Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14626-920/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės I. P. 1339, 27 Eur skolos, 309, 67 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 245,30 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. P. ieškovės naudai 1029, 60 Eur skolos, 309, 67 Eur nuostolių, 31 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, konstatavo, kad CPK 56 straipsnis numato baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą, todėl joks kitas asmuo, jei nepatenka į įstatymo numatytą asmenų sąrašą, negali atstovauti asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Civilinio proceso dalyvis, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, o procesinio dokumento, parengto ne advokato ar advokato padėjėjo, parengimo išlaidos nėra laikomos būtinosiomis ir pagrįstomis išlaidomis. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos negali būti laikomos atstovavimo išlaidomis nei pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nei pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl ieškinio reikalavimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Minibank“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovės naudai 245,30 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė ieškovei jos patirtų atstovavimo išlaidų. Pažymi, kad nežiūrint į tai, jog ieškovė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (juridiniu asmeniu), tačiau pastarosios pavedimu, pagal tarpusavio sutartį, ieškinį parengė advokatas A. Ž., dėl ko laikytina, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė advokatas. Tokiu būdu minėtos išlaidos priskirtinos būtinosioms išlaidoms, kurios buvo pagrįstos įrodymais, pateikiant teismui išrašus iš teisinių paslaugų sutarčių, sąskaitos kopiją, išrašą iš banko. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, pagal kurią ieškovas turi teisę reikalauti, kad būtų priteistos advokato atstovavimo išlaidos nepaisant to, kad pinigus už advokato pagalbą sumokėjo per tarpininką – teisinių paslaugų įmonę. Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas ir Kauno apygardos teismas (2S-1734-538/2015, 2S-1736-513/2015, 2A-1100-480/2016).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, kildinamų iš juridinio asmens suteiktų teisinių paslaugų, atlyginimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš ieškinio reikalavimų – priteisti iš atsakovės 276,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 245,30 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 245,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetė, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė juridinis asmuo UAB „Teisinių paslaugų grupė“, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priskirtinos nei išlaidoms, numatytoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, skirtoms advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nei būtinosioms ir pagrįstoms išlaidoms pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teisines paslaugas ieškovei teikė ne juridinis asmuo, bet advokatas G. Ž. pagal jo ir juridinio asmens (UAB „Teisinių paslaugų grupė“) sudarytą sutartį, todėl šios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovės. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Minibank“ ir byloje nedalyvaujantis asmuo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įsipareigojo teikti UAB „Minibank“ teisines paslaugas, numatytas sutarties 1.1.–1.5 punktuose. Tuo tarpu sutarties 2.7. punktu, ieškovė UAB „Minibank“ įsipareigojo pasirašyti atstovavimo sutartį su teisinių paslaugų tarpininko UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nurodytu advokatu ar advokato padėjėju dėl UAB „Minibank“ atstovavimo teisme. Iš byloje pateikto 2012 m. sausio 9 d. išrašo iš sutarties dėl teisinės pagalbos matyti, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. Ž., kurios pagrindu advokatas įsipareigojo veikti kaip UAB „Teisinių paslaugų biuras“ patarėjas, atstovas bei, pagal atskirai pasirašytas atstovavimo sutartis, kaip UAB „Teisinių paslaugų grupė“ klientų atstovas. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atitinkama atstovavimo sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovės UAB „Minibank“ ir advokato A. Ž..Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad teisinių paslaugų teikimo santykiai susiklostė tarp UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir advokato A. Ž., tačiau ne tarp ieškovės UAB „Minibank“ ir advokato A. Ž.. Iš to seka, kad ieškovei teisinę pagalbą pagal pavedimą surašant ieškinį ir teikiant konsultacijas pirmosios instancijos teisme suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, bet UAB „Teisinių paslaugų grupė“, t. y. juridinis asmuo, kuriam buvo atlyginta už teisinių paslaugų suteikimą, ką pagrindžia byloje pateikta UAB „Teisinių paslaugų grupė“ išrašytos sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimą patvirtinančio bankinio pavedimo kopijos. Sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Minėtame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Pažymėtina, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš to seka, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu tokios išlaidos negali būti priteisiamos. Apeliacinis skundas grindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, pagal kurią ieškovas turi teisę reikalauti, kad būtų priteistos advokato atstovavimo išlaidos nepaisant to, kad pinigus už advokato pagalbą bylą laimėjusi šalis sumokėjo per tarpininką – teisinių paslaugų įmonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į apeliantės nurodytą kasacinio teismo civilinę bylą tik toje dalyje, kurioje sprendžiama dėl juridinio asmens fiziniam asmeniui teiktų paslaugų atlyginimo. Paminėtos kasacinio teismo nutarties 14 punkte buvo sprendžiama dėl kasatorės (ieškovės) teisės gauti visų ar dalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, kuomet pinigus už advokato pagalbą kasatorė sumokėjo ne tiesiogiai advokatui, o per tarpininką – teisinių paslaugų įmonę. Šioje nutartyje buvo cituotos ieškovės (kasatorės) su teisinių paslaugų juridiniu asmeniu sudarytos sutarties nuostatos, pagal kurias kasatorė buvo įsipareigojusi pasirašyti atstovavimo teisme sutartį su teisinių paslaugų įmonės nurodytu advokatu ar jo padėjėju. Kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė su teisinių paslaugų įmonės pasiūlytu advokatu sudarė atstovavimo sutartį, advokatas atstovavo jai teisme, konstatavo, kad ieškovė turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą, netgi jeigu pinigus už advokato pagalbą sumokėjo ne jam tiesiogiai, o per tarpininką – teisinių paslaugų įmonę. Priešingai nei minėtoje byloje, nagrinėjamu atveju apeliantė nebuvo sudariusi sutarties su advokatu dėl jos atstovavimo teisme. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pagal bylos duomenis konstatuoti, kad apeliantė turėjo išlaidų būtent advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Minėtos faktinės aplinkybės lemia tai, kad apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia teismine praktika, suformuluota byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis šiuo aspektu yra netapati nagrinėjamai bylai, todėl kasacinio teismo išaiškinimai aptartoje byloje nagrinėjamu atveju negali būti taikomi. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.