutikimas pirkti turtą teismui buvo pateiktas net du kartus, dėl ko teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų visumos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesuteikia pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Antstolei prašymas pateiktas 2017-03-02, prie jo nėra pateikiami jokie pirkėjo sutikimai įsigyti skolininkei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pateikto pirkėjo sutikimo sudarymo data nurodoma 2017-08-31 (b.l.50), t.y. sutikimas sudarytas praėjus beveik 6 mėnesiams nuo antstolei prašymo pateikimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje yra tik pačios pareiškėjos prašymas parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis pirkėjas pagal CPK 704 str. 2 dalį įstatymo nustatytu laiku būtų įmokėjęs pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą ar kokia nors forma pats būtų išreiškęs ketinimą pirkti parduodamą turtą.CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad 2017-03-02 prašyme skolininkė prašė leisti parduoti žemės sklypą pasirinktam pirkėjui už 1 270 Eur, o varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) šis turtas buvo parduotas už 2 700 Eur už didesnę sumą nei skolininkės siūlomam pirkėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia turto pardavimo kaina labiau užtikrina išieškotojų interesus, kadangi iš antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad iš skolininkės išieškoma bendra suma sudaro 46 230,03 Eur.Darytina išvada, kad nesant skundų dėl antstolės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (dėl skolininkės 2017-03-02 pateikto prašymo, dėl 2017-05-24 patvarkymo), antstolė paskelbdama varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkei priklausančio turto pardavimo elgėsi teisėtai, teisės normų, vykdymo proceso šalių interesų nepažeidė. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 14,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,32 Eur (keturiolika Eur ir 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.