- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1736-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11753-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- J. M.
Teisėjas Saulius Zajarskas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11753-2015-6
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl 2015-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkei J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 59,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4,00 Eur žyminis mokestis, 72,60 Eur už teisines paslaugas, išieškojimo iš skolininkės J. M..
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi kreditorei UAB „Minibank“ nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti įrodymus, pagrindžiančius advokato patirtas 72,60 Eur išlaidas, surašant procesinį dokumentą byloje, ir advokato atstovavimo sutartį. Teismas nurodė, jog advokatas G. Ž. parengė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jam sumokėti 72,60 Eur už teisinę pagalbą, teismui nepateikta. Motyvavo, jog CPK 56 straipsnis nesuteikia teisės UAB „Ekonomistas“ atstovauti teisme kitam juridiniam asmeniui. UAB „Ekonomistas“ 2015-07-15 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu G. Ž., tačiau dokumento, patvirtinančio šio advokato teisę būti kreditorės atstovu, teismui nepateikta.
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį. Teismo įpareigojimą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad advokatas G. Ž. gavo 72,60 Eur už dokumento parengimą, vertina kaip perteklinį. Teismui kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateikti: išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, jog faktiškai UAB „Ekonomistas“ pavedimu (įmonės, su kuria ieškovė yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį) procesinį dokumentą parengė advokatas, taigi ieškovė patyrė realias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 439 str. 4 d. reglamentuota, jog skolininkas gali pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, jog teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Sistemiškai aiškina CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d. bei 439 str. 4 d. nuostatas ir pažymi, jog šios normos neįpareigoja kreditoriaus pagrįsti savo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas a priori ėmėsi vertinti kreditorės reikalavimo pagrįstumą, taip aiškiai pažeisdamas CPK 435 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (šiuo atveju pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) pateikimas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju kreditorė, su atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui pateikdama 2015-09-09 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, iš esmės ir įvykdė skundžiama nutartimi nustatytus įpareigojimus. Teismas kreditorės su atskiruoju skundu pateiktą 2015-09-09 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą priima ir vertina kaip patvirtinantį advokato suteiktos teisinės paslaugos kreditorei faktą (CPK 185 str., 314 str.).
Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per se nėra materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio (pareiškimo) dalyko prasme), tačiau prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, turi būti pateikti atstovavimą pagrindžiantys dokumentai, jeigu ieškovas (kreditorius) nurodo naudojęsis advokato ir (ar) advokato padėjėjo paslaugomis. Atsižvelgdamas į pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinį, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą kreditorei pateikti įrodymus, jog pareiškime nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato pagalbą suteiktas paslaugas (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 98 str. 1 d., 111 str. 5 d., 115 str. 3 d., 185 str., 432 str., 433 str. 1 d. 8 p., 3 d., 434–435 str.).
2015-09-09 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, taip pat kreditorės su pareiškimu pateikti dokumentai – išrašas iš 2015-07-01 Teisinių paslaugų teikimo sutarties (sutarties 1. 3 p., 2 p.), 2015-09-07 PVM sąskaita faktūra EK Nr. 15-130, 2015-09-07 mokėjimo nurodymas, išrašas iš 2015-07-15 Sutarties dėl teisinės pagalbos (sutarties 3 p.), patvirtina, jog kreditorė su advokatu už jo suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė per tarpininkę, t. y. UAB „Ekonomistas“. Toks atsiskaitymo būdas yra teisėtas, galimas ir (ar) leidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nenustatinėjama ar šios išlaidos išieškotinos.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str., CPK 334 str.2 d. 1 p., tokiais atvejais turėtų pats panaikinti nutartį ir / arba priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d., 7 str.), teismas tenkina atskirąjį skundą. Skundžiama teismo nutartis naikintina, kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo priimtinas ir perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti CPK 436 str. nustatyta tvarka (CPK 431 str. 6 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti, kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą priimti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti CPK 436 str. nustatyta tvarka.